„Jums gyvenimas nepavyko?
Jūs neturėjote išdidumo jausmo.“
(Emilis Sioranas, prancūzų rašytojas, mąstytojas)
(,,Gorkije silogizmy“, Algoritm, Maskva, 2008, p. 67)
Daug nuomonių išsakoma apie santykius su Lietuvos lenkais. Niekaip neišspręsime, jei nekalbėsime atvirai ir tiesą. Beje, ne vien su Vilniaus krašto lenkais, bet iš esmės su Lenkija. Gerai, jeigu su Lenkija, tai nuo Lenkijos ir reikėtų pradėti svarstyti. Pažvelkime iš šalies. Kaip ten bebūtų, L. Linkevičiaus atsiprašymas dėl suverenaus Lietuvos Seimo gėdos ir G. Kirkilo skubus įsipareigojimas jau balandyje visus reikalus užbaigti primena, kad mes mąstome vasališkai, be savigarbos, išdidumo ir visiškai palaužta valstybine sąmone. Kokios pagarbos ir orumo galime laukti bet kuriais klausimais iš bet kurios šalies? Apie tai jau pasakė Lenkijos užsienio reikalų ministras: padės mums pirmininkauti ES ir netgi suorganizuoti ES Viršūnių susitikimą Vilniuje. Galima įsivaizduoti ką ir kaip tokio mentaliteto pareigūnai gina su bet kuria galingesne valstybe.
Atsiribojama nuo to, kad tokios ginčytinos problemos nekyla atsitiktinai. Dabar bandoma pateikti ir piliečiams įteigti, didesniam ir galingesniam visuomet reikia nusilenkti ir paklūsti, nes priešingu atveju Lietuva, kaip tas ėriukas, visada bus neteisi ir kalta. O gal reikia paritetiškai ir svarbos eile tartis? Lietuviai tokius Varšuvai nepatenkinamus judesius daro istorinės savigynos motyvais. Ar tam nėra būgštavimų, kad Lenkijos valstybė XX amžiuje nesuteikė ženklų taip elgtis?
Pirmiausia dėl atsiprašymo. Dėl ko? Kas ir dėl ko? Chronologine eile. 1920 m. spalio 9 d. Lucjano Želigovskio maršas į Vilnių ir Vilniaus krašto buvimas (okupavimas) Lenkijos valstybės sudėtyje iki 1939 m. 1938 m. kovo 17 d. Lenkijos valstybės ultimatumas Lietuvai. Šiandieninė Lenkijos valdžia turėtų teisiškai, politiškai, ekonomiškai, istoriškai, morališkai žmogaus teisių pamatu įvertinti tuos faktus ir pasekmes Lietuvos valstybei ir Lietuvos piliečiams. Tą patį svarbu padaryti ir dėl minėto 1938 m. kovo 17 d. ultimatumo. Primintina, kad, pavyzdžiui, Vokietijos aukštoji valdžia ir asmeniškai kancleris Vilis Brandt, atsiklaupęs aukų memoriale Lenkijoje, atsiprašė už fašistinės Vokietijos valdžios nusikaltimus. Toks atviras, tiesus ir garbingas Lenkijos valdžios tų santykių įvertinimas iškart būtų priimtas kaip visiško pasitikėjimo kaimynais ženklas ir tik po to galima sėstis prie stalo paritetiškai spręsti visus klausimus.
Šito ženklo Lenkijos valdžia nepadarė, tai yra nieko niekada nebuvę labai žalingo Lietuvai įvykdyta. Na o mes vis patiriame ženklų, kurie kelia nepasitikėjimą. Prisimename 1990-1991 Vilniaus krašto lenkų autonomijos siekius, prieš kurį laiką ginkluotų Lenkijos raitelių marširavimą po Lietuvą, 2012 m. kovo 17, Lietuvos pažeminimo dieną, lenkų demonstraciją Vilniuje, Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio daugkartinius ,,šeimininkiškus “ nurodymus ir komentarus Lietuvai.
Tiek L. Linkevičius, tiek G. Kirkilas savo jausmuose tiek jaunystėje, tiek po Kovo 11-osios nėra išgyvenę tikros nepriklausomybės prasmės, o procedūriniai paviršiniai sprendimai veda prie suvereniteto atsisakymo, savasties netekties ir patarnavimą galingesniems. Abudu politikai per dvidešimtmetį įgijo tokį supratimą, kad naudingiau besąlyginė kapituliacija, o tai horizonte regisi antros autonomijos judesiai. Jų nuostata atitinka bendrą Lietuvos valstybės chaosą, kuriame kiekvienas turi legalią teisę užmiršti Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios Aktus, nubraukti Laisvės istoriją. Atsiklaupęs galiu prisiekti, kad šiandien apie idealizmą ir valstybę nėra su kuo kalbėti. Jeigu šie pareigūnai atstovauja Lietuvos valstybę, tai čia tiktų perskaityti A. Maldeikienės mintį: ,,Lietuvos bėda, kad čia nėra jokios ideologijos, išskyrus sveiko proto ir argumentų stygių“ (,,Veidas“, 2011-007-25). O tai reiškia tylaus ir ramaus nunykimo pagrindą.
Autorius yra Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Lai ir Endriukaitis čia nemala šūdo, nes tik vergai klaupiasi….Įsikirsk į savo durną galvą, tai visiems laikams. Puskvaily tu neraliuoitas. Pypt, pypt, pypt, pypt…………………
Ne tau, vargšeli, Endriukaitis rašo ir ne tau savo cypsėjimu jį vertinti. Nusišluostyk snarglį ir spausk šalin!
Gal ir neblogai, kad provokatoriai viens po kito čia atsikleidinėja, bet jei šita kiaulė neraliuota nebus pašalinta iš svetainės komentatorių, teks visiems padoriems jos skaitytojams patiems iš čia pasišalinti.
Atsiklaupk, juk tai taip įprasta.
O dar geriau būtų, jei susilenktum keturlinkas….
Nereikia bartis Suomi, teisus A. Andriukaitis.
Gerb, kolega signatare Algirdai, ačiū kaip visados už tvirtą ir aiškų žodį. Kiek tautiškai bestuburiai ministrai žemintų Lietuvą, spekuliuotų jos tautinėmis vertybėmis, kelkime ir saugokime ją, jos šventą vardą, kalbą ir raštą.
Jau seniai vyksta akivaizdi antilietuviška kontrrevoliucija, kuri labai nuosekliai naikina Sąjūdžio “dainuojančios” revoliucijos iškovojimus ir bet kokius Lietuvybės daigus.
Išvada akivaizdi – sekanti Lietuvių Tautos revoliucija turi būti reali, o ne “dainuojanti”…
Reali – tai su ginklais ir sprogmenimis?
Nebutinai, galima ir su kontička užduot per šnobelį.
Amelijai
Paaiškinu: žodis “reali revoliucija” visų pirma reiškia tai, kad ši revoliucija nesibaigs taip, kaip baigėsi “dainuojanti revoliucija” 988-1992 m., kada nebuvo atlikta ne tik Lietuvos Valstybės desovietizacija, bet netgi ir dekagėbizacija tik suvaidinta, jau nekalbant apie visų antilietuviškų nusikaltėlių ir aktyvių kolaborantų turto besąlyginį konfiskavimą.
Šį kartą visi iki vieno Tautos ir Tėvynės išdavikai, aršūs Lietuvybės priešai bei priešiškų Lietuvai užsienio jėgų kolaborantai, nuosekliai naikinantys Lietuvos Valstybės Nepriklausomybę ir galią, stos prieš Tautos Teismą.
P.S. Revoliucija pagal labai seną klasikinį apibrėžimą yra senojo valdančiojo sluoksnio (“elito”) visiškas išnaikinimas bei jo valdomų turtų besąlyginė konfiskacija, kartu iš esmės pakeičiant valstybės valdymo formą.
O pasak Vikipedijos:
Revoliucija (iš vėlyvosios lot. revolutio – apsisukimas) – globalus ir radikalus kokybinis pokytis (lūžis) gamtos, visuomenės arba pažinimo raidoje, aiškiai atsiskiriant nuo ankstesnės būsenos.
Revoliucija yra politinių konfliktų tarp piliečių ir valdžios institucijų rūšis, kai piliečiai protestuoja ne prieš kurį nors vyriausybės sprendimą ar įstatymą, o apskritai prieš vyriausybę ir jos politiką.
Revoliucija nuo valstybinio perversmo skiriasi tuo, kad perversmo metu pakeičiami šalies vadovai, o revoliucijos metu – valstybės santvarka.
Būtent tuo tikra revoliucija iš esmės skiriasi nuo “rūmų perversmo” ar kokių nors “dainuojančių”, “oranžinių” ar “rožių revoliucijų”.. 🙂
Gerbiama Amelija,būkite rami,tik su kočėlu.
Belieka tik sušukti – Lietuvos sūnūs – raskitės!…
,,Ir šūkauja, šaukia ,,Saulės vilna” iš padangių,
Vyručiai artojai, akis prasitrinkit,
Snūdumą nuo savęs nukrėskite vangų
Ir vagą dirvonuos tėvynės praskinkit
————————————————
Bet miega artojai, aklybe apkloti,
Saulės vilna dovanai tik dėl jų spinduliuoja”
Sakai “įlindai – zaliez” čia ir čirški sau lenkindamasis, kaip tas žvirblis,- aš vyras, aš vyras…, kol katinas nepasirodo…
Lietuvos Respublikos vadovybei REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą:
J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui, Ministrui Pirmininkui,
REIKALAVIMAS ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą
Įgyvendinant 2012 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XII-51 patvirtintą Vyriausybės programą, reikalaujame nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo:
1) neiškraipyti autentiškų etninių lietuvių žemių vietovardžių ir juos toliau rašyti tik valstybine kalba; neįteisinti polonizuotų ar suslavintų vietovardžių viešosios rašybos;
2) nepažeisti Lietuvos teritorijos vientisumo ir neįteisinti regioninių kalbų oficialaus statuso, paminant kitų piliečių teises; užkirsti kelią teritorinės autonomijos kūrimui ir gatvių pavadinimus rašyti tik valstybine kalba; užtikrinti teismų sprendimų vykdymą dėl neteisėtų nelietuviškų užrašų nukabinimo;
3) nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus, pavardes dokumentuose – tradicinį Lietuvos kultūros paveldą, ir toliau rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje;
4) nesilpninti lietuvių kalbos mokymo bendrojo ugdymo mokyklose, neatsisakyti lietuvių kalbos valstybinės kalbos egzamino suvienodinimo ir jo neatidėlioti, nes nevienodas lietuvių kalbos vertinimas diskriminuoja ir segreguoja (LR Konstitucijos 29 str.) Lietuvos Respublikos piliečius;
5) nepaversti lietuvių, t.y. valstybinės kalbos statuso derybų objektu dvišaliuose Lietuvos ir Lenkijos santykiuose; siekti, kad Lenkija pripažintų prieškarinę rytų Lietuvos okupaciją neteisėta ir atsiprašytų dėl prievartinės polonizacijos; siekiant pasitikėjimo dvišaliuose santykiuose, būtina teisingai įvertinti prieškarinį konfliktą, agresiją, ultimatumą.
6) nutraukti vadinamosios Lenko kortos dalinimą Lietuvos Respublikos piliečiams, susiejant juos su lojalumu Lenkijai; siekiant gerų tarpvalstybinių santykių su Lenkija, iškelti sąlygą, kad būtų nutrauktas jos politikų vykdomas Lietuvos šmeižimas ir dezinformacija, o taip pat galiojančios Lenkijos ir Lietuvos sutarties laužymas, kai Lenkijos valdžia skatina lenkų tautinę bendriją Lietuvoje pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus.
Papildoma informacija:
Autorius: Gintaras SONGAILA
Adresatas: J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui, Ministrui Pirmininkui
Kategorija: Valdžia ir politika
Galima pasirašyti iki: 2013.03.11
Čia pasirašoma:
http://peticijos.lt/visos/71086/pasirasyti
Pasirašiusiųjų sąrašas:
http://peticijos.lt/visos/71086/signed
Lenkai savo šantažu veja Lietuvą nuo ES link Rusijos kuramos Eurazijos. O Tomaševskis to nė neslepia, kad kartoja laikus kai Raudonoji Armija atėjo išvaduoti Vilniaus nuo lenkų. Berods ir ponui Sikorskiui to reikia.
Manau toks manymas niekuo nepagrįstas. Vyksta visiškai kiti dalykai.
Lietuvos Valstybė yra Lietuvių Tautos Pilis.
Ir visiškai akivaizdu, jei mes – Lietuviai – jos neginsime visomis įmanomomis priemonėmis, priešai šią mūsų Pilį sunaikins.
P.S. Deja, bet mūsų Pilies “karvedžiai’ jau seniai parsidavė įvairiems mūsų amžiniems priešams.
Ir kol šie išdavikai bus mūsų Pilies valdžioje, tol nieko gero Lietuvių Tauta nesulauks.
Ačiū, Algirdai. Visais laikais atsirasdavo veikėjų, kurie norėjo iškilti, pirmauti. Pagrindinis motyvas – asmeninė nauda, neretai iškreiptas garbės suvokimas. Taip sovietų laikais atsirasdavo pionierių bendruomenės pirmininkas ar pirmininkė, mokyklos komjaunimo sekretorius, po to “rajkomo” ar “gorkomo” narys, instruktorius, o vėliau antrasis ar net pirmasis jo sekretorius, LLKJS veikėjas, dar vėliau – partkomo narys, LKP CK instruktorius. Būtų buvusi kita santvarka, tokie būtų lindę į skautus, ateitininkus, nacionalsocialistus ir t.t. Tėvynės sąvoka tokiems – trečiaeilis dalykas, o gal net iš viso neegzistuojantis. Šiandien tokie – valdžios lovio “partijos” nariai. Aišku, neeiliniai. Tokiems Lietuvos Konstitucija – ne orientyras. Nereikia būti naiviems, kad Linas Linkevičius ar koks G. Kirkilas kada nors patys atsistatydintų. Tik ar ilgai mes dar tylėsime ir juos toliau pakęsime? Kada pabusime? Baisiausias dalykas, kurio dėka ir klesti tautos susiskaldymas, nusivylimas ir apatija, yra tai, kad niekaip nesugebame susitelkti. Pasižiūrėkite patys: vis mažėjančioje Lietuvoje – 45 “partijos”. Tai ką, ar yra tiek ideologijų? Valdančiųjų “sisteminių” partijų, žaidžiančių “pozicijos-opozicijos” pokerį, ideologija – viena: CHAMIZMAS. Žmonės, kurie turėtų susėsti prie vieno stalo ir parengti bendrą strategiją, niekaip nesusėda. Pažiūrėkite, kiek turime “santalkų”, kurios nieko nesutelkia, pilietinės visuomenės institutų, sambūrių, net apskritų stalų,o rezultatas – nulis su keliais mažyčiais skaičiukais po kablelio (turiu galvoje praėjusius rinkimus). O kodėl nesusėda tautos autoritetai? Todėl, kad vis ne kiekvienas iš jų nori iš vaduko pasidaryti vyriausiuoju VADU. Prieš kurį laiką Lietuvos Prezidento vaikaitis Antanas Smetona (gruodyje netikėtai išėjęs į amžinybę), rodydamas į vieną bažnyčią pasakė: “Čia – bambizų bažnyčia. Mati, kiek jų čia daug ir įvairiausių”. “Kodėl?”, – paklausiau. “Tai kad kiekvienas nori būti nors klebonu, jei neišeina tapti vyskupu.”
Ir dar kartą norisi kreiptis į Alką. Šalinkite tokius, kaip vadinamasis “suomis”, kurie čia lenda, tik norėdami bet ką apteršti. Komentarų tikslas – pasidalinti mintimis apie svarstomą temą, o ne keiktis, žeminti, tyčiotis.
Su kuo kalbėti yra, bet jų nėra valdžioje. Visos pagrindinės partijos dirba sau ir prieš Lietuvą.
Prasmingai pasisakė kardinolas A.J.Bačkis:po nepriklausomybės atgavimo(1990) kai kurie valdžios žmonės pamiršo,
kas yra nuodėmė.Ir ją(nuodėmę) pakeitė žodžiu “tolerancija”.Tu nesikišk į mano reikalus,aš į tavo….(ne pažodžiui).
LIETUVOJE NĖRA LENKŲ, RUSŲ, ŽYDŲ „TAUTINIŲ MAŽUMŲ“
Terminas “Tautinė mažuma” Tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka.
Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės Lietuvoje turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija- 40 milijonų, Rusija – 150milijonų,Izraelis- 8 milijonai gyventojų) negali turėti „tautinės mažumos“ statusą Lietuvoje(3 milijonai). Tik žydai nevardina savęs „tautine mažuma“. Okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės “tuteišai“. Tai yra GINESO REKORDAS. Pvz. USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, jas išlaiko lenkų bendruomenė. Rusijoje yra tik 8 valstybės išlaikomos lenkiškos mokyklos.
Lenkiškų mokyklų nusikalstamas valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės „ tuteišų“ polonizacijos faktas, kurie kalba ne lenkiškai “po prostu“. Tuteišų polonizacija yra lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai.
Lietuvoje yra tik dvi tautinės mažumos – karaimai ir totoriai, neturi išorinės valstybės. Tautinės mažumos Europos Sąjungoje turi išimtines teises, todėl darome Lietuvai meškos paslaugą neatsargiai vartodami terminą „tautinė mažuma“ vietoje tautinė grupė,bendruomenė.
Lenkai Lietuvoje, kurie įžūliai, chamiškai laksto su tautine Lenkijos vėliava ,yra Lenkijos piliečiai ar ne? Jeigu jie yra Lietuvos piliečiai, tai lenkiškų vėliavėlių viešas brukimas yra Lietuvos pilietybės atsisakymo aktas . Kas juos klaidina? Rusijos spectarnybos, marionetes tomaševskiai. Lenkų ir rusų tautinės grupės atsirado okupacijų metu, todėl yra lietuvių priverstinės asimiliacijos baudžiamųjų bylų objektas.
Pagarbiai Arvydas Damijonaitis