Paskirtos 2019 metų Lietuvos mokslo premijos

Lietuvos mokslų akademijoje (LMA) Lietuvos mokslo premijų (LMP) komisija paskelbė, kas tapo 2019 m. LMP laimėtojais.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premijos skirtos istorikui, LMA tikrajam nariui prof. dr. Rimvydui Petrauskui už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“ ir menotyrininkei dr. Tojanai Račiūnaitei už darbų ciklą „Stebuklingasis atvaizdas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūroje: XVII–XVIII a. bažnytinės dailės tyrimai“.

Fizinių mokslų srityje įvertinti: LMA tikrasis narys prof. habil. dr. Audrius Dubietis, LMA Jaunosios akademijos narys dr. Mangirdas Malinauskas ir prof. dr. Mikas Vengris už darbų ciklą „Intensyvios lazerio spinduliuotės sąveika su medžiaga: nuo fundamentinių tyrimų iki naujų technologijų“, taip pat prof. habil. dr. Kęstutis Kubilius ir prof. dr. Jonas Šiaulys už darbų ciklą „Stochastinių diferencialinių lygčių ir draudimo modelių analizė“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertintas prof. habil. dr. Giedriaus Barausko, prof. dr. Antano Gulbino ir prof. dr. Žilvino Dambrausko darbų ciklas „Kasos uždegiminių ir navikinių ligų molekulinių mechanizmų tyrimai, diagnostikos ir gydymo metodų optimizavimas“. Kita premija skirta LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Vidmantui Staniui, dr. Tadeušui Šikšnianui, dr. Daliai Gelvonauskienei ir dr. Audriui Sasnauskui už eksperimentinės plėtros darbų ciklą „Genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai sodo augalų veislėms kurti“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta dr. Rimantui Gudaičiui, dr. Šarūnui Meškiniui, LMA tikrajam nariui prof. habil. dr. Sigitui Tamulevičiui ir prof. dr. Tomui Tamulevičiui už darbų ciklą „Mikro- / nanostruktūros ir nanomedžiagos jutikliams, fotonikai ir energijos generavimui“.

Trumpai apie laimėtojų darbus:

Prof. dr. R. Petrausko darbe apibendrinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės ir socialinės istorijos raidos XIII–XVI a. tyrimai. Jų objektas – LDK politinė bendruomenė: viešpataujanti dinastija ir diduomenė. Ši bendruomenė išgyveno transformaciją, kurią atskleidžia dinastijos sampratos susiformavimas, naujo tipo didikų giminės atsiradimas, europinių sociopolitinių struktūrų perėmimas. Empiriniai LDK diduomenės sudėties tyrimai išplėtoti monografijose ir studijose, skirtose atskiriems reiškiniams išnagrinėti europinės istorijos kontekste. Svarbiausios metodologinės prieigos – lyginamoji, prozopografinė, sąvokų istorija. Tyrimų rezultatai pristatyti tarptautinei mokslo bendruomenei. Darbai ne tik išplėtė žinias apie LDK politinių bei socialinių institucijų raidą, bet ir leido pagrįsti tezę apie Lietuvos valstybę ir visuomenę kaip integralią europinių Viduramžių dalį – tai naujas žodis tarptautinėje LDK istoriografijoje.

Dr. T. Račiūnaitės tyrimai atskleidžia XVII–XVIII a. mūsų krašte gyvenusių žmonių santykį su stebuklingais švč. Mergelės Marijos atvaizdais, konstruoja specifinius jų patirties būdus ir kontekstus. Mokslininkės dėmesys sunkiausiai rekonstruojamai autentiškos žmogiškos patirties plotmei jos tyrimus leidžia priskirti (at)vaizdo ir kultūros antropologijos sričiai. T. Račiūnaitė tyrinėja įvairius XVII–XVIII a. LDK bažnytinės dailės paveldo objektus ir su jais susijusius religinės kultūros fenomenus. Darbuose iškelta nemažai anksčiau nežinotų LDK meno istorijai ir teorijai svarbių šaltinių, nustatyta ir pirmąkart interpretuota bažnytinės dailės objektų, atskleista jų istorinių ir ikonografinių kontekstų. Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo ir jo kulto tyrimai – vienas svarbiausių taikomąją reikšmę turinčių T. Račiūnaitės darbų. 2009–2018 m. T. Račiūnaitės paskelbtų publikacijų ciklas stipriai praplečia dabartinės Lietuvos dailėtyros ir humanitarinių mokslų lauką, įsirašo į tarptautinį postbeltinginės menotyros ir šiuolaikinių kultūros antropologijos tyrimų kontekstą.

Prof. habil. dr. A. Dubiečio, dr. M. Malinausko ir prof. dr. M. Vengrio darbų ciklas apima kompleksinius fundamentinius ir taikomuosius femtosekundinių lazerio impulsų ir skaidrių medžiagų sąveikų tyrimus. Juos jungia intensyvios spinduliuotės daromas vietinis poveikis medžiagai, kurios atsakas pakeičia sklindančią šviesą. Atskleisti kokybiškai nauji netiesiniai šviesos ir medžiagos sąveikos reiškiniai, pasiūlyti būdai, kaip šias sąveikas charakterizuoti bei veiksmingai valdyti. Parodyti naujoviški taikymai generuojant plataus spektro spinduliuotę ir trumpiausius šviesos impulsus, kurie užtikrina beprecedentę laiko skyrą tiriant ultrasparčiuosius vyksmus medžiagose, leidžia valdyti fotochemines reakcijas; tuo pagrindu sukurtos naujoviškos lazerinės 3D gamybos technologijos, pritaikytos fotonikoje, biomedicinoje ir medžiagų moksle.

Prof. habil. dr. K. Kubiliaus ir  prof. dr. J. Šaulio darbų ciklą sudaro dvi glaudžiai susijusios dalys, nagrinėjančios įvairius stochastinius modelius. Stochastiniai modeliai įprastai aprašo procesus, vykstančius gamtoje ir visuomenėje, kurių baigčių neįmanoma tiksliai numatyti. Kiekvienam pasirinktam procesui kuriamas abstraktus modelis, maksimaliai atspindintis tikrovėje vykstančius pokyčius. Darbų ciklo autoriai nagrinėjo dvi skirtingos prigimties procesų grupes. Pirmąją procesų grupę sudaro procesai, aprašomi stochastinėmis diferencialinėmis lygtimis. Tokie procesai nusako finansinių rodiklių kitimą laikui bėgant. Antrą nagrinėjamų procesų grupę sudaro rizikos atstatymo procesai, aprašantys kapitalo arba panašių dydžių kitimą esant sunkiai nuspėjamiems atsitiktiniams pokyčiams. Darbo autoriai nustatė naujo tipo stochstinių diferencialinių lygčių sprendinių egzistavimo sąlygas ir surado būdus trupmeninių difuzinių procesų pagrindiniams parametrams vertinti. Jie sukūrė naujus algoritmus rizikos atstatymo procesų kritinėms charakteristikoms skaičiuoti ir vertinti, ištyrė nehomogeninio ieškinių srauto įtaką rizikos atstatymo proceso elgesiui.

Prof. habil. dr. G. Barausko, prof. dr. A. Gulbino prof. dr. Ž. Dambrausko mokslo darbų ciklas yra autorių 15 metų kryptingos veiklos molekulinės biologijos, medicinos ir chirurgijos mokslų srityse rezultatas. Šie tyrimai suteikė fundamentinių žinių apie ligų išsivystymo mechanizmus, diagnostiką ir išeičių numatymą, padėjo pagerinti ir papildyti ūminiu pankreatitu bei kasos vėžiu sergančių ligonių ištyrimo, rizikos vertinimo, gydymo ir perioperacinės priežiūros klinikinius protokolus.

Prof. habil. dr. V. Stanio, dr. T. Šikšniano, dr. D. Gelvonauskienės ir dr. A. Sasnausko darbų cikle pristatyti augalų genetiniai ir biotechnologiniai tyrimai, leidžiantys pažinti augalo funkcionavimo, raidos ir vertingų požymių formavimo dėsningumus. Sukurtos 26 sodo augalų veislės. Pateikti sodo augalų morfologinio, genetinio ir biocheminio polimorfizmo duomenys, nustatyti tirtų požymių žymekliai, leidžiantys greitai atrinkti pageidaujamų savybių augalus. Remiantis molekuliniais tyrimais kartu su Vakarų Europos tyrėjais, sukurtos decentralizuotos darbinės augalų kolekcijos. Parodytas tolimosios hibridizacijos perspektyvumas tikslinės paskirties augalų formoms kurti. Pirmą kartą sukurti juodojo serbento tolimieji hibridai su didesniu stabilių antocianinų kiekiu. Nustatyti nauji antocianinų biosintezės kelio genai, diferencijuotai ekspresuojami Prunus ir Ribes genčių augalų vaisiuose. Nustatyti augalų adaptacijos žemoje temperatūroje ir atsparumo šalnoms dėsningumai. Sukurtos pirmosios pasaulyje atsparios serbentinei pumpurinei erkutei juodojo serbento veislės. Pirmą kartą nustatyta obels diferencinio branduolio sąveikos su patogenu Venturia inaequalis proteoma. Išskirti endofitiniai mikroorganizmai, mažinantys augalų stresą.

Dr. R. Gudaičio, dr. Š. Meškinio, prof. habil. dr. S. Tamulevičiaus ir prof. dr. T. Tamulevičiaus atliktas darbų ciklas skirtas aukštųjų technologijų vystymui ir naujų medžiagų kūrimui. Darbe pristatomi naudoti deimanto tipo amorfinės anglies (DTA) plėvelių formavimo būdai, nagrinėjamas DTA dangų legiravimas, jų struktūra ir sudėtis. Daug dėmesio skirta plėvelėms su tauriųjų metalų nanodalėmis ir jose registruojamam paviršiaus plazmonų rezonansui. Autoriai atrado gigantiškosios neigiamos pjezovaržos efektą, kai deformuojant DTA plėveles rekordiškai kito jų elektrinė varža. DTA surado taikymus nanoįspaudimo litografijoje, optinių liniuočių apsaugai, mikroprietaisams ir optiniams jutiklių lustams, dirbantiems agresyvioje aplinkoje, bei antimikrobinių paviršių formavimui. Autoriai sukūrė kapiliarinio nusodinimo įrenginį, leidžiantį tvarkingai išdėlioti nanodaleles makroskopinių matmenų plotuose. Naudojant plazmines ir lazerinio mikroapdirbimo technologijas buvo sukurti difrakciniai optiniai elementai; mikroskysčių prietaisai; itriu stabilizuotose cirkonio oksido dangose suformuoti kietojo oksido kuro mikroelementai.