Europoje buvo imituojamas Rusijos invazijos į Lietuvą scenarijus, kurio rezultatai kelia rimtų klausimų dėl Europos ir NATO pasirengimo atremti riboto masto agresiją. Kaip praneša The Wall Street Journal, karo žaidimo metu Rusija per kelias dienas pasiekė karinę pergalę, pasinaudodama politiniu neapibrėžtumu, sąjungininkų neryžtingumu ir greito reagavimo stoka.
Pratybų metu buvo modeliuojamas scenarijus, kuriame Rusija veiksmus prieš Lietuvą pradeda ne atvira karine invazija, o prisidengdama tariama humanitarine krize Kaliningrado srityje.
Šis pretekstas panaudojamas kaip dingstis ribotai karinei operacijai, kurios pradinis tikslas – Marijampolės miesto, vieno svarbiausių transporto ir logistikos mazgų pietų Lietuvoje, užėmimas. Simuliacijoje tai leidžia Rusijai greitai sutrikdyti susisiekimą tarp Lietuvos, Lenkijos ir kitų NATO sąjungininkių.
Karo žaidimas parodė, kad esminis lūžis įvyksta ne mūšio lauke, o politiniame lygmenyje. Jungtinės Valstijos atsisako inicijuoti NATO penktojo straipsnio taikymą, nes situacija interpretuojama ne kaip aiškus ginkluotas išpuolis, o kaip ribota „humanitarinė operacija“. Toks teisinis ir politinis neapibrėžtumas sukelia grandininę reakciją visoje Aljanso sprendimų priėmimo sistemoje.
Vokietija, karo žaidimo metu atlikusi vienos pagrindinių Europos valstybių vaidmenį, demonstruoja neryžtingumą ir delsia priimti sprendimus dėl aktyvaus karinio įsitraukimo. Lenkija mobilizuoja savo pajėgas, tačiau jų nedislokuoja Lietuvos teritorijoje, laukdama aiškesnio NATO politinio signalo.
Tuo pat metu Lietuvoje jau dislokuota vokiečių brigada lieka faktiškai izoliuota, nes Rusija bepiločiais orlaiviais nuotoliniu būdu užminuoja kelius, vedančius iš brigados bazės, taip apribodama jos manevro laisvę ir galimybes įsitraukti į kovinius veiksmus.
Šių veiksnių visuma lemia tai, kad, Jungtinėms Valstijoms neperėmus lyderystės, Rusijai per kelias dienas pavyksta pasiekti karinę sėkmę, pakirsti pasitikėjimą NATO kolektyvine gynyba ir perimti kontrolę Lietuvoje. Visa tai, pagal simuliacijos scenarijų, įvykdoma pasitelkus palyginti nedidelį – maždaug 15 tūkstančių karių – kontingentą, kas dar labiau pabrėžia ne jėgų skaičiaus, o sprendimų greičio ir politinės valios svarbą.
Analitikai pabrėžia, kad šis karo žaidimas nėra prognozė ar neišvengiamo karo scenarijus, tačiau jis atskleidžia sistemines silpnąsias vietas. Pagrindinė jų – Vakarų šalių priklausomybė nuo ilgų politinių diskusijų ir teisinio aiškinimosi tuo metu, kai agresorius veikia greitai ir ryžtingai. Rusija, pasak pratybų dalyvių, laimi laiką, o kiekviena delsimo diena silpnina Aljanso atgrasymo patikimumą.
Lietuvai šio scenarijaus pamokos yra itin svarbios. Pirma, jis patvirtina, kad hibridiniai ir riboto masto veiksmai gali tapti realia grėsme dar prieš oficialiai pripažįstant karo pradžią. Tai reiškia, kad Lietuvos gynybos planavimas turi būti orientuotas ne tik į klasikinę invaziją, bet ir į pilkąją zoną – situacijas, kuriose agresija maskuojama humanitariniais ar politiniais motyvais.
Antra, tampa akivaizdu, jog nacionalinis atsparumas yra kritinis veiksnys. Kuo ilgiau valstybė sugeba išlikti funkcionuojanti, organizuota ir pajėgi priešintis pirmosiomis krizės dienomis, tuo daugiau laiko suteikiama sąjungininkams priimti sprendimus ir reaguoti. Tai apima ne tik kariuomenės pasirengimą, bet ir civilinę gynybą, infrastruktūros apsaugą, visuomenės informavimą bei atsparumą dezinformacijai.
Trečia, Lietuvai būtina ir toliau aktyviai siekti, kad NATO viduje būtų aiškiai apibrėžta, kokiais atvejais ir kaip reaguojama į „neklasikinius“ išpuolius. Karo žaidimas parodė, kad be iš anksto suderintų mechanizmų net stipriausias aljansas gali tapti pažeidžiamas.
Galiausiai, šis scenarijus yra perspėjimas, kad saugumas nėra duotybė. Jis reikalauja nuolatinio politinio dėmesio, investicijų ir strateginio mąstymo. Lietuvai tai signalas, jog jos saugumas prasideda ne tik Briuselyje ar Vašingtone, bet ir pačioje Lietuvoje – nuo pasirengimo priimti pirmąjį smūgį iki gebėjimo išlikti ir priešintis tol, kol įsijungs visa sąjungininkų galia.
Kodėl straipsnio pavadinime Lietuva rašoma mažąja raide?
Ačiū, kad ištaisėte.
Slėpkis nesislėpęs, bet žinia
– dabartinė tiesioginė (kad ir teisinė, jūridinė) grėsmė
iš Briuselio (anksčiau tai iš Maskvos buvę…), net
Seimo Pirmininko parašu pareikalauta Briuselio nuo Lietuvos ATSTOT,
o dėl Putino (jūridinio bei faktinio JAV su J.K. vadovų ir visų tų šalių piliečių
administratoriaus, Putingrado, Stalingrado, Kalingrado, Krolevco ar dar
velniažinkaip ANT TVAKSTOS senobinės piliavietės prūsų pilies išlankstyto)
tai grėsmė likus nuo pat 1917 “ekskursanto-torpedos” į Rusiją iš Uljanovų giminės,
kai jam duotų milijonų panaudojimą vokiečiai komisarai iš už nugaros sistemine
apskaita prižiūrėję, ir reikalavę… dar, dar daugiau išnaikinimo (už jų pinigus Rusijos žmonių).
Taigi “ekskursanto” KARO METU įmesto į Vokietijos priešų užnugarį, dabar kaip jau teisėto
nuo pat 1945-08-02 JAV su J.K. administratoriaus- paveldėtojo – marazmatyno tęsinį – ŽUDYMĄ,
dar nuo tų pinigėlių Šveicarijoje paduotų, ne šiaip dėžute, portfeliuku, ar kokiu karučiu-vežimuku,
o VISU TRAUKINIU, – ir stebime.
Tai ko čia stebėtis:
slėpti
Šveicarija
Vokietija,
net savotiškai Švedija
(plojusi katučių prie traukinuko 1917 m.)
Jungtinės Amazonijos žemyno valstijėlės (visi JAV piliečiai ten!!!)
Jungtinė britų ir airių dalies (pasaulio kolonistų-stribų!) “karalystė”,
na ir dabar
TURIM
žaizdą, priešą, grėsmę per juos visus visus nuo tada
šveicarus (sau ramų ramiausius),
vokiečius (sumaniai karą pralaimėjus atsitokusius)
amerikiečius bei britus/airius, – mūsų sąskaita
(stalininio tų CH-pinigėlių pasekos sąskaita) iš po
1943-45 m. aukomis nuo savęs išsipirkus
…užleistą prūsų Tvankstą ir… dabar šmotą Ukrainoje, Sakartvele bei…
Matyti, – kokia grėsmė, – pasąmonėje nuo tų 1917m. nepalaidoto mumijos-vado Maskvoje armados sekėjų:
TVANKSTA
Lietuva
(net su klaida).
Tai ženklas, kad Senas Vilkas deramai laiku ir vietoje čia!
Bet kokie bandymai be šalių sutarimo išsilaipinti kariuomenę suverenios valstybės teritorijoje yra karo veiksmas prieš tą šalį. Taigi privalo būti sutiktas ugnimi. Tad sumodeliuotas scenarijus karine prasme yra labai dirbtinas, sąlyginis. Vargu, ar gali būti priešo pasirinktas.
Pamokantis, dėmesį sukeliantis straipsnis. Šie priminimai ir patyrimas žinomi jau gan seniai. Nuo tada, kai tuoj po karo Lietuvoje įsigalėjus partizaniniam judėjimui, kai balsai iš už Atlanto skelbė apie “išlaisvinimą” iki Kalėdų, Velykų ir t.t Šios tradicinio istorinio imperialisto elgesio pamokos gerai žinomos, tačiau kad jos gerai išmoktos, nepasakyčiau. Straipsnyje aprašytas karinių veiksmų Lietuvoje simuliacijjos įvertinimas tai parodo. Tačiau mūsų priemonės čia, vietoje nepakankamos. Juk ir Karaliaučiaus krašte bei Baltarusijoje jau senokai stovi paruošti Iskanderai. Dabar atsirado ir Orešnykų. Kiek ten karių? Sako šimtai tūkst. Lietuvoje gi būsima vokiečių brigada sudarys pusę Lietuvos armijos. Kalbama, kad 2030 m. būsim pasiruošę. Negalvoju, kad bus taip ilgai laukiama, kol pasiruošim..
Kada ir kokie ,,balsai iš už Atlanto skelbė apie Lietuvos išlaisvinimą iki Kalėdų, Velykų ir t.t.” ?
Amerikos balsas lietuviškai pradėjo veikti 1951-02-16. Kur tu girdėjai dar, išskyrus čekistinę propagandą, kad jie ką nors žadėjo apie išlaisvinimą ?
Labai geras klausimas. Man teko bendrauti su pokario dalyviais. Visi jie tvirtino, kad į mišką lietuviai ėjo, nes tikėjo, kad Amerika tuoj ateis išlaisvinti. Kas tą nesąmonę skleidė ? Bet ją tikrai skleidė….
Kažkuri iš radijo stočių sakė, kad čekistai leido suklastotą Amerikos balsą. Tikėtina. Panašiai, jie persirengę partizanais žudė civilius.
Kažkodėl kaimo žmonės, pergyvenę pokarį, kitaip, kaip banditais, miškinių nevadino. Ir žinojo juos, kas jie tokie asmeniškai. Tad šnekos apie persirengusius stribus – tai bandymas suklastoti esmę, kaip ir Amerika mums padės atveju.
Nesakau, ksd nebūta provokacijų. Bet tai nekeičia iš esmės įvykių.
Nuo miškinių, deja, daugiausia kentėjo tautiečiai, paprasti kaimo žmonės, o ne okupantai. Deja, bet taip būtų ir dabar – lietuviai šaudytų vieni į kitus. Visų pirma šauliai pradėtų medžioti kitaip manančius.
“Latvijoje sudarytas Rusijos gerbėjų žemėlapis 2026-02-05 14:00 / šaltinis: tv3.lt Valstybės saugumo tarnybos (VDD) paskelbtoje apžvalgoje pateikiama 2025 m. internete užfiksuotų agresyvių ir prorusiškų komentarų autorių pasiskirstymo Latvijos teritorijoje žemėlapis”
tv3.lt/naujiena/uzsienis/latvijoje-sudarytas-rusijos-gerbeju-zemelapis-n1492068
Tuo, kad JAV įsiveltų į karą su SSSR buvo suinteresuota viena šalis, kurį po II PK minėtų šalių pastangomis, neteko savo kolonijų ir imperijos – tai JK. Tai ji visais kanalais skleidė, kad Amerika mums padės, tuoj tuoj išvaduos.
Kalbos, kad sovietai tai darė patys, t.y. kurstė vidinius neramumus, kai šalis po karo ir taip buvo suirutėje, yra liguisti svaičiojimai.
Beje, dabar JK daro panašiai – visais būdais bando įvelti JAV tiesiogiai į karą su Rusija.
Naiviam klausimui. Matyt, gyvenai tarp rusų, stribų ir komunistų – jie mūsų partizanus, aišku, vadino banditais. Visi kiti juos vadino partizanais.
Gal būt ji(s) yra ru propagandos skleidėja(s)?
Talinas ir Ryga kalbėtų su Maskva
– respublika.lt/lt/naujienos/pasaulis/pasaulio_politika/talinas-ir-ryga-kalbetu-su-maskva/
Eilinį caro melą?
Įtariu, jog tą nesąmonę skleidė bolševikinė- Londono propaganda. Vientam, kad įdentifikuoti anti boševikinius elementus ir juos likviduoti. Lygiai tas pats daroma dabar su ukrainiečiais. Visi, potencialiai, anti globalistiniai elementai turi būti likviduoti. Kai jie bus likviduoti – karas baigsis. Blackrock , saudžiai , kiti Vakarų oligarchai galės valdyti laisvai…
Lietuvoje šautuvų turėtojų asociacijoje 105 tūkstančiai (penkios nesukurtos divizijos)., medžiotojų apie 40 tūkstančių, tačiau Šaulių nėra nė dvidešimties tūkstančių, nors Lietuva yra hibridiškai užpulta ne tik dronais ir balionais, bet ir diversiniais įvykiais: pradedant, BOEING sudaužymu prie Vilniaus ar IKEA padegimu. Užpuolimo atvejui (konvenciniam ar hibridiniam) numatytas Konstitucijos straipsnis apie pareigą ginti valstybę, tačiau KAM ir Seimo NSGK, žiopsant valstybės gynimo tarybai, nesugeba konstruktyviai ir teisės kalba nurodyti ginklų turėtojų asociacijai organizuotis kaip kariškai gynybinei struktūrai: penki teritorinei gynybai skirti kariški ginklo turėtojai žino automobilį ir vietą Lietuvos žemėlapyje, į kurią atėjus valandai X jie tuoj pat skubės apkasėlį išsikasti ir ginti valstybę, kad jokie nei 15 tūkst. nei 150 nedrįstų pulti Lietuvos. Negi vienas šeštadienis per mėnesį mokymų būtų krūvis ginklų turėtojams? Keturios ar penkios teritorinės gynybos šaulių divizijos plius viena kariška, tai jau būtų jėga greta dešimties profesionalių lenkų divizijų. Puolimas gali vykti ne tik nuo Gožos poligono į Suvalkų koridorių, bet ir Daugpilio Kauno Vilkaviškio – Jurbarko kryptimi panaudojant desantininkus, nes nėra oro gynybos
Mielasis, bėda yra tame, jog valdžia yra pridariusi tiek nusikaltimų tautai, kad jos bijo…. ne rusų bijo, bet savo tautos. Na tai taip, anti rusiška isteriją pučią, nes tai apsimoka, gauna atkatą, bet tikroji baimė – tautos kerštas….
nieko jie nebijo, bet neturi smegenų net elementariausiam tišdėstytam teritorinės gynybos uždaviniui ir atsakomybės, nes nėra atskaitomybės… jei bijo, tai tik reitingų kritimo ir savos apgailėtinos kėdės prie valdžialovio praradimo. Tautai jie dzin, o liaudžiai – iki lemputės… Nesugeba net suorganizuot priėmimo pas ministrą vyriausybėje – siūlo viceministrą dėl gynybos strategijos, nors uždavinys yra grynai taktinis iš turimų žmogiškų resursų panaudojimo. Kapčiameisčio kryptis bus pridengta, o Kybartų?
Gal ir Lietuva turėtų pasekti Latvijos pavyzdžiu? tv3.lt/naujiena/uzsienis/latvijoje-sudarytas-rusijos-gerbeju-zemelapis-n1492068
Rasija patinka tik rusams. Man patinka rusų iki revoliucinė literatūra, muzika, mokslas. Rasija pagimdė daug genijų Pasaulio gerovei. Rusų liaudis man žiauriai nepatinka. Putinas – genijus. Tą neįmanoma nuginčyti. Bet ne tame reikalas. Bėda yra , kad Briuselynas elgiasi visiškai kvailai ir pražūtingai Europos tautoms. Apie šalom Zelenckj – nesinori net ką nors sakyti….. Niekas Rasija nesižavi – tiesiog šlykštisi Vakarais ….
Puštkinas ir Lermontovas yra imperinio mąstymo poetai
ar tu gėjus išLGBT? aš tai ne…
Pirmoji gynybos linija yra šalies viduje. Jei negalim pasitikėt savo valdžia, teismais, policija, žiniasklaida, tai, kol nesutvarkysim šitos, apie tolimesnius gynybinius pasiruošimus galim nekalbėt. Tik savo vaikus įkišim į spąstus.
Tai, kas aprašoma straipsnyje ir yra mintis, kaip į tiesioginį karą įvelti JAV. Ir Lietuva čia matoms kaip tokio karo poligonas. Normalūs žmonės, protaujantys, nuo tokių dalykų pakrauptų ir pirmiausia pradėtų galvoti ir veikti, kad to neatsitiktų. Siaurapročiai gi daro viską, kad toks karas Lietuvoje įvyktų ir jis būtų kuo labiau naikinantis.
Nors dabartinė Lietuvos valdžia man teikia vilčių. Tai, ką jie pamažu bando daryti, yra tai, kas atitinka mūsų nacionalinius interesus ir grįsti sugyvenimo ir bendradarbiavimo su kaimynais principu. Einama link santykių su BY normalizavimo. O ten, žiūrėk, ir su Rusija. Taip, liberalkonservai, tarnaujantys karo ištroškusioms jėgoms, visaip kiša pagalius į ratus. Na, bet vilties yra, kad pasisuks į gerą pusę ir Lietuva netaps išdeginta žeme, o lietuviai išnykusia tauta, sunaikinta vardan globalistų interesų.
“Latvijoje sudarytas Rusijos gerbėjų žemėlapis 2026-02-05 14:00 / šaltinis: tv3.lt Valstybės saugumo tarnybos (VDD) paskelbtoje apžvalgoje pateikiama 2025 m. internete užfiksuotų agresyvių ir prorusiškų komentarų autorių pasiskirstymo Latvijos teritorijoje žemėlapis” tv3.lt/naujiena/uzsienis/latvijoje-sudarytas-rusijos-gerbeju-zemelapis-n1492068
Lietuvoje reikalingas viešai skelbiamas vatnikų sąrašas, o ne žemėlapis, bet panašu, kad saugumo tarnyba ir virtualus patrulis dirba ne Lietuvos naudai. Jau vien tik tomkinių tinklapyje (respublika.lt) dominuoja putleriui naudingų vatnikų komentarai ir (galimai net klastojamas) balsavimas naudingas putleriui.
Būtent. Ir šalia to – antivakserių, patvorinių, runkelių ir netikinčių mokslu sąrašai.
NAIVUS MAKSVOS RADIJAS linksmina… iš tiesų, dabartinė Lietuvos valdžia net padovanojo Lukašenkai keletą tūkstančių vilkikų mainais į siunčiamas oro paštu belorusiškas cigaretes… būtų gatava ir trąšų tranzitą leisti, tik kad ES sankcijos Lukašenkai, kuris pradangino savo politinius oponentus, tam prieštarauja… o ten, žiūrėk ir Naivus Maksvos Radijas su žudiko Putlerio, mirtin pasiuntusio milijoną ruskelių, klika taikos tiltus bandys nutiesti su visu sankcijų naikinimo projektu
Tu taip kalbi, kaip tiesiai iš Maskvos. Teisingus faktus sąmoningai ar ne maišai su netikrais ar išgalvotais. Tokios mintys ir ideologija nustelbia tiesą apie tai, kad Rusija karu užpuolė Ukrainą. Tai labai panašu į tai, kad ir Trampas niekad nepasakė, kad agresorė yra Rusija. Jis labai pergyvena dėl aukų, bet niekad Rusijos neparagino karą baigti ir agresore jos nepavadino. Jis tik nuolatos liepia Ukrainai baigti karą. JAV nebijo į karus veltis. Kalbi, lyg tai nežinai. JAV tik prieš mėn. puolė Venesuelą, dabar puls Iraną. Taip, karas yra naikinantis. Kasdien TV rodo, kaip rusai išųdegina Ukrainą. Bet kodėl jie taip daro? Juk jų imperija per 11 laiko juostų, per 11 tūkst. km. Panagrinėk rusiškojo nacional–imperializmo tūkstantmetę istoriją ir jo ypatybes. Taip, su kaimynais sugyventi reikia gražiuoju ir draugiškai bei kaimyniškai. Bet su agresoriais niekas nesugyvens. Linkiu tau perprasti, kad kurti savo valstybę piliečiai privalėtų.
Manau, ginčai su troliais tėra laiko gaišimas- jų toks darbas – įvelti į ginčus. Jiems naudinga , kad reaguojama į jų “komentarus”.
nesakyčiau, kad nereikia trolių fabrike vykdančiam “zadanijas” pagal kremliaus “metodičkas” NAIVIAM neduoti argumentuoto atkirčio
Norėčiau tuo tikėti, bet ….globalistų piniginės labai jau storos ir jie turi stogą.
Tiesa, gal ir su Kinija santykiai pasitvarkys ir nepirksime jų prekių per kitas šalis brangiau, o tiesiai.
Žinoma, vietinių durnelių, kurie kitaip nemoka, tik rietis su kaimynais sau į nuostolį, pakanka.
Patikslinu Čia atsakymas NAIVIAM
delfi.lt/naujienos/kriminalai/trys-lietuvos-advokatai-i-kaliningrada-vaziavo-issigryninti-is-kremliaus-gautus-rublius-120205115
Alko skaitytojai, išskyrus vieną kitą – beviltiška nykuma, intelekto dykuma. Diskusijų, įdomesnio požiūrio čia nėra. Deja, bet ir pats Alkas nukrypo į primityvią politkonjunktūrą.
Nebeįdomu.
Diskusijos įmanomos tik tada, jei abi pusės gerbia kitą nuomonę ir, bent teoriškai, pasiryžę pakeisti savąją. Jei iš anksto žinai, kad esi teisus visais klausimais, kam tos diskusijos ? Ir kas gi trukdo sukurti savo diskusijų platformą ?
Naivus gauna į skudurus, todėl jam neįdimu
Веллер. «В гробу я вас всех видал!». Страшная правда о Путине, Трампе и Эпштейне!
youtube.com/watch?v=ehs-Chkr0Js
Глорификация оккупантов и фальшивые диссиденты. Псы Кремля в масках друзей Украины.
youtube.com/watch?v=wl7ouDLc5QQ&t=13s
delfi.lt/naujienos/uzsienyje/pompeo-valstybiu-sienomis-nepatenkintas-putinas-zvalgosi-i-estija-lietuva-ir-moldova-120211248
Masinė migracija kaip ginklas: saugumo grėsmė Europai ir Jungtinėms Valstijoms
Opening remarks: Weaponized Mass Migration: A Security Risk to Europe and the United States
youtube.com/watch?v=4E14NFTGnXE
Связь досье Эпштейна с Балтией. Эстония о военных планах России. Паспорт РФ и местные выборы в Литве
youtube.com/watch?v=K3vjymVhzXE
[Lietuvoj gyvena 80 000 Ukrainos ir 50 000 Gudijos imigrantų, kuriems šiemet sueina laikas gauti nuolatinę teisę gyventi (ir balsuoti) Lietuvoj].
Marko Rubijo ( Marco Rubio) kalba Miuncheno Saugumo konferencijoje youtube.com/watch?v=kN27ZIBQt88
Kai kurie lietuviški šios kalbos komentarai: delfi.lt/news/daily/world/ekspertai-sureagavo-i-rubio-kalba-miuncheno-saugumo-konferencijoje-pastebi-dideli-skirtuma-120212005
Kad žmonės neduok Dieve negautų žinių iš už Partijos kontroliuojamo infoburbulo ribų, alkas pakeitė nustatymus, kad nuorodos ne tik neveiktų, bet ir nebūtų įmanoma jų nukopijuot. Tikrai, kiek gi galima kęsti tuos patvorinius. Violetinius žiurkes, kaip vaizdingai išsireiškė iškili Tėvynės Sąjungos lyderė.
Mano nuomone, lėkšti ir trumparegiški politikos mėgėjo komentarai apie M.Rubijo kalbą Miunchene. lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2026/02/14/news/m-rubio-zodziai-g-landsbergiui-nepaliko-jokiu-abejoniu-pasisake-be-uzuolanku-41329190
JAV viceprezidentas J.D.Vance lankėsi Armėnijoje ir Azerbaidžane delfi.lt/naujienos/uzsienyje/j-d-vance-as-lankosi-armenijoje-ir-azerbaidzane-kad-sustiprintu-taika-120209682 Po to rusijos valdžia propagandistų lūpomis ėmė grasinti Armėnijai:delfi.lt/naujienos/uzsienyje/rusijos-taikinyje-armenija-solovjovas-grasina-specialiaja-karine-operacija-120211259
ПОСЛУШАЙТЕ! ВСКРЫЛИСЬ СТРАШНЫЕ ФАКТЫ! НЕВЯДОМСКИЙ – прямой эфир! БРИТАНИЯ ВЫБРАЛА БУДАНОВА
youtube.com/watch?v=9X4JOoFjrvI
Media Manipulation in the Ukraine War: Glenn Diesen at the UN Security Council
youtube.com/watch?v=rTB_0TkJRlE
Ukrainos krizės informacinis aspektas: kaip žiniasklaidos naratyvai formuoja konfliktą
Glenno Dieseno kalba JT Saugumo Taryboje (Arria-Formula susitikime)
2026 m. vasario 24 d.
Dėkoju už kvietimą, man didelė garbė šiandien čia kalbėti. Noriu aptarti, kaip konfliktas Ukrainoje vyksta tiek mūšio lauke, tiek informacinėje erdvėje, ir kodėl turėtume nerimauti dėl žiniasklaidos, manipuliuojančios naratyvais ir demonizuojančios Rusiją kaip priešininkę.
Vieni įžvalgiausių literatūros kūrinių apie politinę propagandą yra Walterio Lippmanno darbai, parengti po jo darbo JAV vyriausybėje Pirmojo pasaulinio karo metu. Lippmannas pripažino, kad liberalios demokratijos linkusios konfliktus pateikti kaip kovą tarp gėrio ir blogio, siekdamos sutelkti visuomenės paramą karui. Didžiausia rizika, anot Lippmanno, buvo ta, kad kai visuomenė patikės, jog priešininkas yra grynas blogis, ji atmes ir bet kokią įmanomą taiką. Nes kovoje tarp gėrio ir blogio kompromisas yra nuolaidžiavimas, o taika reikalauja karo, nes gėris turi nugalėti blogį.
Tai labai problemiška, nes tarptautinio saugumo atspirties taškas yra saugumo konkurencijos pripažinimas, nes vienos šalies pastangos stiprinti savo saugumą gali sumažinti kitų saugumą. Todėl pirmas žingsnis bendros taikos link yra įsivaizduoti save savo priešininkų vietoje ir pripažinti abipusius saugumo rūpesčius.
Tačiau kovoje tarp gėrio ir blogio net priešininko supratimas tampa išdavyste. Todėl turėtume bijoti, kad mūsų politiniai lyderiai ir žiniasklaida net nebediskutuoja apie priešininkų saugumo problemas. Tie, kurie bando pažvelgti į pasaulį iš kitos pusės, yra tiesiog smerkiami kaip „putinistai“, „pandų apkabintojai“ arba „ajatolų apologetai“. Jei ankstesnės kartos būtų pasiekusios tokį brandos lygį, labai mažai tikėtina, kad būtume išgyvenę Šaltąjį karą.
Akivaizdu, kad žiniasklaida ne visada praneša apie objektyvią realybę. Įsitikinusi, kad kovoja gerą kovą, žiniasklaida socialiai konstruoja savo realybę. Pavyzdžiui, pripažinus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuostolius, kyla grėsmė sumažinti visuomenės paramą karo pastangoms. Panašiai pripažinimas, kad sankcijos neveikia, kelia grėsmę visuomenės paramai sankcijoms. Taigi, žiniasklaida ignoruoja realybę ir lieka ištikima naratyvams, siekdama užtikrinti visuomenės įsipareigojimą konfliktui, tačiau (kaip pažymėjo Lippmannas) tuo pačiu pašalina visus kelius į veiksmingą taiką.
Rusija mūsų žiniasklaidoje turi atlikti dvejopą vaidmenį. Ji yra ir beviltiškai atsilikusi, ir silpna, tačiau kartu ir nepaprastai galinga grėsmė Vakarams. Mums sakoma, kad Rusijai nesiseka Ukrainoje, tačiau jei nebus sustabdyta, ji gali užkariauti Europą. Tai Vakarų visuomenei perteikia, kad priešininkas yra labai pavojingas, tačiau kartu patikina visuomenę, kad Rusiją galima lengvai nugalėti, jei tik tęsime karą.
Žiniasklaidoje pagrindinis naratyvas buvo „neišprovokuota Rusijos invazija“
Tai reiškia, kad Rusija yra ekspansionistinė ir imperialistinė valstybė, o ne reaguoja į teisėtas saugumo grėsmes. Žiniasklaidoje nevyksta diskusijos apie „neišprovokuotos invazijos“ naratyvą, nes bet koks šio naratyvo iššūkis yra šmeižiamas ir cenzūruojamas dėl tariamo invazijos „įteisinimo“.
„Neišprovokuotos invazijos“ naratyvas yra pavojingas, nes jis leidžia manyti, kad bet koks kompromisas yra nuolaidos susitarimas, apdovanojantis agresorių, o tai skatina dar didesnę agresiją. Taigi, mums sakoma, kad taikai reikia tiekti ginklus, kad būtų padidinta jos kaina.
Kaip ir beveik kiekviename kitame konflikte po Šaltojo karo, žiniasklaida priešininką apibūdina kaip dar vieną Hitlerio reinkarnaciją, siekdama priminti visuomenei, kad karas yra taika, o diplomatija – nuolaidžiavimas. Kaip pareiškė buvęs NATO generalinis sekretorius: „Ginklai yra kelias į taiką“.
Sakau, kad tai pavojingas naratyvas, nes jei šis konfliktas buvo išprovokuotas, tai mes eskaluojame ir tiesiogiai įsitraukiame į karą prieš didžiausią pasaulyje branduolinę valstybę, kuri tai laiko egzistencine grėsme.
Nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio daugelis vadovaujančių diplomatų perspėjo apie NATO plėtros pasekmes. Vakarų politikai, žvalgybos vadovai, ambasadoriai ir kiti asmenys nutraukė susitarimus dėl visos Europos saugumo architektūros ir vietoj to perskirstė žemyną, iš naujo paleisdami Šaltojo karo logiką ir kovodami bendroje kaimynystėje dėl to, kur nubrėžti naujas skiriamąsias linijas.
(Ne kas kitas, o) George’as Kennanas 1998 m. interviu pareiškė, kad NATO ekspansionizmas sukels naują Šaltąjį karą, ir numatė: „Žinoma, Rusija sureaguos neigiamai, o tada [NATO plėtėjai] pasakys, kad mes visada sakėme, jog rusai tokie ir yra, bet tai tiesiog netiesa“. Tačiau žiniasklaida negali pripažinti akivaizdaus dalyko – kad NATO plėtra išprovokavo šį konfliktą, NES ji rizikuoja įteisinti Rusijos karinius veiksmus.
NATO šalys peržengė ribą, įtraukdamos Ukrainą į NATO orbitą ir paversdamos ją priešakine valstybe prieš Rusiją. Angela Merkel kartą pripažino, kad Maskvos pasiūlymas Ukrainai sudaryti narystės veiksmų planą būtų interpretuojamas kaip „karo paskelbimas“. Buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje Rodericas Lyne’as apie Ukrainos įtraukimą į NATO pasakė: „Tuo metu tai buvo kvaila visais lygmenimis. Jei norite pradėti karą su Rusija, tai geriausias būdas tai padaryti“. CŽV direktorius Williamas Burnsas taip pat teigė, kad bandymas įtraukti Ukrainą į NATO greičiausiai išprovokuotų Rusijos karinę intervenciją, o Burnsas pažymėjo, kad Rusija to nenorėtų. Tai atrodo puikus žodžio „išprovokuota“ apibrėžimas.
Vis dėlto 2014 m. vasarį NATO šalys parėmė perversmą, kuriuo siekta įtraukti Ukrainą į NATO orbitą. Nepaisant to, mūsų žiniasklaida perversmą pristatė kaip „demokratinę revoliuciją“, nors Janukovyčius buvo išrinktas laisvuose ir sąžininguose rinkimuose, jo nušalinimas ir net Maidano riaušės neturėjo daugumos ukrainiečių palaikymo ir pažeidė Ukrainos konstituciją.
Trumpam, 2014 m., Vakarų žiniasklaida pranešė, kad naujoji valdžia Kijeve puola Donbasą ir žudo civilius gyventojus, kurie atmeta perversmo teisėtumą. CNN netgi abejojo, ar Donbaso žmonės kada nors vėl leis Kijevui juos valdyti. Tačiau netrukus po to žiniasklaida visiškai prisitaikė prie taisyklių, o pasipriešinimas Donbase buvo vaizduojamas kaip tik Rusijos operacija – priešinimasis Ukrainos demokratizacijai.
Sužinojome, kad pirmąją dieną po perversmo Amerikos ir Didžiosios Britanijos žvalgybos agentūros užmezgė partnerystę su naujuoju žvalgybos vadovu Kijeve, siekdamos atkurti Ukrainos žvalgybos tarnybas nuo nulio kaip įgaliotinį prieš Rusiją. Ukrainos generalinis prokuroras teigė, kad po perversmo JAV valdė Ukrainą kaip feodą. Parlamento nariai buvo suimti, o kai kuriems iš jų buvo atimta pilietybė, žiniasklaida buvo išvalyta, rusų kalba buvo išvalyta, o stačiatikių bažnyčia – išvalyta. Donbase civiliai gyventojai buvo žudomi metus iš metų. Nacionalistai ir Vakarų finansuojamos NVO pakenkė Minsko-2 taikos susitarimui ir nustatė aiškias „raudonas linijas“ Zelenskiui neįgyvendinti 2019 m. gauto taikos mandato. Buvusio Prancūzijos prezidento vyriausiasis patarėjas teigė, kad JAV ir Ukrainos strateginės partnerystės chartijos pasirašymas 2021 m. lapkritį „įtikino Rusiją, kad ji privalo pulti arba būti užpulta“. Jei Rusija ar Kinija būtų ką nors panašaus padariusios Meksikoje, mes tikrai būtume tai apibūdinę kaip provokaciją (vis dėlto negalime pripažinti Rusijos saugumo problemų – kad išspręstume krizę).
Siekdama parduoti Rusijos užkariavimo karo istoriją, žiniasklaida nuo pat pirmos dienos propagavo „plataus masto invazijos“ idėją, teigdama, kad Rusija panaudojo visą savo karinę galią Ukrainai užkariauti, o ne privertė Ukrainą atkurti neutralumą.
Dėl šios priežasties žiniasklaida negali informuoti visuomenės, kad mažas Rusijos karių skaičius ir pradiniai veiksmai visiškai neatitiko užkariavimo principo, jie rodė ketinimą neleisti Ukrainai prisijungti prie NATO. Žiniasklaida negali informuoti visuomenės, kad pirmąją invazijos dieną Zelenskis patvirtino, jog su jais susisiekė Maskva, siekdama aptarti taikos derybas, pagrįstas Ukrainos neprisijungimu prie NATO – su kuo Zelenskis sutiko. Žiniasklaida negali informuoti visuomenės apie tai, kaip net Zelenskis 2022 m. kovo mėn. sakė: „Vakaruose yra tokių, kuriems netrukdo ilgas karas, nes tai reikštų Rusijos išsekimą, net jei tai reikštų Ukrainos žlugimą ir ukrainiečių gyvybių kainą.“
Žiniasklaida negali informuoti visuomenės apie Stambulo taikos derybų sabotažą, po kurio Turkijos užsienio reikalų ministras padarė išvadą: „Susidarė įspūdis, kad NATO valstybėse narėse yra tokių, kurie nori, kad karas tęstųsi – tegul karas tęsiasi, o Rusija silpnėja. Jiems nelabai rūpi padėtis Ukrainoje.“
Užuot aptarusi Europos saugumo architektūrą, kuria siekiama sušvelninti saugumo konkurenciją ir užkirsti kelią Ukrainai tapti mūšio lauku perskeltoje Europoje, žiniasklaida demonizavo Rusiją kaip gryną blogį ir skleidė istoriją, kad net diplomatijos reikia atsisakyti, net kai šimtai tūkstančių vyrų žuvo apkasuose.
Žiniasklaida skleidė naratyvus apie Ukrainos pergalę, Rusijos pastangas atkurti Sovietų Sąjungą, menkindama Ukrainos armijos nuostolius, ignoruodama derusifikacijos politiką ir žiaurų ukrainiečių vyrų šaukimą į kariuomenę. Net ir dabar, kai Ukrainai gresia katastrofa ir galime atsidurti tiesioginiame kare, nėra noro pripažinti, kad Rusija turi pagrįstų saugumo problemų. Vietoj to, žiniasklaida ir toliau laikosi naratyvo apie piktą Rusijos priešą, todėl logiška išvada yra tolesnė eskalacija, o ne kelių į veiksmingą taiką paieška.
Jei norime suprasti, kodėl diskutuoti apie taiką tapo beveik neįmanoma, atkreipkime dėmesį į neatsakingą ir pavojingą žiniasklaidos dėmesį ir prisiminkime Walterio Lippmanno perspėjimą apie sudėtingų konfliktų supaprastinimą iki gėrio ir blogio kovos.