Lietuvos verslumas išlieka aukšto lygio: Registrų centro vasario mėnesio duomenimis, Lietuvoje registruota daugiau nei 225 tūkst. juridinių asmenų.
Didžiąją dalį aktyvių verslo įmonių sudaro vietinis privatus kapitalas, tačiau, panašiai kaip ir Estijoje, stebima ir užsienio kapitalo įmonių plėtra.
Be to, abiejose šalyse puikiai sekasi smulkiajam verslui, tačiau diskusijos Lietuvoje apie mažosios bendrijos (MB) formos naikinimą ir mokesčių sistemos pokyčiai, kurie ne paprastina sistemą, o tik didina tarifus, kelia abejonių. Ar Lietuva nekaišioja sau pagalio į ratus?
Estija užsienio investuotojams atrodo patrauklesnė
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje užsienio piliečių ar juridinių asmenų įsteigtų įmonių skaičius nuo 5 990 (2016 m.) išaugo iki 6 516 (2023 m.). Lyginant su Estija, kur apie 12,5 proc. įmonių priklauso užsieniečiams, Lietuvos skaičiai (apie 3 proc.) yra labai maži.
Taip yra todėl, kad Estija užsienio investuotojams tapo patraukli jau 1990-aisiais. Tam didelės įtakos turėjo geografinis ir kalbinis artumas su Suomija, o vėliau aktyviai prisijungė ir Švedijos verslininkai, kurie šiuo metu, ko gero, sudaro didžiausią dalį tarp užsienio įmonių savininkų Estijoje.
Pagrindiniai Estijos patrauklumo veiksniai išlieka artumas Šiaurės šalims, pažangios viešojo sektoriaus elektroninės paslaugos, žemas biurokratijos bei korupcijos lygis ir paprasta mokesčių sistema.
Lietuva turi pažangias elektronines paslaugas ir gana žemą korupcijos lygį, tačiau mokesčių sistema šalyje dažnai laikoma sudėtinga (gerokai sudėtingesne nei Estijoje).
Pasaulio bankas 2023 m. ataskaitoje kritikavo tai, kad Lietuvos GPM sistema skirsto pajamas į daugiau kaip 70 kategorijų, dažnai su atskirais tarifais ir režimais. Šiuo metu Lietuvoje tai bandoma keisti, tačiau problema yra ir ta, kad per dažni pokyčiai sukuria tik dar daugiau neaiškumų.
Milžinišką naudą Estijai neša ir kai kurių kaip „beverčiai“ nurašomi elektroniniai rezidentai. 2025 m. jie Estijai sugeneravo apie 125 mln. eurų mokesčių pajamų – tai net 87 proc. daugiau nei 2024 metais. Nors netiesioginės pajamos (pavyzdžiui, darbo jėgos samdymas, patalpų nuoma) yra minimalios, tiesioginiai mokesčiai valstybės biudžetui daro teigiamą įtaką.
Mažųjų bendrijų bumas ir mokesčių lengvatų pavojus
Lietuva išlieka smulkiojo verslo šalimi: didžiąją dalį (apie 80–85 proc.) sudaro mikroįmonės, kuriose dirba mažiau nei 10 darbuotojų. Šis segmentas išsiskiria didžiausiu lankstumu ir greičiausia reakcija į rinkos pokyčius. Tad nieko nuostabaus, kad iš daugiau kaip 225 tūkst. įmonių beveik 69 tūkst. yra pasirinkusios mažosios bendrijos statusą.
Nors uždarosios akcinės bendrovės (UAB) tebesudaro didelę dalį visų veikiančių įmonių (111 tūkst.) ir generuoja didžiąją dalį šalies apyvartos, naujų registracijų statistikoje jos užleido lyderio poziciją.
Mažosios bendrijos tapo populiariausia teisine forma pradedant verslą ir dėl paprastesnio valdymo bei mokesčių aplinkos sudaro daugiau nei pusę visų naujai steigiamų įmonių. Individualios įmonės (IĮ) statusas pamažu praranda žinomumą – tokių įmonių nuosekliai mažėja.
Pradedantiesiems verslininkams reikalingas paprastesnių teisinių formų pasirinkimas, todėl MB formos naikinimas būtų klaida. Nors sunku įvertinti tikslius galimus praradimus atsisakius MB formos, reikia prisiminti paprastą taisyklę. Įvairių mokesčių lengvatų ir išimčių įvedimas visada padidina piktnaudžiavimo bei sukčiavimo schemų pavojų.
Estijoje panašių lengvatinių verslo formų nėra, tačiau ten pati žinomiausia forma – uždaroji akcinė bendrovė – išsiskiria ypatingu paprastumu ir atitinka lietuviškos mažosios bendrijos konceptą.
Lietuvos mokesčių sistemai pokyčių reikėtų, tačiau neverta daryti pokyčių tik dėl pokyčių – tai tik atbaido ir užsienio, ir vietinius investuotojus.
Be to, Lietuvai reikėtų skirti daugiau dėmesio mokesčių sistemos paprastinimui, o ne tik mokesčių kėlimui. Panašiai ir su MB naikinimu: tai nėra problema, jeigu yra alternatyvų, tačiau jeigu tikslas tėra pakelti mokesčius, tai nėra labai geras tikslas.
Juk valstybei svarbiausia surinkti daugiau pajamų, o to pasiekti galima ne tik keliant mokesčius, bet ir paprastinant sistemą bei pritraukiant daugiau užsienio kapitalo.
Autorius yra „Bigbank“ vyriausiasis ekonomistas
Nežinau, kodėl taip garbinamos užsienio kapitalo investicijos. Juk euro vertė visų investicijų vienoda. Svarbiausia, kad apsimokėtų investuoti (duotų grąžą). O valstybės ekonomikos sėkmę parodo Užsienio prekybos balansas. Ne veltui Trumpas įvedė muitus. Pinigai specifinė prekė, jų pagrindinė paskirtis rinkoje – mainai.