Pirmadienis, 4 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Gyventojų Lietuvoje mažėja, o pagyvenusių asmenų skaičius didėja

Viktorija Tauraitė, www.alkas.lt
2024-01-16 09:00:03
539
PERŽIŪROS
3
Vyresnio amžiaus žmonės | socmin.lt nuotr.

Vyresnio amžiaus žmonės | socmin.lt nuotr.

Viešojoje erdvėje vis dažniau yra diskutuojama apie tai, kad visuomenė sensta, kad šie metai Lietuvai išskirtiniai tuo, kad pensinio amžiaus sulauks daugiau žmonių nei ateis į darbo rinką.

Pažvelkime į šią padėtį išsamiau, remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros, Eurostato statistiniais duomenimis.

Gyventojų Lietuvoje mažėja, o pagyvenusių asmenų skaičius didėja

2023 m. pradžioje Lietuvoje 20 proc. nuolatinių gyventojų buvo pagyvenę (65 metų ir vyresnio amžiaus). Kas septintas vyras ir kas ketvirta moteris buvo 65 metų ir vyresnio amžiaus.

O 2001 m. pradžioje Lietuvoje buvo 13,9 proc. pagyvenusių asmenų.

Ateities prognozės pateikia analogišką tendenciją: 2030 m. numatoma, kad Lietuvoje 23,6 proc. nuolatinių gyventojų sudarys pagyvenę asmenys, o 2050 m. – 30,8 proc. Šie skaičiai akivaizdžiai pagrindžia senėjančios visuomenės faktą.

Be viso to mažėja ir nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje. Lyginant 2000 m. ir 2023 m., nustatyta, kad nuolatinių gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo beveik 19 proc. Europos Sąjungos kontekste taip pat esame prie tų valstybių, kuriose gyvena sąlyginai mažas gyventojų skaičius.

2023 m. Lietuvos gyventojai Europos Sąjungoje sudarė tik 0,6 proc. bendros Europos Sąjungos populiacijos.

Už mus gyventojų skaičiumi yra mažesni tik Slovėnija (0,5 proc.), Latvija (0,4 proc.), Estija (0,3 proc.), Kipras (0,2 proc.), Liuksemburgas (0,1 proc.) ir Malta (0,1 proc.).

Visgi verta išskirti Vokietiją (18,8 proc.), Prancūziją (15,2 proc.) ir Italiją (13,1 proc.), kuriose gyventojų skaičius buvo atitinkamai didžiausi Europos Sąjungoje.

Ateityje taip pat numaromas gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje: 2030 m. sumažėjimas turėtų būti lygus apie 4 proc., o 2050 m. – 18 proc., lyginant su 2023 m.

Vis dėlto, Europos Sąjungos kontekste numatoma, kad 2030 m. bendras gyventojų skaičius turėtų padidėti vienu procentu, o 2050 m. – sumažėti 0,1 proc., lyginant su 2023 m.

Galima išskirti Graikiją, Kroatiją, Italiją, Baltijos šalis, Vengriją, Portugaliją ir Rumuniją kaip šalis, kuriose numatomas gyventojų skaičiaus sumažėjimas 2030 m., lyginant su 2023 m.

O sąlyginai didžiausia gyventojų skaičiaus prieaugio tendencija 2030 m. numatoma Maltoje (12 proc.) ir Liuksemburge (12 proc.), lyginant su 2023 m.

Ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė

Akivaizdu, kad pažanga medicinos srityje turi teigiamą įtaką vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei. Tai pastebima ir Lietuvoje.

Pavyzdžiui, 2001 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo lygi 71,67 metams (65,9 metai – vyrai, 77,42 metai – moterys), o 2022 m. – 75,3 metams (70,86 metai – vyrai, 79,57 metai – moterys).

Pastebima ir tai, kad mažėja atotrūkis tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės Lietuvoje.

Europos Sąjungoje pastebima, kad 2022 m. ilgiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo nustatyta Ispanijoje (83,2 metai), Švedijoje (83,1 metai), Italijoje (83  metai) ir Liuksemburge (83 metai).

O trumpiausia vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė buvo nustatyta Bulgarijoje (74,3 metai), kai Europos Sąjungos vidurkis siekė 80,7 metus.

Kita vertus, vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė yra trumpesnė.

Pavyzdžiui, 2021 m. Lietuvoje vyrų atveju ji buvo lygi 55,4 metams, o moterų – 59,8 metams (2021 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje siekė 69,6 metus – vyrai, 78,87 metus – moterys).

Tarp vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ir vidutinės tikėtinos sveiko žmogaus gyvenimo trukmės skirtumas yra lygus beveik 19 metų moterų atveju ir 14 metų – vyrų atveju.

Visgi dinaminiu bruožu yra pastebimi teigiami dalykai: lyginant 2005 m. ir 2021 m. pastebima, kad Lietuvoje vidutinė tikėtina sveiko žmogaus gyvenimo trukmė išaugo 4,1 metais vyrų atveju ir 5,2 metais moterų atveju.

Vyresnio amžiaus žmonės | valstietis.lt nuotr.
Vyresnio amžiaus žmonės | valstietis.lt nuotr.

Bendrasis išlaikomo amžiaus žmonių skaičius didėja

Akivaizdu, kad visuomenė sensta ir tai suformuoja tam tikrus iššūkius makroekonominiu lygiu.

Apskaičiuota, kad Lietuvoje 2023 m. bendrasis išlaikomo amžiaus žmogaus koeficientas buvo lygus 54.

Tai rodo, kad 100-tui gyventojų (15–64 metų) tenka išlaikyti 54 asmenis (23 vaikus (iki 14 metų) ir 31 pagyvenusį žmogų (65 metų ir vyresni).

Verta išskirti Sostinės regioną, kuriame 2023 m. buvo išlaikomas sąlyginai didesnis vaikų skaičius (25 vaikai), lyginant su Vidurio ir vakarų Lietuvos regionu (22 vaikai).

Priešingo pobūdžio tendencija yra pastebima nagrinėjant išlaikomų pagyvenusių asmenų skaičių.

2023 metais daugiau pagyvenusių asmenų buvo išlaikoma Vidurio ir vakarų Lietuvos regione (33 asmenys) nei Sostinės regione (26 asmenys).

Šiame kontekste išsiskiria Utenos apskritis, kurioje išlaikomų pagyvenusių asmenų skaičius siekė 38 asmenis.

Žvelgiant į bendrą išlaikomo amžiaus žmonių koeficientą dinaminiu bruožu Lietuvoje, pastebima, kad jis didėja.

Pavyzdžiui, 2001 m. jis buvo lygus 51 (30 vaikų ir 21 pagyvenęs asmuo), o 2023 m. – 54 (23 vaikai ir 31 pagyvenęs asmuo).

Ateities prognozės nedžiugina, nes numatoma, kad išlaikomo amžiaus žmonių skaičiaus koeficientas 2030 m.

Lietuvoje turėtų būti lygus 60 asmenų (22 vaikai ir 38 pagyvenę žmonės), o 2050 m. – 73 asmenims (20 vaikų ir 53 pagyvenę žmonės).

Europos Sąjungos kontekste tendencijos yra panašios. Numatoma, kad 2050 m. bus mažiau nei du darbingo amžiaus suaugusieji išlaikantys kiekvieną pagyvenusį žmogų.

Kas mūsų laukia ateityje?

Akivaizdu, kad Lietuvoje visuomenė sensta. Ir visuomenės senėjimo procesui yra reikalinga ruoštis jau dabar.

Šiame kontekste ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas socialinės apsaugos, sveikatos sritims bei darbo rinkai sidabrinės ekonomikos kontekste.

Egzistuojančias problemas darbo rinkoje vyresnių asmenų kontekste pagrindžia Lygių galimybių kontrolieriaus užsakymu 2023 metais atliktas tyrimas Lietuvoje.

Išsiaiškinta, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje labai arba iš dalies yra paplitusi vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija.

Diskriminaciją darbo vietoje ar priimant į darbą labiau jautė vyresni asmenys: 50–59 metų asmenys nurodė, kad 21 proc. iš jų patyrė diskriminaciją, o 21 proc. iš jų – buvo diskriminacijos liudininkais.

Taigi sidabrinės ekonomikos grėsmės ir galimybės mūsų neišvengiamai laukia ateityje ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.

Numatoma, kad 2060 metais kas trečias Europos gyventojas bus vyresnis nei 65 metų.

Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Ekonomikos ir vadybos fakulteto (EVF) mokslo darbuotoja

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. N. Mačiulis. Lietuvos problema nėra mažėjantis gyventojų skaičius
  2. Antrus metus iš eilės mažėja darbuotojų pasitenkinimas darbu
  3. Vis daugiau gyventojų įvertina IT naudą
  4. Europos aukštojo mokslo naujovės: netrukus ir Lietuvoje?
  5. Pensinio amžiaus žmonių Lietuvoje beveik dvigubai daugiau nei jaunimo
  6. Lietuvos darbo rinkos įgūdžių ypatybės
  7. Trumposios studijos leis greičiau įgyti paklausią specialybę
  8. Jaunimo nedarbas traukiasi, tačiau kvalifikacija išlieka žema
  9. Auga sudomėjimas profesiniu mokymu
  10. Statistikos departamento pokyčiai
  11. Kur laikyti pinigus, kad jie nenuvertėtų?
  12. Kodėl verta tapti mokytoju?
  13. Trūksta atstovų profesijos, kuria visuomenė itin pasitiki
  14. Kokios galimybės laukia būsimų studentų?
  15. Seime aptartas administracinės naštos mažinimas

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Antanas (1) says:
    2 metai ago

    Manau, II pakopos pensijų fondus reikėtų nukreipti į Sodrą su specialia paskirtim gimstamumui skatinti, jaunoms šeimoms remti. Po 18-23 metų išaugęs jaunimas duotų didesnę grąžą į Sodrą nei dabartiniai dirbtinai sukurti pensijų fondai. Žinoma, būtina pakeisti mokestinę politiką, kuri nesiųstų jaunuolių į nuolatinę emigraciją.

    Atsakyti
  2. P.Skutas says:
    2 metai ago

    Reikia sudaryti galimybę keistis gyvenimo būdui ir tai palaikyti atitinkama ekonomine politika, kad po vidurinės mokyklos jaunimui, suprantama labiau mergaitėms, būtų materialiai patraukliau sukurti šeimą, susilauki nors 2-jų vaikų, o karjeros, mokslų imtis šiems paūgėjus. Tai labiau atitiktų ir moters prigimtį, kas teigiamai paveiktų jų pačių ir vaikų sveikatą.

    Atsakyti
  3. Vytautas says:
    2 metai ago

    Tai Lietuvoje gyventojų daugėja , ar mažėja? Manipuliacijos procentais slepia tikrąją padėtį. Vienu metu skelbėme, kad šalyje gyvena apie 2,7 mln. gyventojų, dabar TV3 jau skelbia, kad turime 3 mln! Tai kas tie 300 tūkst. atvykusiųjų ar atvežtų? Negi atsivežame senius? Gal Publikacija skirta pateisinti masiniam migrantų apgyvendinimui Lietuvoje?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Sveikata
Lietuvoje

Mobili komanda kvies moksleivius rinktis slaugytojo darbą

2026 05 03
Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“
Istorija

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas
Kalba

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą
Kultūra

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Kultūros politikos forumas
Kultūra

Kultūros ministerija telkia kultūros lauką bendriems sprendimams

2026 05 01
Sveikata
Lietuvoje

Paslaugos pas specialistus nuo gegužės 1 d. – jau be priemokų

2026 04 30
Kauno geležinkelio stotis
Lietuvoje

Atnaujintos Kauno geležinkelio stoties prieigos

2026 04 30
Kristijonas Bartoševičius | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Lietuvoje

K. Bartoševičius lieka nuteistas už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus

2026 04 30
Būstas
Lietuvoje

Svarstoma savivaldybės būsto nuomininkams leisti įsigyti būstą išperkamosios nuomos būdu

2026 04 30
Šildymas
Lietuvoje

Kaunas šildymą baigs nuo pirmadienio

2026 04 30
Paspirtukas
Gamta ir žmogus

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja dėl ličio jonų baterijų 

2026 04 30
Įstatymo pasirašymas
Lietuvoje

Prezidentas: Nauji poligonai stiprina viso regiono gynybinius pajėgumus

2026 04 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokių naudotų detalių automobiliui geriau nepirkti?
  • Didelė dalis gyventojų parduotų turimą būstą – o kaip elgtis iš tiesų?
  • Kur mesti dantų šepetėlį arba dažniausios klaidos plastiko konteineriuose
  • Vairuotojų tipai: kodėl kelyje tampame kitokie ir kaip suvaldyti stresą

Kiti Straipsniai

„Gmail“

„Gmail“ diegia ilgai lauktą naujovę

2026 05 03
Paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

Seime bus atverta paroda „Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras E. Petrovas (1936–2023)“

2026 05 02
Dirbtinis protas

Konferencijoje apie tai, kaip dirbtinis protas keičia lietuvių kalbą

2026 05 02
Seinuose veikiantys „Lietuvių namai“

Kultūros ir lietuviškos tapatybės židinys (I)

2026 05 02
Palanoko pilis Mukačeve, Ukrainoje

Ukrainos pilyje, kurią valdė Gediminaitis, atidaryta Valdovų rūmų muziejaus parengta paroda

2026 05 02
„Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

Skaityti madinga – „Metai su knyga“ įtrauks visą Lietuvą

2026 05 02
Išmoka

Tyrimas: kam skolinasi Lietuvos gyventojai?

2026 05 01
Protas

VU diskusijų klubas aiškinsis, kas yra protas ir kaip jį suprasti

2026 05 01
Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje, koncertas ir ekskursijos, 2026 m.

Lietuvos muziejų kelias Klaipėdoje. Nuo masonų paslapčių iki muzikinės kelionės L. Rėzos pėdomis

2026 05 01
VDU gimtadienį pasitikus: diskusija

VDU gimtadienį pasitikus: norint kitus sugundyti laisve, reikia patiems būti laisviems

2026 05 01

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • P.Skutas apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
  • +++ apie V. Rubavičius. Pasaulio valdymas globalios krizės instrumentais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Lietuvos kultūros paminklams – UNESCO „Mėlynasis skydas“ | lrkm.lrv.lt nuotr.

Lietuvos kultūros paminklams – UNESCO „Mėlynasis skydas“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai