Ketvirtadienis, 7 liepos, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Naujienos Lietuvoje

Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos

www.alkas.lt
2020 02 07 17:27
4
Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.
Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys | lma.lt nuotr.

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laimėtojais.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti: LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Audrius Dubietis, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Mangirdas Malinauskas ir prof. dr. Mikas Vengris už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų“, taip pat prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius ir prof. dr. Jonas Šiaulys už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertintas prof. habil. dr. Giedriaus Barausko, prof. dr. Antano Gulbino ir prof. dr. Žilvino Dambrausko darbų ciklas „Kasos uždegiminių ir navikinių ligų molekulinių mechanizmų tyrimai, diagnostikos ir gydymo metodų optimizavimas“. Kita premija skirta LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, dr. Tadeušui Šikšnianui, dr. Daliai Gelvonauskienei ir dr. Audriui Sasnauskui už eksperimentinės plėtros darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta dr. Rimantui Gudaičiui, dr. Šarūnui Meškiniui, LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Sigitui Tamulevičiui ir prof. dr. Tomui Tamulevičiui už darbų ciklą „Mikro- / nanostruktūros ir nanomedžiagos jutikliams, fotonikai ir energijos generavimui“.

Iš kairės: Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, pavaduotoja prof. Tamara Bairašauskaitė, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė dr. Dalia Klajumienė bei Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sekcijos pirmininkas akad. Pavelas Duchovskis | lma.lt nuotr.
Iš kairės: Lietuvos mokslo premijų komisijos pirmininkas akad. Jūras Banys, pavaduotoja prof. Tamara Bairašauskaitė, Humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė dr. Dalia Klajumienė bei Fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų sekcijos pirmininkas akad. Pavelas Duchovskis | lma.lt nuotr.

Trumpai apie laimėtojų darbus:

Prof. dr. R. Petrausko darbe apibendrinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės istorijos raidos XIII–XVI a. tyrimai. Jų objektas – LDK politinė bendruomenė: viešpataujanti dinastija ir diduomenė. Ši bendruomenė išgyveno transformaciją, kurią atskleidžia dinastijos sampratos susiformavimas, naujo tipo didikų giminės atsiradimas, europinių sociopolitinių struktūrų perėmimas. Empiriniai LDK diduomenės sudėties tyrimai išplėtoti monografijose ir studijose, skirtose atskiriems reiškiniams išnagrinėti europinės istorijos kontekste. Svarbiausios metodologinės prieigos – lyginamoji, prozopografinė, sąvokų istorija. Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei. Darbai ne tik išplėtė žinias apie LDK politinių bei socialinių institucijų raidą, bet ir leido pagrįsti tezę apie Lietuvos valstybę ir visuomenę kaip integralią europinių Viduramžių dalį – tai naujas žodis tarptautinėje LDK istoriografijoje.

Dr. T. Račiūnaitės tyrimai atskleidžia XVII–XVIII a. mūsų krašte gyvenusių žmonių santykį su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais, konstruoja specifinius jų patirties būdus ir kontekstus. Mokslininkės dėmesys sunkiausiai rekonstruojamai autentiškos žmogiškos patirties plotmei jos tyrimus leidžia priskirti (at)vaizdo ir kultūros antropologijos sričiai. T. Račiūnaitė tyrinėja įvairius XVII–XVIII a. LDK bažnytinės dailės paveldo objektus ir su jais susijusius religinės kultūros fenomenus. Darbuose iškelta nemažai anksčiau nežinotų LDK meno istorijai ir teorijai svarbių šaltinių, nustatyta ir pirmąkart interpretuota bažnytinės dailės objektų, atskleista jų istorinių ir ikonografinių kontekstų. Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo ir jo kulto tyrimai – vienas svarbiausių taikomąją reikšmę turinčių T. Račiūnaitės darbų. 2009–2018 m. T. Račiūnaitės paskelbtų publikacijų ciklas stipriai praplečia dabartinės Lietuvos dailėtyros ir humanitarinių mokslų lauką, įsirašo į tarptautinį postbeltinginės menotyros ir šiuolaikinių kultūros antropologijos tyrimų kontekstą.

Prof. habil. dr. A. Dubiečio, dr. M. Malinausko ir prof. dr. M. Vengrio darbų ciklas apima kompleksinius fundamentinius ir taikomuosius femtosekundinių lazerio impulsų ir skaidrių medžiagų sąveikų tyrimus. Juos jungia intensyvios spinduliuotės daromas vietinis poveikis medžiagai, kurios atsakas pakeičia sklindančią šviesą. Atskleisti kokybiškai nauji netiesiniai šviesos ir medžiagos sąveikos reiškiniai, pasiūlyti būdai, kaip šias sąveikas charakterizuoti bei veiksmingai valdyti. Parodyti naujoviški taikymai generuojant plataus spektro spinduliuotę ir trumpiausius šviesos impulsus, kurie užtikrina beprecedentę laiko skyrą tiriant ultrasparčiuosius vyksmus medžiagose, leidžia valdyti fotochemines reakcijas; tuo pagrindu sukurtos naujoviškos lazerinės 3D gamybos technologijos, pritaikytos fotonikoje, biomedicinoje ir medžiagų moksle.

Prof. habil. dr. K. Kubiliaus ir  prof. dr. J. Šaulio darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys, nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje ir visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam pasirinktam procesui kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis tikrovėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai, aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis. Tokie procesai nusako finansinių rodiklių kitimą laikui bėgant. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai, aprašantys kapitalo arba panašių dydžių kitimą esant sunkiai nuspėjamiems atsitiktiniams pokyčiams. Darbo autoriai nustatė naujo tipo stochstinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado būdus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.

Prof. habil. dr. G. Barausko, prof. dr. A. Gulbino prof. dr. Ž. Dambrausko mokslo darbų ciklas yra autorių 15 metų kryptingos veiklos molekulinės biologijos, medicinos ir chirurgijos mokslų srityse rezultatas. Šie tyrimai suteikė fundamentinių žinių apie ligų išsivystymo mechanizmus, diagnostiką ir išeičių numatymą, padėjo pagerinti ir papildyti ūminiu pankreatitu bei kasos vėžiu sergančių ligonių ištyrimo, rizikos vertinimo, gydymo ir perioperacinės priežiūros klinikinius protokolus.

Prof. habil. dr. V. Stanio, dr. T. Šikšniano, dr. D. Gelvonauskienės ir dr. A. Sasnausko darbų cikle pristatyti augalų genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai, leidžiantys pažinti augalo funkcionavimo, raidos ir vertingų požymių formavimo dėsningumus. Sukurtos 26 sodo augalų veislės. Pateikti sodo augalų morfologinio, genetinio ir biocheminio polimorfizmo duomenys, nustatyti tirtų požymių žymekliai, leidžiantys greitai atrinkti pageidaujamų savybių augalus. Remiantis molekuliniais tyrimais kartu su Vakarų Europos tyrėjais, sukurtos decentralizuotos darbinės augalų kolekcijos. Parodytas tolimosios hibridizacijos perspektyvumas tikslinės paskirties augalų formoms kurti. Pirmą kartą sukurti juodojo serbento tolimieji hibridai su didesniu stabilių antocianinų kiekiu. Nustatyti nauji antocianinų biosintezės kelio genai, diferencijuotai ekspresuojami Prunus ir Ribes genčių augalų vaisiuose. Nustatyti augalų adaptacijos žemoje temperatūroje ir atsparumo šalnoms dėsningumai. Sukurtos pirmosios pasaulyje atsparios serbentinei pumpurinei erkutei juodojo serbento veislės. Pirmą kartą nustatyta obels diferencinio branduolio sąveikos su patogenu Venturia inaequalis proteoma. Išskirti endofitiniai mikroorganizmai, mažinantys augalų stresą.

Dr. R. Gudaičio, dr. Š. Meškinio, prof. habil. dr. S. Tamulevičiaus ir prof. dr. T. Tamulevičiaus atliktas darbų ciklas skirtas aukštųjų technologijų vystymui ir naujų medžiagų kūrimui. Darbe pristatomi naudoti deimanto tipo amorfinės anglies (DTA) plėvelių formavimo būdai, nagrinėjamas DTA dangų legiravimas, jų struktūra ir sudėtis. Daug dėmesio skirta plėvelėms su tauriųjų metalų nanodalėmis ir jose registruojamam paviršiaus plazmonų rezonansui. Autoriai atrado gigantiškosios neigiamos pjezovaržos efektą, kai deformuojant DTA plėveles rekordiškai kito jų elektrinė varža. DTA surado taikymus nanoįspaudimo litografijoje, optinių liniuočių apsaugai, mikroprietaisams ir optiniams jutiklių lustams, dirbantiems agresyvioje aplinkoje, bei antimikrobinių paviršių formavimui. Autoriai sukūrė kapiliarinio nusodinimo įrenginį, leidžiantį tvarkingai išdėlioti nanodaleles makroskopinių matmenų plotuose. Naudojant plazmines ir lazerinio mikroapdirbimo technologijas buvo sukurti difrakciniai optiniai elementai; mikroskysčių prietaisai; itriu stabilizuotose cirkonio oksido dangose suformuoti kietojo oksido kuro mikroelementai.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paskirtos 2012 m. Lietuvos mokslo premijos
  2. Paskirtos šešios Lietuvos mokslo premijos
  3. Iškiliausiems mokslininkams paskirtos Lietuvos mokslo premijos
  4. Geriausiems mokslininkams įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  5. Paskirtos Kultūros ministerijos premijos geriausiems 2015 metų kultūros centrams
  6. Bus įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  7. Įteiktos Lietuvos mokslo premijos
  8. Paskirtos Vyriausybės kultūros ir meno premijos
  9. Paskirtos premijos geriausiems Lietuvos mėgėjų meno kolektyvų vadovams
  10. Apdovanoti Lietuvos mokslo premijų laimėtojai
  11. Įteikti 2019 metų Kultūros ministerijos apdovanojimai
  12. Paskelbti geriausi mokslo populiarinimo projektai Lietuvoje
  13. J.Basanavičiaus premijos laureatė atsisakė priimti „Giesmes valdovui Gediminui“
  14. Lietuvos valdovų rūmuose bus apdovanoti Metų mokytojai
  15. Teatro dieną bus įteiktos profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų premijos, Auksiniai scenos kryžiai ir B.Dauguviečio auskaras
  16. Išrinktos gražiausios 2018 metų knygos
  17. Ant baltistikai skirtos aukso monetos – baltų gyvenimo prieš kelis tūkstančius metų dalelė
  18. Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą
  19. Vilniuje įteikti „Auksinės krivūlės“ apdovanojimai geriausioms Lietuvos savivaldybėms
  20. Skelbiami nusipelniusieji 2014-ųjų metų „Auksinių scenos kryžių“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Vidinis Balsas says:
    2 metai ago

    Ar teisingai suprantu: skatinami tie mokslininkai, kurie kuria augalų rūšis, ypatingai atsparias milžiniškiems pesticidų , herbicidų ir chemikalų poveikiui ? O kas kuria Žmogų , visai tai velniavai atsparų ? Dirbtinio intelekto Kurėjai ?

    Atsakyti
  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    2 metai ago

    Algimantas Bučys parašė rimtą knygą, “Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė”, kad istorikams kalbėtis bei Tautos savivertę patvarkyti. “Istorikas” Rimvydas Petrauskas nereaguoja bei sumenkina Algimanto darbą ir Lietuvos mokslo premija jam nedera.
    Skaitykim šią knygą ir dižiuokimės istorine savo Lietuvos Karalyste.
    v_a_g_a.lt/lietuviu-karaliai-ir-lietuvos-karalyste

    Atsakyti
  3. Kažin says:
    2 metai ago

    Pagal teisės sampratą LDK nebuvo valstybiniu suverenu, o buvo tik Lenkijos karalystei kaip valstybiniam suverenui priklausanti dalis – kunigaikštystė. Vytautas buvo valdantis LDK patikėjimo teise, suteikta jam iki mirties Lenkijos karalystės (Jogailos). Ką tai reiškia praktiškai istorikams derėtų išmanyti. Lietuva po Krėvos sutarties kaip suvereni karalystės statuso valstybė nustojo egzistavusi. Tad premijanto R. Petrausko tyrimu grindžiama tezė “apie Lietuvos valstybę ir visuomenę kaip integralią europinių Viduramžių dalį” prieštarauja valstybės teisės istorijai. Tai toks tėra šios jo tezės pagrįstumas. Lietuva kaip LDK buvo integrali Lenkijos karalystės dalis ir tik kaip tokia – valstybiškai lenkijiška – priklausė europiniams Viduramžiams. Taigi, ar ne sovietizmo praktikos recidyvų vyksmą regime čia net mokslo premijų skyrimuose… Gėda daroma Sąjūdžio iškovojimams!…

    Atsakyti
  4. mvasionis says:
    2 metai ago

    Išties Rimvydas Petrauskas pasakė “naują žodį LDK istoriografijoje”. Jo “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės istorijos raidos XIII-XVI a. tyrimai” keistai vos ne pažodžiui nurašyti iš nacionalšovinistinių lenkiškų traktatų. Atkreipkite dėmesį, kaip jis užbraukia du Lietuvos Karalystės šimtmečius – XIII ir XIV amžius – net Mindaugą paversdamas kunigaikščiu, nes R. P. geriau negu popiežiai išmano, kas vertas būti karalium, o kas tik dux ar princu, kaip koks Traidenis, Vytenis, Gediminas, Algirdas…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Liepos 6 d. šventė „Operetė Kauno pilyje“ 2022 m. | rengėjų nuotr.

Kauniečiai vieningai sugiedojo tautišką giesmę

2022 07 07
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

2022 07 06
Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | lrv.lt nuotr.

Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

2022 07 03
Lietuvos universitetai kyla tarptautiniuose reitinguose

VU vėl geriausių universitetų sąraše

2022 06 11
Tėvo dienos proga Prezidentas įteikė apdovanojimus ypatingai nusipelniusiems tėvams ir globėjams

Tėvo dienos proga Prezidentas įteikė apdovanojimus ypatingai nusipelniusiems tėvams ir globėjams

2022 06 05
Arijus Petrulėnas. Mok. Vidmantas Kapačiūnas | Rengėjų nuotr.

Paskelbti geriausi Lietuvos jaunieji tautodailininkai

2022 06 04
Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

2022 06 03
Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje | punskas.pl nuotr.

Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje

2022 06 03
„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

„Žaliausiai“ perkantiems įteikti apdovanojimai

2022 05 27
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos respublikos vyriausybė | lrkm.lt nuotr.
Lietuvoje

Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO

2022 07 07
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai
Lietuvoje

Kaip gauti paskolą dirbant savarankiškai?

2022 07 07
Kuo ypatingos skirtingos šokolado rūšys?
Įvairenybės

Minime tarptautinę šokolado dieną

2022 07 07
Elektros tiekėjams – įtemptas savaitgalis
Lietuvoje

Paprastus skaitiklius keis išmanieji

2022 07 07
Senąjį Kauno beržą pakeis „įpėdinis“
Lietuvoje

Prašoma ištirti Kaune mero ryšius

2022 07 07
Kaip padidinti galimybes išieškoti skolą iš fizinio asmens?
Naujienos

Parama Ukrainai – su PVM lengvata

2022 07 07
Vėjo jėgainių parke – simbolinė veiklos pradžia
Lietuvoje

Prezidentas pasirašė energetikos įstatymų paketą

2022 07 07
Rusijos putinas | Alkas.lt ekrano nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 07 07 12:00

2022 07 07


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Romas apie R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus
  • Paganykit akeles apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pritarta Suomijos ir Švedijos narystei NATO
  • Kaip gauti paskolą dirbant savarankiškai?
  • Minime tarptautinę šokolado dieną
  • Paprastus skaitiklius keis išmanieji

Skaitomiausi straipsniai

  • A. V. Rakšnys, A. Guogis, V. Smalskys. Centrinės ir Rytų Europos viešojo administravimo raidos tyrimai: Lietuvos atvejis peržiūrėta: 1801; komentarų: 2
  • Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus peržiūrėta: 1326; komentarų: 37
  • S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas – uždelsto veikimo bomba peržiūrėta: 822; komentarų: 30
  • Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius peržiūrėta: 690; komentarų: 0
  • Seimas: V. Landsbergis buvo valstybės vadovu peržiūrėta: 641; komentarų: 33
  • M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis peržiūrėta: 591; komentarų: 27

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Kauniečiai vieningai sugiedojo tautišką giesmę

by daiva
2022 07 07
0
Liepos 6 d. šventė „Operetė Kauno pilyje“ 2022 m. | rengėjų nuotr.

Liepos 6 d., minint Valstybės dieną, daugiatūkstantinis kauniečių choras prie Kauno pilies vieningai sugiedojo tautišką giesmę, pagerbė ir apdovanojo kone...

Skaityti toliau

Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

by Ditė Česėkaitė
2022 07 06
0
Prezidentūroje įteikti valstybės apdovanojimai

Prezidentas Gitanas Nausėda Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga už nuopelnus Lietuvai ir...

Skaityti toliau

Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai

by Kristina Aleknaitė
2022 07 03
0
Pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai | lrv.lt nuotr.

Liepos 1-ąją, Tarptautinę architektų dieną, oficialiai pristatyti Nacionaliniai architektūros apdovanojimai’2023 (NAA), kuriuos rengia Aplinkos ministerija. Ši diena pasirinkta neatsitiktinai –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Vidmantas apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus
  • Romas apie R. Jankūnas. Propaganda ir melas apie COVID skiepus
  • Paganykit akeles apie S. Buškevičius. Karaliaučiaus tranzitas primena, kad Karaliaus Mindaugo darbas dar nebaigtas
  • Mokslininkai nustatė apie Lietuvos valdžia raginama istoriniams Lietuvos valdovams sugrąžinti karališkuosius titulus

Kitas straipsnis
Dalies valstybei svarbių ekonominių projektų nauda abejotina

Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasiekė susitarimą dėl „Rail Baltica“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai