79 procentai šalies gyventojų sutinka, kad Lietuvai svarbu sumažinti atotrūkį tarp didmiesčių ir mažųjų miestelių moksleivių galimybių bei mokslo pasiekimų – 44 proc. visiškai sutinka, 35 proc. greičiau sutinka. Tai paaiškėjo rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijai „Spinter tyrimai“ atlikus šalies gyventojų tyrimą, kurį užsakė Europos socialinio fondo agentūra (ESFA).
Gegužės pabaigoje atliktame tyrime dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų. Jo tikslas – išsiaiškinti šalies gyventojų susipažinimą su švietimo pažangos programa „Tūkstantmečio mokyklos“ (TŪM) ir jos vertinimą.
Tyrimo duomenimis, atsakymui į minėtąjį itin aktualų klausimą apie atotrūkio švietime mažinimą, beveik jokios įtakos neturi (skirtumas tik 3 proc.) tai, ar respondentai turi moksleiviško amžiaus vaikų. Tarp visiškai sutinkančių, kad Lietuvai svarbu sumažinti šį atotrūkį, daugiau yra moterų nei vyrų.
TŪM programa, kurioje dalyvauja 58 Lietuvos savivaldybės, jau gerokai įsibėgėjo ir pasiekė savo vidurio tašką. Nenuostabu, kad tyrimo duomenimis jau net 63 procentai apklaustųjų nurodo, kad yra apie ją girdėję: 15 proc. žino šią programą, 48 proc. teko kažką apie ją girdėti. Pastarieji dažniau yra rajonų centrų gyventojai.
Pastebėtina, 77 proc. respondentų, žinančių TŪM programą, mano, kad ji gerina Lietuvos švietimo sistemą – 9 proc. mano, kad labai gerina, 68 proc., kad greičiau gerina. Visiškai nepritariančių šios programos vykdymui mokyklose yra vos 5 proc. iš ją žinančių apklaustųjų.
Tyrime dėmesys skirtas ir trims iš keturių TŪM tobulinimo sričių – kultūriniam, įtraukiajam, STEAM ugdymui – bei programos kertiniam tinklaveikos principui. Respondentų nebuvo klausta tik apie lyderystės veikiant sritį, kuri, nors ir yra būtina sąlyga švietimo pažangai, tiesiogiai visų pirma liečia švietimo srities profesionalus, o ne platesnę visuomenę.
Labiausiai mokyklose geidžiamas yra STEAM ugdymas – jo vykdymui mokyklose pritaria net trys ketvirtadaliai apklaustųjų. Visiškai pritariantys dažniau teigia aukščiausio išsimokslinimo, vidutinių ir didesnių pajamų tyrimo dalyviai. Nedaug atsilieka ir kultūrinis ugdymas – kad jis reikalingas mokyklose, pritaria 70 proc. respondentų. Tam visiškai pritariančios dažniau nurodo moterys, taip pat aukščiausio išsimokslinimo, didesnių pajamų respondentai.
Šiek tiek mažiau palaikymo, kaip ir buvo galima spėti dėl srities sudėtingumo bei jautrumo, tarp apklaustųjų sulaukė įtraukusis ugdymas: daugiau nei pusė (55 proc.) respondentų pritaria, kad jis būtų diegiamas mokyklose – 22 proc. visiškai pritaria, 33 proc. greičiau pritaria. Visiškai tam pritariantys dažniau teigia vidutinių ir didesnių pajamų apklaustieji. Šioje vietoje galima pasidžiaugti, kad įtraukusis ugdymas po truputį suburia vis daugiau šalininkų.
73 proc. lietuvių pritaria, kad Lietuvos švietimo sistemai reikalinga tinklaveika – kertinis programos principas, kuriuo savivaldybės mokyklos tarpusavyje dalijasi turimais ištekliais, infrastuktūra. Greičiau pritariantys dažniau teigia rajonų centrų gyventojai.
Pastebėtina, kad moksleiviško amžiaus vaikų turėjimas (jų turintys buvo 28 proc. apklaustųjų) nė vienu klausimu neturėjo reikšmingos įtakos rezultatams – nuomonės skyrėsi vos keliais procentais.
Pagrindinis TŪM programos tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. To siekiama investuojant į veiklas, kurios gali padėti švietimo bendruomenei įgyvendinti atnaujintų ugdymo programų turinį, sustiprinti žinias ir įgūdžius, įgyvendinant įtraukųjį ugdymą, stiprinant vadovų ir mokytojų lyderystės kompetencijas, skiriant papildomą dėmesį kultūriniam ir STEAM ugdymui mokyklose. Visa tai yra daroma vadovaujantis savivaldybės mokyklų tinklaveikos principu – skatinant dalintis ir bendradarbiauti, o ne konkuruoti tarpusavyje.
