Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad asmenvardžiai oficialiuosiuose dokumentuose negali būti užrašomi nelietuviškais rašmenimis, bet išimtys galimos.
Trumpai tariant tai reiškia, kad tai, kas leidžiama lenkams, neleidžiama lietuviams (quod licet iovi non licet bovi).
Neblogus ekvilibristikos sugebėjimus pademonstravo KT, liepos 5 d. išnagrinėjęs grupės Seimo narių skundą dėl vadinamojo asmenvardžių įstatymo teisėtumo (https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta2872/content.)! Konstitucija – sau, Seimo nutarimai – sau!
Paskelbto KT sprendimo esmė – esą asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymas numatomas taikyti ne visuotinai, o tik atskirais atvejais, todėl jam negaliojantis net 14 Konstitucijos straipsnis, skelbiantis, kad valstybinė kalba yra lietuvių!
O juk šis straipsnis yra iš pirmojo Konstitucijos skirsnio, nustatančio valstybės santvarkos pagrindus.
Šiame posėdyje KT nusprendė, kad a t s k i r a i s a t v e j a i s asmenvardžiai dokumentuose pagal Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/32ec5f92790211ecb2fe9975f8a9e52e) 3 straipsnio 3 dalį ir 4 straipsnio 2 dalį gali būti užrašomi lotyniško pagrindo rašmenimis (be diakritinių ženklų) t i e k, k i e k j o s e, t. y. tose įstatymo dalyse, į t v i r t i n t i a t s k i r i a t v e j a i, o ne visuotiniai pavardžių užrašymo principai.
Iš esmės KT konstatavo, kad oficialiuosiuose Lietuvoje išduodamuose asmens dokumentuose negali būti užrašoma nelietuviškais rašmenimis, išskyrus išimtis.
Į KT besikreipusių 30-ies Seimo narių rašte nurodytą priekaištą, kad priimant įstatymą nebuvę atsižvelgta į oficialią VLKK išvadą (https://vlkk.lt/naujienos/kitos-naujienos/vlkk-pateike-isvada-del-vyriausybes-siulymu-del-vardu-ir-pavardziu-rasymo-asmens-dokumentuose-istatymu-projektu), KT atsakė, kad Seimo nariai VLKK teiravęsi, ar iš viso galima taikyti taisyklę užrašyti asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis.
VLKK pateiktame oficialiame atsakyme rekomenduojama nelietuviškais rašmenimis asmenvardžius dokumentuose užrašyti išimtiniais dviem atvejais: „a) užsieniečių, įgijusių Lietuvos Respublikos pilietybę, vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniško raidyno rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą; b) su užsieniečiu santuoką sudariusio ir jo pavardę paėmusio Lietuvos Respublikos piliečio, taip pat tokių sutuoktinių vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniško raidyno rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą”.
Remdamasis šiomis išvadomis, KT konstatavo, kad Seimas atsižvelgė į VLKK rekomendaciją oficialiuosiuose dokumentuose asmenvardžius užrašyti nelietuviškais rašmenimis tik išskirtiniais atvejais, bet kartu ir priminė, kad sprendžiamąją galią turi Seimas, o ne VLKK, todėl Seimas turėjęs teisę kitaip nei VLKK apibrėžti išimtinius atvejus.
Juk pagal įstatymą ne visiems galima užsirašyti nelietuviškais lotyniško pagrindo rašmenimis – tik jeigu deklaravai, kad esi ne lietuvių tautybės!!!
Kaip įpratusi tvirtinti Laisvės partija, taip pat ir KT nurodė, kad asmenvardžių užrašymas oficialiuosiuose dokumentuose nesusijęs su pavojumi bendrinei lietuvių kalbai, kuria rūpintis esanti VLKK pareiga.
KT konstatavo, kad rašybos problemos dokumentuose esanti Seimo kompetencija, todėl ir nebuvę būtino reikalo be išlygų atsižvelgti į VLKK siūlymus, kaip triskart buvo konstatavęs ankstesnių kadencijų KT.
Šis KT sprendimas atskirų žmonių grupių teises jau iškėlė aukščiau Lietuvos Konstitucijos.
O toliau – teisinė ekvilibristika, viskuo, o ypač neapdairumu, apkaltinanti VLKK: nurodydama, kam galima, o kam negalima užrašyti asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis dokumentuose, ji esą peržengusi savo kompetencijos ribas, nes VLKK paminėtos išimtys esančios nesusiję su kalba, todėl esą nebūtina į jas atsižvelgti.
Kita vertus, Seimas juk atsižvelgęs į VLKK rekomendacijas dėl išimčių, tik patikslinęs jas pagal savo kompetenciją – kiek asmenvardžiai esą nesusiję su kalba.
Esą išimčių ir VLKK nevertinusi kaip keliančių pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui ar nederančių su lietuvių kalbos tradicija.
Toks KT sprendimas kvieste kviečia nekreipti dėmesio į valstybinę kalbą ir įgaliotuosius ja rūpintis – Seimas žino geriau!
Nepatinka VLKK sprendimai – keiskite jos sudėtį, naikinkite valstybinį statusą, netvirtinkite Valstybinės kalbos politikos gairių.
Visa tai jau padaryta ar baigiama padaryti šios kadencijos Seime.
Autorė yra kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, sociolingvistė, profesorė
Iš tiesų, normali VLKK neturėtų politikuoti, o tik paaiškinti, koks užrašas laikomas užrašytu lietuviškai, o koks yra ne lietuvių kalba. Taigi, turėjo paaiškinti, kad lietuviškai rašoma lietuviškomis raidėmis pagal tarimą, su lietuviškomis linksnių galūnėmis.
Aišku, ir toks kvailas (ar gudrus?) VLKK elgesys nepateisina KT sprendimo.
Įdomu, ar šitaip leisdami Seimui daryti išimtis iš Konstitucijos, jie neišrado būdo įteisinti ir dvigubą pilietybę? Lygiai taip pat galėtų išvedžioti, kad Seimas gali prikurti išimčių ir atskirų atvejų savo nuožiūra.
Šis KT sprendimas yra,deja, labai politizuotas,o tai reiškia ,jog Lietuva atsidūrė ne tik politinėje betvarkėje ,bet ir teisinėje. Prezidentas G.Nausėda irgi yra, bent iš dalies, atsakingas už teisinės sistemos suirutę.Jeigu minėta betvarkė tęsis -Lietuvos valstybei gręsia išnykimo pavojus.
Valdantieji delegavo į Konstitucinį teismą konservatorių Šedbarą, tai dabar visas KT šoka pagal liberalkonservatorių-laisvės partijų užgaidas. Net lenkams nereikia iečių laužyti. Patys uoliausi, tautiškumą demonstruojantys krikščionys konservatoriai griauna valstybinę kalbą, lenda net į gramatiką. Nieko švento neliko.
Įdomu, ar politkaliniai, tremtiniai, Seimo gynėjai supranta už kokius išdavikus jie balsuoja?
Žodžiu, akivaizdu, kad meškos paslaugą vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškomis raidėmis klausimu VLKK padarė savo išvada, kad atskirais atvejais asmenų vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant tris nelietuviškas raides. Tas reiškia, kad atskirais atvejais, rašant tomis nelietuviškomis raidėmis, lietuvių kalbai kaip tokiai pakenkta nebūtų. Jeigu pačiai kalbai pakenkta nebūtų, tai logiška manyti, kad vardų rašymas nelietuviškomis raidėmis nėra kliūtis jos kaip valstybinės kalbos funkcionavimui. Gi kokius tuos atskirus atvejus nustatyti yra ne VLKK, o jau įstatymų leidėjo – Seimo kompetencija. Tokiu atveju iš VLKK išvados matyti, kad vardų ir pavardžių rašymas 3-is nelietuviškomis raidėmis kalbai kaip tokiai nepakenktų. Seimas vadovaudamasi VLKK išvada, kad atskirais atvejais rašant asmenų vardus ir pavardes trimis nelietuviškomis raidėmis kalbai pakenkta nebus bei kad tie atvejai yra Seimo, o VLKK kompetencija, tokį rašymą nelietuviškomis raidėmis įtvirtino Įstatymu.
Akivaizdu, kad KT savo išvados, kad Seimas priimtu įstatymu dėl rašymo nelietuviškomis raidėmis pažeidimų dėl lietuvių kalbos gyvavimo nėra padaręs, negalėjo negrįsti minėta VLKK išvada, nes tai prieštarautų ankstesniems KT nutarimams dėl VLKK specialiosios kompetencijos ginčuose dėl kalbos.
Aip sakoma, būkime biedni, bet teisingi. Tokį galutinį rezultatą byloje visų pirma lėmė ta neišmani ar suinteresuota VLKK išvada. Joje įlįsta ne į savo komptencijos sritį, o kas Komisijai priklauso – iš savo srities – argumentų nepateikta.
Akivaizdu, kad rezultatai galėtų būti priešingi – Seimo įstatymas pripažintas kaip prieštaraujantis, jeigu VLKK išvadoje jos nuomonė būtų tarkim tokia:
Lietuvių kalbos abėcėlėje raidžių pasaulio kalbų garsams išreikšti yra pakankamai. Pagal lietuvių kalboje nusistovėjusią rašybos tvarką kitose kalbose esantis garsas, žymimas w = liet. v, garsas – q = liet.ku, garsas x = liet. iks. Šie garsai kitų tautų varduose ir pavardėse nėra dažni. Raidinių problemų juos išreikšti rašant vardus ir pavardes lietuviškai nėra. Tad naudoti kitų kalbų raides nėra reikalo, nėra tikslinga. Be to, tokiu atveju jų naudojimas rašyboje taptų perteklinis ir suprantama, kad dėl to joje rastųsi painiavos, sumenktų rašybos kultūra, rastųsi papildomi varginantys nepatogumai skaitant tekstus ir pan, Todėl manome, kad tikslinga ir toliau laikytis lietuvių rašytinės kalbos praktikoje įsitvirtinusio vardų ir pavardžių transliteravimo principo bei lietuvių kalbos gramatikos taisyklių.
KT savo iniciatyva negalėjo nagrinėti, ar VLKK išvada dėl atskirų atvejų rašant vardus ir pavardes principo galimumo neprieštarauja konstitucinei valstybinės kalbos sampratai, asmenų lygumo įstatymui, negalimam privilegijų teikimui, esamai valstybinei kalbą reguliuojančiai gramatikai ir pan. Seimo narių grupė šiuo pagrindu VLKK išvados neskundė.Tokiu atveju, akivaizdu, kad priimtas Įstatymas KT buvo apskųstas netinkamai.
Taigi manytina, kad Seimo nariai turi galimybę kreiptis į KT dėl VLKK išvados prieštaravimo nurodytoms konstitucinėms ir mokslinėms vertybėms. KT pripažinus VLKK prieštaraujančią Konstitucijai, kalbą reguliujančioms gramatikos taisyklėms, Seimui tektų peržiūrėti priimtą įstatymą.
Taigi manytina, jog kaltę dėl bylos rezultatų reikia prisiimti ir sau – Seimo narių grupei (Jovaišai) bei VLKK (pirmininkui Antanaičiui).
Nesąmonių kampelis. Kodėl? Pirma: visose kalbose raidės naudojamos ne tik esamiems kalbos garsams žymėti. Dar raidėmis žymimos tų garsų papildomos ypatybės (pvz., skardumas/duslumas, ilgumas/trumpumas ir pan.) arba kokie nors istoriniai ar tradiciniai dalykai (pvz., seniai kalboje išnykę nosiniai garsai) arba tarpkultūrinio bendravimo dalykai (pvz., kai kurių svetimžodžių užrašymas) arba išvis net ne garsams, o skiemenims ir žodžiams užrašyti. Būtent todėl visų kalbų raidynuose esama raidžių, kurios nežymi jokių tos kalbos garsų (pvz., italai savo abėcėlėje naudoja net 5 raides, nebūtinas jų garsynui: Y, J, K, W, X) – ir tai yra europinė tradicija. Antra: jokios gramatikos taisyklės niekada ir niekur nereguliuoja jokios kalbos. Kaip tik atvirkščiai: gramatikos taisyklės kyla iš kalbos, o kalbai kečiantis prie tų pokyčių nuolatos derinamos tos taisyklės (kaip, beje, ir rašyba). Tataigis, gerbiamasai Skutai, užuot rašinėjęs čia nesąmones ir klaidinęs toliau tokius pat neišmanėlius, geriau pirma pastudijuotumėte tą pačią gramatiką ir kalbotyros pradmenis. Linkiu sėkmės.
Labai kvailai skamba jūsų lenkomanų sugalvota ideologija, kad kalba keičiasi, todėl lietuvių kalbai neva reikia naujų raidžių ir naujų gramatikos taisyklių. Iš tiesų ne kalba keičiasi, o Lenkija šovinistiškai reikalauja, kad dalyje Lietuvos, daliai piliečių valstybinė kalba būtų kaip nors neprivaloma, su išimtimis, kad būtų lenkiški užrašai ir t.t. Tam Lenkijos politiniam reikalavimui aptarnauti leftistai-liberastai sugalvojo kalbos keitimosi teoriją: neva mūsų lietuvių kalba gali keistis (taip, kad atitiktų tai ko reikalauja Lenkija). Dabar jau priėjo iki to, kad ir užrašymas Dobrowolska laikomas lietuvių kalba, gal ir užrašas Orzełówka tuoj bus pakelbtas lietuvių kalba ir originaliu vietovardžiu. Šiaip, tiesiog lietuvių kalba ėmė ir pakito… Kaip toli galima šitaip „pakisti“, turbūt, tik Varšavoje žino, tokiems kaip tu liberastams nepranešė, nes jūsų reikalas – po žingsnelį vykdyti?
Nu jo, čia jau ir knygelių skaitymas niekuo nepadės. Kalba keičiasi, bet raidynas būtent arba nesikeičia, arba keisdamasis labai atsilieka nuo kalbos kitimo. Dėl to anglų ar prancūzų kalbų tokia keista rašyba – kalba pasikeitė, o raidelės liko. Negi taip neįgalūs, kad nesuvokiate elementariausio dalyko – kalbamos trys raidelės yra mūsų raidyne nuo pat šiuolaikinio raidyno pradžios – Kudirka ir Jablonskis jas įvedė ir liko jos mūsų gramatikose iki šios dienos. Tik kažkoks šiuolaikinis mulkis prieš 20 metų ėmė ir suabejojo tuo – tiesiog paskleidė ideologinę diversiją. O mūsų tamsybininkai pasirodė labai gausūs ir imlūs tokioms naujienos. Tai va, ir kamuojamės jau greitai trečia dešimtis metų. Ačiū Dievui, Konstitucinis kuriam laikui apramino juos.
„Galingi“ tavo argumentai: neįgalūs, nesuvokiate, šiuolaikinis mulkis, tamsybininkai… O dar toks mokslo perlas: „gramatikos taisyklės niekada ir niekur nereguliuoja jokios kalbos“… Argi įmanoma ką nors paaiškinti ir įrodyti žmogui besiremiančiam tokiais „argumentais“?
Nuo kada mulkiui pasakyti, kad jis mulkis nėra argumentas? Taip, gal tai ne visai mandagu, gal kartais net žiauru ar nemalonu, bet mulkiui su iniciatyva to nepasakymas yra jo skatinimas toliau nusišnekėti, veidmainystė ir melas. Taigi, kas geriau – žiauri tiesa ar klastinga veidmainystė??? O tiesa visada argumentas.
P.Skutas
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Žodžiu, akivaizdu, kad meškos paslaugą vardų ir pavardžių rašymo nelietuviškomis raidėmis klausimu VLKK padarė savo išvada, kad atskirais atvejais asmenų vardai ir pavardės gali būti rašomi naudojant tris nelietuviškas raides. Tas reiškia, kad atskirais atvejais, rašant tomis nelietuviškomis raidėmis, lietuvių kalbai kaip tokiai pakenkta nebūtų. Jeigu pačiai kalbai pakenkta nebūtų, tai logiška manyti, kad vardų rašymas nelietuviškomis raidėmis nėra kliūtis jos kaip valstybinės kalbos funkcionavimui. Gi kokius tuos atskirus atvejus nustatyti yra ne VLKK, o jau įstatymų leidėjo – Seimo kompetencija. Tokiu atveju iš VLKK išvados matyti, kad vardų ir pavardžių rašymas 3-is nelietuviškomis raidėmis kalbai kaip tokiai nepakenktų. Seimas vadovaudamasi VLKK išvada, kad atskirais atvejais rašant asmenų vardus ir pavardes trimis nelietuviškomis raidėmis kalbai pakenkta nebus bei kad tie atvejai yra Seimo, o VLKK kompetencija, tokį rašymą nelietuviškomis raidėmis įtvirtino Įstatymu. Akivaizdu, kad KT savo išvados, kad Seimas priimtu įstatymu dėl rašymo nelietuviškomis raidėmis pažeidimų dėl lietuvių kalbos gyvavimo nėra padaręs, negalėjo negrįsti minėta VLKK išvada, nes tai prieštarautų ankstesniems KT nutarimams dėl VLKK specialiosios kompetencijos ginčuose dėl kalbos. Aip sakoma, būkime biedni, bet teisingi. Tokį galutinį rezultatą byloje visų pirma lėmė ta neišmani ar suinteresuota VLKK išvada. Joje įlįsta ne į savo komptencijos sritį, o kas Komisijai priklauso – iš savo srities – argumentų nepateikta. Akivaizdu, kad rezultatai galėtų būti priešingi – Seimo įstatymas pripažintas kaip prieštaraujantis, jeigu VLKK išvadoje jos nuomonė būtų tarkim tokia: Lietuvių kalbos abėcėlėje raidžių pasaulio kalbų garsams išreikšti yra pakankamai. Pagal lietuvių kalboje nusistovėjusią rašybos tvarką kitose kalbose esantis garsas, žymimas w = liet. v, garsas – q = liet.ku, garsas x = liet. iks. Šie garsai kitų tautų varduose ir pavardėse nėra dažni. Raidinių problemų juos išreikšti rašant vardus ir pavardes lietuviškai nėra. Tad naudoti kitų kalbų raides nėra reikalo, nėra tikslinga. Be to, tokiu atveju jų naudojimas rašyboje taptų perteklinis ir suprantama, kad dėl to joje rastųsi painiavos, sumenktų rašybos kultūra, rastųsi papildomi varginantys nepatogumai skaitant tekstus ir pan, Todėl manome, kad tikslinga ir toliau laikytis lietuvių rašytinės kalbos praktikoje įsitvirtinusio vardų ir pavardžių transliteravimo principo bei lietuvių kalbos gramatikos taisyklių. KT savo iniciatyva negalėjo nagrinėti, ar VLKK išvada dėl atskirų atvejų rašant vardus ir pavardes principo galimumo neprieštarauja konstitucinei valstybinės kalbos sampratai, asmenų lygumo įstatymui, negalimam privilegijų teikimui, esamai valstybinei kalbą reguliuojančiai gramatikai ir pan. Seimo narių grupė šiuo pagrindu VLKK išvados neskundė.Tokiu atveju, akivaizdu, kad priimtas Įstatymas KT buvo apskųstas netinkamai. Taigi manytina, kad Seimo nariai turi galimybę kreiptis į KT dėl VLKK išvados prieštaravimo nurodytoms konstitucinėms ir mokslinėms vertybėms. KT pripažinus VLKK prieštaraujančią Konstitucijai, kalbą reguliujančioms gramatikos taisyklėms, Seimui tektų peržiūrėti priimtą įstatymą. Taigi manytina, jog kaltę dėl bylos rezultatų reikia prisiimti ir sau – Seimo narių grupei (Jovaišai) bei VLKK (pirmininkui Antanaičiui).
Ištrauka iš Latvijos Konstitucijos 18 straipsnio: “Asmeniui, išrinktam parlamento nariu, mandatas suteikiamas
tik davus šią priesaiką:“ Aš, prisiimdamas parlamento nario pareigas, prisiekiu būti lojalus Latvijai, stiprinti jos suverenumą ir latvių kalbą kaip vienintelę oficialią kalbą, ginti Latviją kaip nepriklausomą ir demokratinę valstybę ir atlikti savo pareigas garbingai ir sąžiningai. Įsipareigoju laikytis Konstitucijos ir įstatymų.”
Ar visi Lietuvos seimo nariai galėtų duoti panašią priesaiką Lietuvai?
Nepamenu,kad Kultūros ministras piktintųsi lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo sumažinimu ( o tai reiškia galimą jų uždarymą).- o štai Lenkijos ambasadoriui pareiškus pasipiktinimą Lietuvos pareigūnu, kuris,manau,gina valstybinę lietuvių kalbą , Kultūros ministras ,panašu, reiškia neigiamą nuomonę apie to pareigųno darbą?lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2023/07/24/news/sulaukus-lenkijos-pasipiktinimo-s-kairys-abejoja-ar-a-valotka-gali-vadovauti-27797242