Ketvirtadienis, 10 rugsėjo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

P. Maksimavičius. Tarp sacrum ir profanum

Petras Maksimavičius, www.ausra.pl
2014-05-23 12:45:31
91
PERŽIŪROS
8
Petras Maksimavičius | Ausra.pl nuotr.

Petras Maksimavičius | Ausra.pl nuotr.

Petras Maksimavičius
Petras Maksimavičius

Lenkijoje minint Gegužės 3-iosios (1791 m.) konstitucijos paskelbimo jubiliejų, Seinų sinagogoje Lietuvos ir Lenkijos humanitarai, rašytojai, menininkai rinkosi į pirmąjį Kaimynų dialogo forumą, kuris pavadintas „Lietuva-Lenkija-Europa“. Susitikimą surengė LR konsulatas Seinuose, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas Kaune bei Seinuose veikiantis fondas „Pogranicze“.

Pradėdamas renginį „Pogranicze“ centro vadovas Kšištofas Čiževskis (Krzysztof Czyżewski) pabrėžė, kad lenkų ir lietuvių tarpusavio santykiai pasižymi labai turtingomis tradicijomis, o šis paveldas svarbus ne tik abiem šalims, bet taip pat Europai. Tačiau šiame paribyje, pasak jo, savo pėdsakus paliko ir nacionalizmas, etniniai konfliktai bei XX a. totalitarinės santvarkos. „Kokią vietą šiuolaikinėje Europoje užima ir kokią ateityje užims Lietuva ir Lenkija?“ – retoriškai klausė direktorius K. Čiževskis, atkreipdamas dėmesį į įvykius Ukrainoje. „Koks yra kultūros vaidmuo tame procese?“ Jo nuomone, bendras kultūros, istorijos paveldas gali padėti kurti tvarią ir gerą kaimynystę. Taip būtų įgyvendinta ir Europos kaimynystės politika, ypač atsižvelgiant į jos Rytų partnerystės lygmenį.

LR konsulato Seinuose vadovė dr. Vida Bagdonavičienė sveikindama forumo dalyvius pabrėžė, kad šiandien nekyla klausimo, ar reikia bendrauti ir bendradarbiauti. Tačiau kyla klausimas, kaip bendradarbiauti. Pasak jos, „Pogranicze“ centro veikla tai ypač geras pavyzdys, kaip per naujas veiklos formas kuriamos naujos tradicijos, nauji menai ir tuo pačiu su didele pagarba ir dėmesingumu atsižvelgiama į bendrą istoriją.

„Mūsų susitikimo progos: Gegužės 3-ioji, Gegužės 1-oji, Lietuvos ir Lenkijos kaimyninės sutarties 20-mečio paminėjimas, puikiai dera tarpusavy – visos jos laiko perspektyvoje yra susietos pagrindine idėja. Tai pilietinės visuomenės, modernios visuomenės kūrimas, bandymas sukurti tokių santykių modelį, kuris eliminuotų konfliktų tarp tautų ir valstybių galimybes.“

LR konsulato vadovė Vida Bagdonavičienė padėkojo „Pogranicze“ centro įkūrėjams Malgožatai ir Kšištofui Čiževskiams už darbą skatinant pagarbą, toleranciją tautoms, žmonėms ir kultūroms. Malgožatai Čiževskai (Małgorzata Czyżewska) įteikė LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus apdovanojimą. „Apdovanoju už Lietuvos ir Lenkijos kultūrinių santykių plėtojimą Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“, – citavo ministro įsakymą.

Po oficialaus Kaimynų dialogo forumo atidarymo įvyko lietuvių tapytojo Aloyzo Stasiulevičiaus parodos „Vilnius: tarp sacrum ir profanum“ pristatymas. Paveiksluose pavaizduota Vilniaus panorama, aikštės, ansambliai, architektūros paminklai. Parodos autorius, Lietuvos nacionalinės premijos laureatas, pristatydamas savo darbus, pabrėžė, kad kultūrinėje plotmėje lietuviai ir lenkai visuomet gebėdavo bendradarbiauti. Pasidžiaugė, kad visuomet turėjo ir turi Lenkijoje daug draugų, kad jam žinoma daugelio iškiliausių lenkų kūryba.

Antrojoje Kaimynų dialogo forumo dalyje „Pogranicze“ centro vadovas K. Čiževskis, profesoriai D. Špoperis (D. Szpoper), K. Buchovskis (K. Buchowski), E. Aleksandravičius ir A. Kulakauskas nagrinėjo XIX–XX a. sandūros kultūrines-politines realijas, atsiradusį naują požiūrį į kalbą, tautiškumą, Antano Baranausko svajones, kurias jis bandė įgyvendinti dirbdamas Seinuose. Pristatyta neseniai prof. Egidijaus Aleksandravičiaus išleista knyga lenkų kalba „Antanas Baranauskas. Giesmininko kelias“.

K. Čiževskis pabrėžė, kad jo vadovaujamas fondas kai kurias A. Baranausko idėjas bando įgyvendinti savo projektuose taip pat šiais laikais. Kaip pavyzdį paminėjo Žagarių bažnytėlę, kur lietuviškų pamaldų metu bandoma įterpti ir lenkiškus elementus. Pasak jo, tai gali būti vienas iš veiksmingų būdų stabdyti lietuvių kalbos ir kultūros nykimą. Mat tai paskatina lenkakalbius kartu dalyvauti tokiose iškilmėse, domėtis, susipažinti su lietuvių kalba, dvasiniu paveldu. Jo teigimu, tai bandė daryti mišriose kalbiniu požiūriu parapijose vysk. A. Baranauskas, tačiau dažnai susilaukdavo nuožmaus parapijiečių pasipriešinimo.

Diskusijų metu seiniškis J. Nazaruk paragino renginio dalyvius pamąstyti, kaip A. Baranausko skelbtas idėjas galima būtų perkelti į šias dienas ir įgyvendinti. Papasakojo, kaip Seinų lenkiškos mokyklos drauge su Lazdijų lietuviškomis švietimo įstaigomis rengia bendrus toleranciją ir abipusę pagarbą skatinančius projektus. Tikino, kad Seinuose nėra jokių prieštaravimų ir antagonizmų diskutuojant ar saugant bendrą istorijos paveldą.

Kitas pašnekovas, prisistatęs kaip Seinų paveldą globojančios draugijos narys, taip pat patikino, kad Seinų visuomenė kreipia daug dėmesio į paveldo išsaugojimą, o A. Baranausko asmenybė yra neeilinė ir verta dėmesio. Tačiau ragino Baranauską vadinti Baranowskiu, kadangi jis taip Seinuose buvo vadinamas. „Seinuose nieks nepažįsta Baranausko – pažįsta Baranowskį, ir tik taip jį derėtų vadinti“, – pridūrė. Pasak jo, minėta draugija atliko vysk. Antoni Baranowskio biografijos bei veiklos analizę, ir tuomet daug kas paaiškėjo. Dėl kai kurių jo veiklos Seinuose epizodų ketinama kreiptis į Vatikaną, kad būtų leista susipažinti su archyvinėmis medžiagomis. Vienas iš klausimų – ar valstiečių kilmės lietuvis, kokiu istorikų monografijoje pristatomas A. Baranauskas, galėjo tais laikais pasiekti vyskupo postą. „Net jo pavardės etimologija ir veido bruožai rodo, kad jis nėra lietuvių kilmės“, – kalbėjo Kaimynų dialogo forumo dalyvis.

K. Čiževskis, reaguodamas į šiuos išvedžiojimus, priminė, kad vis dėlto iniciatyvą Seinuose pastatyti paminklą A. Baranauskui iškėlė ir sėkmingai įgyvendino ne lenkai, o lietuviai. Pasak jo, forumo metu kilusi diskusija rodo, kad vysk. A. Baranauskas buvo neeilinė asmenybė, o tokio pobūdžio susitikimai ir diskusijos reikalingi.

Renginį paįvairino meno programa. Nikolo Paganinio (Niccolo Paganini) kompozicijas atliko buvęs LR Seimo narys Gediminas Dalinkevičius (smuikas) ir Simonas Bušma (gitara). Vėliau įteikti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto įsteigti istoriko Juliušo Bardacho (Juliusz Bardach) apdovanojimai. Kitą dieną Krasnagrūdoje vyko literatūriniai skaitymai.

„Aušra“, 9/2014.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. P. Maksimavičius. Kodėl nepaklausus Seinų miesto gyventojų nuomonės?
  2. P. Maksimavičius. O jeigu mums būtų tekę tada gyventi Seinuose?
  3. P.Maksimavičius. Tikri ar tariami sizifai?
  4. P.Maksimavičius. Vaikų darželis?!
  5. P.Maksimavičius. Manau, kad „Uważam, Rze…“ skaityti neverta
  6. P.Maksimavičius. Absurdum in quidem est
  7. P.Maksimavičius. Geopolitinių žaidimų spąstuose
  8. P. Maksimavičius. Svečiuose pas Lenkijoje gyvenančius lietuvius
  9. P. Maksimavičius. Pasaulio Lietuvių Bendruomenės dabartis ir ateitis
  10. P.Maksimavičius. Per 10 metų Lenkijos lietuvių sumažėjo 15 procentų
  11. P. Maksimavičius. Slaptieji agentai ir KGB
  12. P.Maksimavičius. Lenkijoje plinta nacionalizmas
  13. P.Maksimavičius. Paminklams – ne, kapams – taip
  14. P.Maksimavičius. Pasaulio pabaigos nebuvo – liko senos bėdos
  15. P.Maksimavičius. Katinėlis pabėgo. Mes ieškome katinėlio

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. dzūkas says:
    12 metų ago

    pasibaisėtina kad Lietuvos urm kabina ‘žvaigždes” .
    Daugiau apie Pograniče veiklos pobūdį galima rasti įvedus į goglą “Osrodek Pogranicze”

    Atsakyti
  2. tai išdavystė says:
    12 metų ago

    Tai visiškas nusikalbėjimas, įžeidinėjimas ne tik A. Baranausko, bet ir lietuvių tautos. Tai gal tas ne lietuviškos kilmės, anot lenkų, A. Baranauskas neparašė nei lietuvių klasikinės poemos “Anykščių šilelio”? Pyktis ima ne ant lenkų, nes iš jų gero niekada nelaukiam, bet ant mūsų išdavikų, parsidavėlų, pastumdėlių, kurie neturi nei garbės, nei sąžinės bei teisės kalbėti Lietuvos vardu. Ir visai nesvarbu kur jie dirba – ministerijose ar konsulatuose. Jie tik gali išreikšti savo nuomonę, o ne lietuvių tautos.

    Atsakyti
  3. LosAngeles says:
    12 metų ago

    Nu kaip grazu… 🙂
    Ne Baranauskas, o pasirodo, prose pana, Baranovski… Nu lenkas nebutu lenkas. Diskutuokim, kalbekim, ugdykim tolerancij lietuviai. O mes stumsim savo politikele: Vilniaus krasto okupacijos nebuvo, Baranauskas- ne lietuviu kilmes, nes matai bruozai jo (gaila niekas nepaklause ka gi jie prose pana ‘autoritetinga nuomone’ primena. galima nuspeti- lenka) nelietuviski, moksla ir kultura atnese, valstybe mums sukure… Zodziu vilno nase
    Sudas. Ka veikia musu atsakingi asmenys, ir kodel is viso jie kaip eriukai dalyvauja tokiose ‘konferencijose’, kur atviru tekstu tyciojamasi is Lietuvos ir lietuviu? Lietuviu valstieciu sunus mat negalejo… Na tai dabar eile Valanciui… Kokie bruozai pas pastaraji? Eksperto niekas nepaklause? Ar nuvaziavo tik ‘verksniuko’ apdovanojimu iteikti? O savo nuomone pasakyti? O tautos nuomone pasakyti? Atsiras nors vienas galintis tai padaryti… Besarmaciai, sedintys siltose kedese, besidalinantys ordinais, ir pardavinejantys Lietuviu tautos sunu ir dukru atsidavima uz skanesni duonos kasni visiems kas tik pasigviesia. Na bet nera ko stebetis… Ir pastarosios citatos autorius jau puosiamas melynais salikais, nors svetimiems niekada netarnavo :)… Sarmatos turekit, silpnablauzdziai. Jau siutas ima nuo visu situ ‘konferenciju’, kur uz Lietuvos mokesciu moketoju pinigus valdininkeliai sau iskylas, pasisedejmus ruosiasi ir beklausydami kaip ‘kaimynai’ siuksles pila ant garbingu musu tautos zmoniu net nesiteikia papriestarauti.
    ‘..Kaip pavyzdį paminėjo Žagarių bažnytėlę, kur lietuviškų pamaldų metu bandoma įterpti ir lenkiškus elementus. Pasak jo, tai gali būti vienas iš veiksmingų būdų stabdyti lietuvių kalbos ir kultūros nykimą..’ cia kas????? Naujausias anekdotas? Na tai jis ne toje skiltyje… O jei rimtai, tai be galo liudna darosi, matant kas mus atstovauja… Ar jiems sumoketa, ar jiems dzin, ar … koks dar variantas imanomas? Patarkite

    Atsakyti
  4. Perkūno Paukštis says:
    12 metų ago

    Vien perskaičius str. pavadinimą – turėtų nudžiūti liežuvis.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    12 metų ago

    Tai, kas rašoma Aušroje dar kartą parodo, kad jokia yptinga (artima) kaiminystė, bendradarbiavimai su Lenkija nėra nei reikalingi, nei galimi. Šimtą kartų buvo teisus Oskaras Milašius iš Lietuvos ir Lenkijos santykių analizavimų darydamas išvadą, kad bet koks dėjimasis su Lenkija yra Lietuvos prapultis. Būtent tai ir pademonstruota renginyje Seinuose.
    Manau, kad konsulė turėtų susivokti, kad ji Seinuose organizavo Lietuvą įžeidžintį renginį ir dėl to atsiprašyti Tautą bei dėl šios žioplystės atsistatydinti iš pareigų.
    Be to, galutinai paaiškėja, kad pagrindinį lizdą lenkizacija šalyje yra susisukusi Kaune, taigi, kauniečiai, galvokite, ar jūsų patriotizmas yra jau daugiau lenkiškas negu lietuviškas. Taip einant toliau, gali būti, kad greitai to lizdo paukšteliai užsigeis, kad pagal bruožus turi būti ne Kaunas, o Kowno.

    Atsakyti
  6. Kelmas says:
    12 metų ago

    Visas renginys nukreiptas prieš lietuvybės stiprinimą.
    Jau ir Baranausko pavardę turėsime rašyti pagal lenkų norus su w raide ir apskritai, tokie ” malonūs susitikimai” vadovaujami ponios Bagdonavičienės (gal w raidę reikėtų jau rašyti) tuojau įrodys, kad vyskupas ne lietuvis ir pan.
    Didžiausias pasityčiojimas, kad “vardan tos draugystės” Žagariuose šv. mišių metu atsirado lenkų kalba.
    Ponai Aleksandravičiau ir Kulakauskai – atsipeikėkite, ką Jūs darote?
    Už kokius apdovanojimus įžeidinėjate vietos lietuvius?

    Atsakyti
  7. Vaidas says:
    12 metų ago

    Konsulė Bagdonavičienė jau seniai su Aleksandravičiumi susijusi, mat mokslus kartu Kaune daro ir dar pasaulio lietuviais rūpinasi.
    Dabar socdemai davė šiltą vietą Seinuose, tai tyčiojasi iš ten gyvenančių lietuvių.

    Atsakyti
  8. Getas says:
    12 metų ago

    Oficiali Lietuvos atstovė tam provokatoriui turėjo duoti atkirtį, o laukti prolenkistų Iš Kauno atkirčio ir nesitikėjau. V. Bagdonavičienė privalėjo pasakyti, kad Seinai tai Lietuva, nes sienos buvo nustatytos tarp dviejų suverenų Lietuvos ir Lenkijos dar Liublino sutartyje (1569) ir tik Pilsudkinė Lenkija 1919-20 metais kariniais veiksmais pažeidė šias sienas okupavo ir aneksavo Seinų-Suvalkų kraštą. Lietuvis vyskupas Baranauskas todėl ir dirbo Seinuose, Lietuvos teritorijoje.
    Kodėl mūsų atstovai sugeba tik nutylėti ir priimtįi įvairius lenkų šmeižtus ir mūsų tautos ir valstybės įžeidimus. Jei taip patyrinėti tai vadinami lenkai, gal pusė jų tai yra asimiliuoti baltai: jotvingiai (lot.getai), galindai, prūsai, lietuviai. Ir labai keista, kad sugebėta asimiliuoti tokia maišyta ir negražia kalba, kaip lenkų kalba. Jotvingiai, dzūkai grįžkite prie savo šaknų, gražios, skambios lietuvių kalbos, pats laikas dabar 21 amžiuje. Reikalaukite vėl įsijungti į LDK. Dabar pradedamas vajus dėl Karaliaučiaus krašto teisinio sprendimo ir baltiškų pavadinimų ten sugrąžinimo.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kadras iš filmo „Mudu“
Kultūra

Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai

2026 09 10
Lietuviškas stogastulpis su rūpintojėliu
Istorija

Nuo Atlanto iki prerijų: lietuviški pėdsakai tolimojoje Kanadoje

2026 09 10
Knygos pristatymo varžytuvės
Kultūra

Knyga per 5 minutes: prasideda Knygos pristatymo varžytuvės

2026 09 10
Valstybės kontrolė
Gamta ir ekologija

Valstybės kontrolė: miškų duomenų spragos didina miškų apsaugos pavojus

2026 09 10
Baltijos jūra
Gamta ir ekologija

Siūloma ratifikuoti svarbų susitarimą dėl jūrų biologinės įvairovės išsaugojimo

2026 09 09
lrv.lt
Lietuvoje

Patvirtintas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2026 09 09
Pinigai
Lietuvoje

Nuo šalnų ir lietaus nukentėjusiems ūkininkams – 860 tūkst. eurų 

2026 09 09
Elektros tinklų apsaugos zonoje esantys aukšti medžiai galės būti pašalinami
Lietuvoje

Seimo komitete raginimas sudaryti geresnes sąlygas ūkiams patiems gamintis ir kaupti elektrą

2026 09 09
Orinta Leiputė
Lietuvoje

Socialdemokratai rudens sesijoje susitelks į socialinę pažangą ir valstybės atsparumo stiprinimą

2026 09 09
Klaipėda
Lietuvoje

Klaipėdoje pradedamas Centrinio paplūdimio prieigų atnaujinimas

2026 09 09
Pinigai
Lietuvoje

Vaikų dienos centrų veiklai papildomai skiriama 1,3 mln. eurų

2026 09 09
Autobusas | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaunas ruošia viešojo transporto tinklo pertvarką

2026 09 09

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas D. apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • Vincas Kalava apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baltijos šalių dokumentikos forume – naujausi lietuviški projektai
  • „Netrukus pasimatysim. Myliu!“ – literatūrinės pojūčių parodos pristatymas
  • Nuo Atlanto iki prerijų: lietuviški pėdsakai tolimojoje Kanadoje
  • Knyga per 5 minutes: prasideda Knygos pristatymo varžytuvės

Kiti Straipsniai

Naujos kartos GPS sekimo įrenginys

Lietuviai sukūrė naujos kartos GPS sekimo įrenginį – leis stebėti turtą net atokiausiose pasaulio vietose

2026 09 09
Lietuvos valdovų apsisprendimą dėl krikšto vaizduojanti iliustracija

R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai

2026 09 09
Mariušas Blaščiakas. TV ekrano Stop kadras 2026-09-05

Lenkija gintų Baltijos šalis?

2026 09 08
Tyrėjai, apžiūri sudužusį droną prie krovininio lėktuvo oro uoste.

Diversijų banga Europoje: ar Rusija perkelia karą už Ukrainos ribų?

2026 09 05
Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Nagojos miesto muziejaus paroda „Lietuva – dainos, aidinčios Baltijos miškuose

Miškai, dainos ir kelias į laisvę: Japonijoje atveriama parodą apie Lietuvą

2026 09 05
Fotografo Leono Balko žvilgsnis 1925–1939 m.

Fotografo Leono Balko žvilgsnis 1925–1939 m.

2026 09 03
Renginys Karo muziejuje

Ko istorija gali mus išmokyti apie pralaimėjimus?

2026 09 02
VU Istorijos fakultete atverta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“

VU Istorijos fakultete atverta istorinių žemėlapių paroda „Lietuva žemėlapiuose“

2026 09 02
Rimantas Dagys

R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

2026 08 29
Dalinis mėnulio užtemimas

Rugpjūčio 28-osios rytą – dalinis Mėnulio užtemimas

2026 08 27

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
  • Rimgaudas D. apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • Vincas Kalava apie R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai
  • Rimgaudas apie Lenkija gintų Baltijos šalis?
Kitas straipsnis
Meškeriotojai skatinami pagautas lydekas paleisti

Meškeriotojai skatinami pagautas lydekas paleisti

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai