Po kelerių metų, kai Lietuvoje vyravo palyginti švelnios ir mažai sniegingos žiemos, šiemet į šalį sugrįžo tikra žiema – su gausiu sniegu, šalčiu ir speiguotomis naktimis. Tokios sąlygos ypač sudėtingos miškuose gyvenantiems laukiniams gyvūnams – daugelyje vietovių jau susidarė vadinamojo baltojo bado sąlygos.
Stora sniego danga apsunkina maisto paieškas
Po pastarųjų dienų gausių kritulių ir pūgų visą Lietuvą dengia tolygi ir stora sniego danga. Daugelyje vietovių sniego sluoksnis yra gerokai didesnis nei įprasta pastaraisiais metais, o kai kur jis siekia keliolika ar net kelias dešimtis centimetrų.
Kai kuriose šalies vietovėse dėl temperatūros svyravimų susidarė kieta sniego pluta, kuri dar labiau apsunkina laukinių gyvūnų galimybes pasiekti po sniegu esančius natūralius maisto šaltinius.
Miškininkai stebi padėtį ir imasi veiksmų
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai, nuolat dirbdami miškuose ir stebėdami gyvūnų būklę, vertina padėtį kiekvienoje girininkijoje ir imasi reikalingų priemonių ten, kur maisto stygius kelia tikrą grėsmę.
„Žiemos metu gerai matome, kuriose vietovėse telkiasi elniniai žvėrys ir kur jiems sunkiausia rasti maisto. Tokiose vietose, įvertinę padėtį, nukertame po keletą drebulių ir paliekame jas miške.
Drebulės žievė, šakelės ir ūgliai yra vienas svarbiausių maisto šaltinių stirnoms, danieliams ir tauriesiems elniams sunkiausiu žiemos laikotarpiu.
Tokia pagalba leidžia gyvūnams taupyti energiją, kurios žiemą jiems labai reikia, o lengvai pasiekiamos šakos praverčia ir kiškiams“, – sako VMU urėdijos Gamtos apsaugos, gamtotvarkos, rekreacijos ir medžioklės skyriaus vadovas Sigitas Kvedaras.
Kuo minta žvėrys žiemą?
Pasak miškininkų, elniniai žvėrys daugiausia laiko praleidžia lapuočių miškuose. Šiltuoju metų laiku jie minta žole, įvairiais žoliniais augalais, lapais, o žiemą jų mitybą sudaro medžių ir krūmų šakelės, žievė, uogienojai, samanos bei kerpės, kuriuos įprastomis sąlygomis jie geba atsikasti iš po sniego. Tačiau esant giliai ir sukietėjusiai sniego dangai šie natūralūs maisto šaltiniai tampa sunkiai pasiekiami.
Papildomu maisto šaltiniu žiemą tampa ir lapuočių miškuose vykdomi sanitariniai, ugdomieji ar einamieji kirtimai. Po jų likusios šakos sudaro natūralų ir gyvūnams tinkamą maistą tuo metu, kai kiti ištekliai būna paslėpti po sniegu.
Svarbu: savavališkas šėrimas gali pakenkti
Miškininkai primena, kad laukinių gyvūnų šėrimas savavališkai, be žinių ir leidimų, gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Netinkamas maistas gali sukelti virškinimo sutrikimų, ligas ar pakeisti natūralią gyvūnų elgseną.
Dėl šių priežasčių laukinių gyvūnų šėrimas yra leidžiamas tik atsakingoms institucijoms – miškininkams ir medžiotojams, veiklą vykdantiems pagal nustatytas taisykles.
Valstybinių miškų urėdija vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą ir nuolat rūpinasi ne tik miškų atkūrimu, apsauga bei priežiūra, bet ir juose gyvenančia laukine fauna. Žiema – vienas sudėtingiausių laikotarpių gyvūnams, todėl atsakinga ir laiku suteikta pagalba padeda jiems išgyventi sunkiausią metų laiką.
Kai miškai yra naikinami perteklinių poligonų darymui, kai jų banditiškas bjaurojimas vyksta ne tik žiemą (bet ir pavasarį net paukščiams perint), o ir ištisus metus, tai toks straipsnis primena bolševikmečio propagandą neatitinkančią tikrovei.
O kur žadėtas Visuotinis Atšilimas ?
Nelabai įtikina tos kalbos apie baltajį badą, bent jau vidurio Lietuvoje,- dėl masinio miškų kirtimo kirtavietėse prižėlė daugybė krūmokšnių ir jaunų lapuočių. O tai yra pagrindinis kanopinių pašaras. Stirnų ir elnių būriai po 20 vnt ir daugiau laukais ir miškais laksto ir tas staigus populiacijos padidėjimas įvyko per paskutinous 5-6 metus.