Šiaudinių sodų rišimo paprotys – pakeliui į UNESCO

Kitąmet Lietuva teiks paraišką, kad šiaudinių sodų rišimo paprotys būtų įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

Kultūros ministro Simono Kairio pavedimu Lietuvos nacionalinis kultūros centras įpareigotas koordinuoti šiaudinių sodų papročio nominacinės bylos rengimo procesą.

Tam suburta darbo grupė, kurią sudaro Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro žinovai, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto žinovai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios sodų rišėjas, nariai.

Bylos paraiška jau pradėta pildyti. Kaip sudėtinė paraiškos dalis kuriamas sodų rišimo paprotį pristatantis vaizdo klipas.

Šiaudiniai sodai, dar vadinti liktoriumi, voru, pajonku, pajonkėliu, dangumi, pasauliu, rojumi, sietynu, reketuku, rekėžiu, krijeliu, aitvaru, miestu, žarondėliu, buvo rišami visoje Lietuvoje ir turėjo ne tik dekoratyvinę, bet ir apeiginę reikšmę.

Šie dirbiniai gali būti įvairių formų, tačiau labiausiai paplitusi – dvi bendro pagrindo piramidės, kurių vienas smaigalys nukreiptas į viršų – dangų, kitas į apačią – požemį. Jei sodas sukasi – geras ženklas, nes tikima, kad jis apvalo namus, pripildo juos geros energijos ir darnos.

Ir šiandien užsakomi vestuviniai sodai, jie kabinami ir virš kūdikio lopšio, šeimos stalo, jais puošiami namai ruošiantis Kūčioms, Velykoms ir kitoms šventėms, taip pat neretai naudojami kaip dekoratyvinė interjero dalis.

Šis paprotys įgyja vis didesnę svarbą, įtraukia vis daugiau jos saugotojų, perėmėjų bei vartotojų, o dalis mūsų visuomenės šiuos tradicinę pasaulėžiūrą simbolizuojančius kūrinius suvokia kaip kultūrinės tapatybės ženklą.

Kultūros ministerija kartu su minėtos darbo grupės nariais kviečia visuomenę dalyvauti apklausoje, kuria siekiama įvertinti šiaudinių sodų reikšmę dabarčiai.

Paraiškos rengimas įtrauktas į Kultūros paveldo išsaugojimo ir aktualizavimo politikos 2020–2024 metų veiksmų planą.

2017 m. sodų rišimo tradicija įrašyta į Lietuvos Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.

Nacionalinę paraišką rengė Vilniaus etninės kultūros centras, kuris nuo pat įkūrimo 1992 m. buria sodų rišėjas ir visus, kurie domisi šiuo papročiu.

Centras rengia sodų rišimo dirbtuves, paskaitas, parodas, konferencijas ir šventes, leidžia leidinius ir kt.

UNESCO Reprezentatyviajame žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąraše jau trys Lietuvos vertybės: kryždirbystė ir jos simbolika Lietuvoje, dainų ir šokių švenčių paprotys Baltijos šalyse bei sutartinės – lietuvių polifoninės dainos.

Siekiama, kad ketvirtąja taptų šiaudinių sodų rišimo paprotys.