Seimo Audito komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) su prašymu pateikti vertinimą, ar Vilniaus miesto savivaldybė ir Švietimo, mokslo ir sporto (ŠMS) ministerija tinkamai atlieka koncesijos sutarties kontrolę ir realiai kontroliuoja viešųjų finansų panaudojimą tiek dabar, tiek ir ateityje.
Savo kreipimesi Audito komitetas atkreipia dėmesį į esminį aspektą – Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama mero Valdo Benkunsko, oficialiai yra patvirtinusi Audito komitetui, kad šiuo metu galiojanti koncesijos sutartis – tai 2021 m. spalio 8 d. pasirašytas dokumentas, kuris iki šiol nėra teisiškai pakeistas ar papildytas. Todėl ji turi būti vykdoma ir koncesininkas turi vykdyti statybos darbus pagal sutartyje numatytus grafikus bei teikti ataskaitas Vilniaus savivaldybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai.
Sutarties vykdymas
„Audito komitetui ypač svarbu gauti aiškų atsakymą, ar koncesijos sutartis vykdoma laikantis teisinių ir finansinių įsipareigojimų. Nors sutartis galioja, bet niekas nemato jokių darbų. Meras V. Benkunskas klaidina Seimą ir visuomenę, sakydamas, kad jei Vyriausybė atšauks finansavimą, atsiras prievolė mokėti kompensacijas koncesininkui. Deja, mūsų atlikta analizė rodo, kad koncesijos sutartis nevykdoma ir žalą patiria tik Vilniaus miestas bei valstybė. Todėl ir kreipiamės į VPT ir ŠMS ministeriją, reikalaudami oficialaus atsakymo“, – sako komiteto narys Artūras Zuokas.
Paklausime VPT komitetas prašo atsakyti į konkrečius klausimus: ar koncesininkas pateikė privalomas sutarties užtikrinimo garantijas, ar laikosi darbų vykdymo grafikų, ar Vilniaus miesto savivaldybė bei ŠMS ministerija užtikrina efektyvią kontrolę. Taip pat prašoma pateikti išvadą, ar šiuo metu egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai nutraukti koncesijos sutartį pagal joje numatytas sąlygas, susijusias su darbų sustabdymu, esminiais pažeidimais ar garantijų nevykdymu.
Svarbu paminėti ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 27 d. nutartį, kurioje konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybė neturi pareigos prisiimti stadiono statybų finansavimo rizikos ar garantuoti privačiam subjektui visų investicijų grąžos. Ši aplinkybė kelia papildomų klausimų dėl šiuo metu viešai teikiamų argumentų, kad projekto nutraukimas esą neišvengiamai reikštų dideles viešąsias išlaidas.
Klausimas ministerijai
Seimo Audito komitetas taip pat užklausė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, ar jai priimtinas Neformalaus ugdymo centro projekto keitimas į profesionalią dar vieną krepšinio areną Vilniaus mieste. Vilniuje jau veikia ne viena krepšinio arena, o valstybės parama koncesijos konkurso metu buvo skirta didinti vaikų ir jaunimo užimtumą, o ne dar vienam komerciniam objektui, kurį Europos Komisija vertina kaip galimą neleistiną valstybės paramą verslui. Komitetas prašo ŠMS ministeriją pateikti socialinį -ekonominį vertinimą bei motyvus, kodėl Vilniui nereikia Neformalaus ugdymo centro.
Audito komitetas tikisi sulaukti išsamios Viešųjų pirkimų tarnybos išvados per 20 darbo dienų.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą
Istorijos su stadionais Vilniaus mieste, tai atskiri nusikaltimai, valstybės griovimo faktai. Pirmasis buvo Vilniaus senojo stadiono “Žalgiris” sunaikinimas, jo vietą atiduodant spekuliantams užstatyti gyvenamaisiais namais. Šio stadiono ypatingai gaila, nes jis turėjo ilgą sportinių varžybų bei dainų švenčių istoriją. Naujasis stadionas ant Šeškinės kalno taip pat jau turėjo įdomią istoriją. Pradėtas statyti dar prie rusų , jame buvo nuveikta nemažai darbų. Sustabdytos statybos truko nemažai laiko, nes statybvietėje užaugo nemaži berželiai. 2006–2009 m., Kirkilui einant Lietuvos Min. pirm. pareigas, buvo nuspręsta atgaivinti šio stadiono statybas. Tam buvo skirta 100 milijonų litų. Vyko darbai, bet staiga jie sustojo. Darbų sustabdymo priežastis–pasibaigė lėšos. Vėliau ištyrus paaiškėjo, kad stadione statybose atlikta darbų maždaug už 50 milijonų litų. Buvo kalbama ir spaudoje užsimenama, kad tuo pačiu metu, kai vyko stadiono statybos, statybos darbai vyko ir vado viešbučio statyboje bei kitur. Stadiono statyba vėl ilgam laikui stojo.Po kurio laiko aferistai vėl nutarė pasipelnyti ir nuspręndė atgaivinti stadiono statybos darbus. Taip gal 2022 m. pabaigoje, jau tikrai, beveik pusiau pastatytą stadioną imta griauti. Aferistai skelbė–statomas stadionas menkas, mes tai pastatysim puikų, bet pirmiausia reikia nugriauti tai, kas jau pastatyta. Griovė labai greitai. Bet vėl išlindo sukčių aferos. Kažkas pavogė 40 milijonų, kažkam reikia didinti statybų sąmatą. Vyksta kova dėl atsilaisvinusios aikštelės. Manau, kad vėl nugalės privatininkai–spekuliantai, kurie stadiono teritoriją užstatys gyvenamaisiais namais. Stadiono statybos istorija labai panaši į Lietuvos valstybės kūrimą.
Vilniaus savivaldybės svetainėje:
„Vilniuje nuimamos ir keičiamos atminimo lentos RUSŲ kalba”
Įv. TV ir R žinos:
„Sostinė užsimojo lupti daugiau atminimo lentų LIETUVIŲ ir RUSŲ kalbomis”.
(Tarp jų ir Škirpai. Žr. ketvirtadienio „Vakaro žiniose”: „K. Škirpa trinamas iš istorijos”.)
Ko nesugalvos, kad kaip nors K. Škirpos atminimą sunaikintų, po kitomis ir Jo atminimo lentą pakišę. (Nes to trokšta kažkokia Vilniaus merui itin svarbi asaba?)
YouTube: Роберт Нигматулин: у нас зреет новый культ личности?
YouTube: Major Changes Coming to US Voting System – What You Need to Know!