Gegužės 8 d. 18 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks koncertas „Liudviko Rėzos pėdomis“. Programos atlikėjai – Giedrius Prunskus (baritonas) ir Vilimas Norkūnas (pianoforte).
„Lietuvos muziejų kelias“ gyvuoja nuo 2012-ųjų ir jau tapo gražiu papročiu, sujungiančiu mūsų šalies muziejus bei skirtingus regionus į bendrą kultūros pažinimo maršrutą. Šiemet projektas skiriamas klasicizmo laikotarpio Europos ženklų Lietuvoje aktualizavimui.
Prisidėdamas prie sumanymo ir atliepdamas pasirinktą temą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus klaipėdiečius bei miesto svečius kviečia į nemokamus renginius: pažintines ekskursijas apie masonų istoriją Klaipėdoje bei Liudvikui Rėzai skirtą koncertą.
Koncerte skambės vokiečių kompozitorių kūriniai pagal L. Rėzos (1776–1840) originalius eilėraščius ir jo paskelbtas lietuvių liaudies dainas.
Pagrindinis dėmesys sutelktas į XIX a. pradžios Lied žanrą – kamerinę dainą balsui ir fortepijonui, kuri romantizmo epochoje tapo svarbia literatūros ir muzikos dialogo forma.
Ypatingą vietą Karaliaučiaus kūrėjų ir L. Rėzos bendrakeleivių rate užima Vilhelmas Jensenas (Wilhelm Jensen), pirmasis kompozitorius, muzikos kūrinių pavidalu paskelbęs savo studijų draugo ir kambarioko poeziją. Greta jo pristatomi ir Aleksandro Vinterbergerio (Alexandr Winterbergeri) kūriniai, liudijantys Rėzos ir Nesselmanno paskelbtų lietuvių liaudies dainų tekstų sklaidą vokiečių muzikinėje kultūroje.
Pats L. Rėza – teologas, poetas ir lietuvių kultūros tyrinėtojas – buvo aistringas lietuvių kalbos bei liaudies kūrybos puoselėtojas, siekęs šį paveldą pristatyti Vakarų Europai.
Apie tai primena ir Johanui Volfgangui von Getei dovanotas auksu puoštas jo parengto dainyno egzempliorius. Programoje atliekami kūriniai ir jų kontekstas remiasi vargonininko ir klavesinininko Vilimo Norkūno tyrimais, atskleidžiančiais iki šiol išlikusius Rėzos literatūrinio palikimo pėdsakus vokiečių kompozitorių muzikoje.
Prie natų perrašymo iš pirmųjų leidinių ir rankraščių, rastų Berlyne, Londone ir Vilniuje, prie aranžavimo bei tekstų pritaikymo muzikai prisidėjo abu šios programos rengėjai – Giedrius Prunskus ir Vilimas Norkūnas.
Siekiant palepinti klausytojų ausis, beveik visi muzikiniai kūriniai, išleisti vokiečių kalba, publikai bus pateikiami lietuviškai, remiantis Rėzos ir Nesselmanno tekstų leidimais (lietuvių liaudies dainų paveldu), o originalius Rėzos eilėraščius eiliuotai išvertė Antanas A. Jonynas.
Maždaug po 200 metų pertraukos nuo leidinių paskelbimo, V. Jenseno (W. Jensen), A. Vinterbergerio (Winterberger), E. Griego, F. Šopeno kompozitorių kūriniai (laukite staigmenų!) suskambės pirmą kartą ir Lietuvoje.
* * *
Gegužės 8 d. 16.30 val. ir gegužės 9 d. 11 val. rengiamos ekskursijos „Masonai Klaipėdoje: 250 metų istorijos ir legendų“. Jų pradžia – Klaipėdos skulptūrų parke (prie paminklo „Už laisvę žuvusiems“). Be išankstinės registracijos.
Klaipėda – tai miestas, kuriame susipina prekybos, kultūrų ir sumanymų keliai. Ekskursija kviečia pažvelgti į miestą per Apšvietos laikotarpio sumanymų ir masonų judėjimo prizmę. XVIII a., kai Europoje plito laisvamaniškos mintys, brolijos, siekusios pažangos, išsilavinimo ir humanizmo, kūrėsi ir tuometiniame Mėmelyje.
Pasivaikščiojimo metu bus aptariama, kaip masonystės sumanymai – laisvė, lygybė, brolybė ir protingas mąstymas – derėjo su Apšvietos epochos dvasia. Šios vertybės atsispindėjo ir miesto architektūroje: tvarkingos proporcijos, harmonija ir simbolika būdinga Neoklasicizmo stiliui, kuris XIX a. formavo dalį Klaipėdos urbanistinio veido.
Ekskursijos metu muziejaus gidė taip pat papasakos apie pirklius, valdininkus ir intelektualus, kurie galėjo priklausyti slaptosioms ložėms, apie simbolius bei legendas, sklandančias apie jų susitikimus. Tai kelionė po Klaipėdą, kur istorija, architektūra ir paslaptingos brolijos pasakojimai susilieja į intriguojantį miesto praeities portretą.
