Seimo posėdyje įvyko 2027 m. valstybės biudžeto projekto pirmasis svarstymas, kurio metu buvo išklausytas Biudžeto ir finansų komiteto pranešimas, kitų komitetų išvados, frakcijų ir Seimo narių nuomonės.
Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 1 d. planuojama surengti antrąjį valstybės biudžeto svarstymą.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, pristatydamas komiteto išvadą, pažymėjo, kad Vyriausybei siūloma patobulinti 2027–2029 m. biudžeto projektą, įvertinti nustatytas fiskalinės drausmės ir biudžeto vykdymo rizikas, apsvarstyti galimybes patikslinti biudžeto rodiklius arba pateikti išsamų, skaičiavimais pagrįstą paaiškinimą dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo.
„Komitetas pažymi, kad Valstybės kontrolė savo išvadoje atkreipė dėmesį į tai, kad 2027–2029 m. biudžeto projekte numatomas grynųjų išlaidų augimas neatitinka nacionalinių ir Europos Sąjungos fiskalinės drausmės taisyklių“, – teigė A. Sysas. Pasak jo, projektas neatitinka Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatyme nustatytos valdžios sektoriaus fiskalinės drausmės taisyklės ir Fiskalinės valdysenos įstatyme įtvirtinto reikalavimo.
„Nurodytos rizikos, susijusios su nepakankamai įvertintais vidutinio laikotarpio valstybės įsipareigojimais, pajamų prognozių pagrįstumu ir viešųjų finansų tvarumu. Lietuvos bankas savo išvadoje taip pat atkreipė dėmesį į didėjantį valdžios sektoriaus deficitą ir valstybės skolą, augančias skolos aptarnavimo išlaidas bei rizikas, susijusias su planuojamų pajamų surinkimu ir galimomis papildomomis išlaidomis“, – Seimo posėdyje sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Kaip tvirtino A. Sysas, Vyriausybei siūloma numatyti konkrečias priemones grynųjų išlaidų augimo nuokrypiui mažinti, nurodant jų finansinį poveikį ir įgyvendinimo terminus, užtikrinti, kad pajamų prognozės būtų grindžiamos realistiškomis prielaidomis, o planuojant išlaidas būtų įvertinti tikėtini valstybės įsipareigojimai ir fiskalinės rizikos.
„Be to, svarbu numatyti ilgalaikius sprendimus dėl tvaraus gynybos finansavimo, peržiūrėti valstybės išlaidų prioritetus ir jų efektyvumą, stiprinti pajamų bazę, įvertinant mokestinių lengvatų tikslingumą ir mokesčių surinkimo didinimo galimybes. Planuojant biudžeto rodiklius taip pat būtina įvertinti valdžios sektoriaus deficito ir skolos augimo poveikį valstybės finansinėms galimybėms ateityje“, – kalbėjo parlamentaras.
Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje pabrėžiama, kad sprendimai dėl papildomų asignavimų turėtų būti priimami įvertinus realias valstybės finansines galimybes, tvarių pajamų užtikrinimą ir fiskalinės drausmės reikalavimus.
Projekto iniciatoriai pažymėjo, kad 2027 m. valstybės biudžeto projekte didžiausias dėmesys skiriamas nacionalinio saugumo ir gynybos pajėgumų stiprinimui, Lietuvos atsparumo išorės grėsmėms didinimui, socialinio saugumo stiprinimui bei paramos pažeidžiamiausiems visuomenės nariams užtikrinimui.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos pranešimą












