Kauno miesto muziejus išleido naują albumą „Kaunas Stanislovo Lukošiaus žvilgsniu: Žmogus (ne) savo laike“. Ketvirtoji fotografo palikimui skirta knyga šįkart pasakoja ne tik apie jo fotografuotą miestą, bet ir apie žmogų, gyvenusį bei kūrusį sovietų okupacijos metais.
Albumas pirmą kartą bus pristatytas rugsėjo 25 d., penktadienį, 17 val. Kauno rotušės Baltojoje salėje per šių metų Istorijų šventę. Renginys nemokamas.
Fotografavo ne vien tai, ką buvo leista rodyti
Šiemet sukanka 120 metų nuo Stanislovo Lukošiaus (1906–1997) gimimo. Fotografija jis domėjosi dar nepriklausomoje Lietuvoje, tačiau didžioji jo fotografinio palikimo dalis sukurta sovietmečiu.
Dirbdamas sovietinėje sistemoje ir dalyvaudamas oficialiame fotomėgėjų judėjime S. Lukošius fotografavo demonstracijas, sovietinius paminklus ir kitus ideologizuotus siužetus.
Tačiau jo objektyvas krypo ir ten, kur oficialus sovietinis pasakojimas stengėsi nežiūrėti – į Lietuvos karių kapus, išlikusius lietuviškumo bei religinius ženklus, apleistą miesto aplinką ir kasdienybės prieštaravimus.
Knygos autorius dr. Rokas Sinkevičius pabrėžia, kad dėl visuotinės cenzūros tikrąjį fotografo požiūrį šiandien tenka atkurti iš jo biografijos, neviešintų nuotraukų, netipiškų rakursų, 1986 m. interviu ir šeimos pasakojimų.
Stalino paminklas – kadro pakraštyje
Vienas iškalbingiausių pavyzdžių – 1958 m. S. Lukošiaus fotografuotas Stalino paminklas. Viename kadre už diktatoriaus figūros iškyla Įgulos bažnyčia su kryžiais, kitame paminklas nustumtas beveik į fotografijos pakraštį.
Pastaroji nuotrauka pateko į parodą, tačiau neįtiko sovietinei partinei vadovybei. Fotografui buvo nurodyta kadro dalį su Stalino paminklu nukirpti.
Tokie vaizdai naujajame albume tampa ne vien miesto istorijos dokumentais. Jie leidžia svarstyti, ką fotografas matė pats ir ką to meto valdžia norėjo leisti matyti kitiems.
Kasdienybė už oficialaus fasado
S. Lukošiaus fotografijose liko ir visai kitoks Kaunas – šeimos gyvenimas, miestiečiai, šventės, vitrinos, garažai, sporto renginiai, poilsis prie Kauno marių.
Šie kadrai pasakoja apie žmonių norą išsaugoti asmeninį gyvenimą, savitumą ir įprastus kasdienybės džiaugsmus net ideologijos persmelktoje aplinkoje.
Knygos autorius dr. Gediminas Kasparavičius atkreipia dėmesį, kad S. Lukošiaus užfiksuota sovietmečio kasdienybė jau pamažu traukiasi iš gyvosios atminties. Fotografijose greta nepritekliaus ir ideologinių ženklų matyti paprastas žmonių noras gyventi – sportuoti, ilsėtis, rūpintis apranga, maistu ir buitimi.
Daugiau kaip šimtas fotografo albumų
Per gyvenimą S. Lukošius sukūrė daugiau kaip šimtą savadarbių fotografijų albumų. Juose jis kaupė miesto erdvių, jų kaitos, šeimos gyvenimo, švenčių ir kitų gyvenimo sričių vaizdus.
Kauno miesto muziejaus leidinių serija tęsia paties fotografo sumanymą išleisti Kaunui skirtą albumą.
Pirmasis serijos leidinys – „Pasivaikščiojimas po pradingusį miestą“ – pasakojo apie jau išnykusį ar smarkiai pasikeitusį Kauną. Jis buvo įvertintas Kultūros ministerijos „Gražiausios metų knygos“ premija.
Antroji knyga – „Tarpukario architektūra“ – atvėrė S. Lukošiaus fotografuotą nepriklausomos Lietuvos architektūros paveldą. Trečiasis albumas „Industrinis miestas“ buvo skirtas įvairių Kauno pramonės šakų raidai.
Naujausios knygos tekstų autoriai – dr. Rokas Sinkevičius ir dr. Gediminas Kasparavičius. Leidinio pristatyme taip pat dalyvaus fotografijos istorikė dr. Margarita Matulytė ir istorikas doc. dr. Kastytis Antanaitis, pokalbį ves prof. dr. Jonas Vaičenonis.
Leidinį išleido Kauno miesto muziejus, jo leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba.
