Remiantis vieno iš pirmaujančių Ukrainos analitinių centrų Gynybos ministerijai parengtu informaciniu dokumentu, Ukraina turi technines galimybes greitai sukurti paprastą branduolinį ginklą kaip kraštutinę priemonę tuo atveju, jei JAV prezidentas Donaldas Trumpas smarkiai sumažintų karinę pagalbą šaliai.
Šį dokumentą, parengtą analitinio centro ekspertų, gavo laikraštis „The Times“. Dokumente teigiama, kad Ukraina vis dar turi reikalingų technologinių žinių, infrastruktūrą ir branduolinį potencialą, kuris galėtų būti panaudotas ginklui kurti. Nors tokia priemonė būtų kraštutinė ir prieštarautų šalies tarptautiniams įsipareigojimams pagal Neplatinimo sutartį, autoriai pažymi, kad tokia galimybė yra reali, jei Ukrainos saugumui iškiltų grėsmė.
Leidinys „The Times“ dokumento išvadas paviešino 2024 m. lapkričio 14 d. Šis pareiškimas sulaukė plataus tarptautinio dėmesio ir sukėlė diskusijas apie regioninio saugumo perspektyvas bei Vakarų paramos svarbą Ukrainai esant dabartiniams geopolitiniams iššūkiams.
Ši situacija atkreipia dėmesį į didėjantį Vakarų šalių pagalbos svarbą ir pabrėžia, kad bet koks reikšmingas paramos mažinimas galėtų turėti rimtų pasekmių regioniniam ir globaliam stabilumui.
Ataskaitos autorius teigia, kad paprasčiausias ir greičiausias būdas Ukrainai sukurti branduolinį ginklą būtų vadovautis „Fat Man“ projektu – didesnės iš dviejų branduolinių bombų, kurias Jungtinės Valstijos panaudojo prieš Japoniją per Antrąjį pasaulinį karą, konstrukcija.
„Sukurti paprastą atominę bombą, kaip tai padarė Jungtinės Valstijos pagal Manheteno projektą, praėjus daugiau nei 80 metų, nebūtų sudėtinga užduotis“, – rašoma dokumente. Jame aiškinama, kad reikalingos technologijos ir žinios šiandien yra lengvai prieinamos, o modernios techninės priemonės leidžia šį procesą dar labiau pagreitinti.
Autoriai taip pat pabrėžia, kad Ukraina turi pakankamai mokslinių ir inžinerinių pajėgumų bei fizinių išteklių, kurie, esant būtinybei, galėtų būti skirti šiam tikslui pasiekti. Dokumente nurodoma, kad toks žingsnis būtų vertinamas kaip kraštutinė priemonė užtikrinant šalies saugumą, jei tarptautinė parama ir gynybos garantijos nebeužtikrintų veiksmingos apsaugos nuo išorės grėsmių.
Ši analizė papildomai atkreipia dėmesį į dabartinio geopolitinio konteksto svarbą ir galimas pasekmes regioniniam saugumui, jei Vakarų šalių pagalba būtų sumažinta.
Tačiau, neturėdama laiko statyti urano sodrinimo įrenginių, Ukraina galėtų pasikliauti plutonio gavyba iš devynių veikiančių branduolinių reaktorių panaudotų kuro strypų. Ataskaitos autoriaus teigimu, šalis turi pakankamai plutonio, kad galėtų sukurti visą branduolinių ginklų arsenalą.
Nors dėl urano trūkumo tokių bombų galingumas būtų dešimt kartų mažesnis nei „Fat Man“, autoriai pažymi, kad net ir mažesnės galios branduoliniai užtaisai galėtų būti efektyviai panaudoti strateginiams tikslams pasiekti. Plutonio gavyba iš esamų reaktorių būtų techniškai sudėtinga, bet įmanoma užduotis, kurią Ukraina galėtų įgyvendinti per gana trumpą laiką, pasitelkdama turimus mokslinius ir inžinerinius pajėgumus.
Šis scenarijus dar labiau pabrėžia galimą branduolinių technologijų panaudojimą ekstremaliomis sąlygomis, jei šalies saugumas būtų rimtai pažeistas. Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys, kad toks ginklų kūrimo kelias galėtų tapti geopolitinių pokyčių katalizatoriumi, o tai sukeltų rimtų pasekmių regioninei ir globaliai saugumo architektūrai.
Ataskaitoje pažymima, kad Ukrainai prieinamo reaktoriaus plutonio kiekis gali siekti net septynias tonas, o reikšmingam branduolinių ginklų arsenalui sukurti reikėtų tik nedidelės šios medžiagos dalies.
„Medžiagos kiekio pakaktų šimtams kovinių galvučių, kurių taktinis galingumas siektų kelias kilotonas“, – rašoma dokumente. Tokios galvutės būtų pakankamai galingos, kad sunaikintų strateginius taikinius, pavyzdžiui, visą Rusijos oro pajėgų bazę arba sutelktus karinius, pramoninius ar logistikos objektus.
Analizėje akcentuojama, kad tokio masto galimybes būtų įmanoma realizuoti per palyginti trumpą laiką, jei Ukraina nuspręstų siekti branduolinio ginklo kūrimo. Tai dar labiau pabrėžia branduolinių technologijų panaudojimo potencialą kaip kraštutinę priemonę šalies saugumui užtikrinti.
Šis ataskaitos vertinimas kelia rimtų klausimų dėl regioninio stabilumo ir tarptautinių bendruomenės veiksmų, siekiant užkirsti kelią galimam branduolinės ginkluotės platinimui.
Ataskaitą parengė Oleksijus Ižakas, Ukrainos nacionalinio strateginių tyrimų instituto skyriaus vadovas. Šis institutas yra vyriausybinis tyrimų centras, veikiantis kaip prezidento ir Nacionalinės saugumo tarybos patariamoji institucija. Dokumentas buvo pristatytas aukšto rango saugumo pareigūnams ir planuojama, kad kitą trečiadienį jis bus pateiktas gynybos ir strateginių pramonės šakų ministrams.
Laikraštis „The Times“ nenurodo, ar ataskaitoje aptariama galimos eskalacijos rizika, jei Kijevas nuspręstų kurti ar panaudoti strategines branduolines bombas mūšio lauke.
Ataskaitoje pateikiamas teisinis argumentas, pagrindžiantis galimą Ukrainos sprendimą sukurti branduolinį ginklą. Joje teigiama, kad Rusijos veiksmai, pažeidžiantys 1994 m. Budapešto memorandumą, suteikia Kijevui teisę persvarstyti savo įsipareigojimus pagal 1991 m. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartį.
„Branduolinių ginklų turinčios Rusijos Federacijos padarytas memorandumo pažeidimas yra formalus pagrindas pasitraukti iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir moralinis pagrindas persvarstyti 1994 m. pradžioje priimtą nebranduolinį pasirinkimą“, – sakoma pranešime.
Budapešto memorandumas, kuriuo Ukraina atsisakė savo branduolinių ginklų mainais į saugumo garantijas, buvo pažeistas, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymą ir vėliau pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad dėl šių veiksmų Ukraina nebeturi teisinės ir moralinės prievolės laikytis savo ankstesnių nebranduolinių įsipareigojimų.
Šis teisinis pagrindimas gali būti naudojamas kaip argumentas tarptautinei bendruomenei pateisinti galimą Ukrainos sprendimą atkurti savo branduolinį potencialą, jei kiti saugumo užtikrinimo mechanizmai pasirodytų neveiksmingi. Toks scenarijus, jei būtų įgyvendintas, sukeltų reikšmingas pasekmes pasaulinei saugumo architektūrai.
Ukrainos požiūriu, atrodo, nebesvarbu, ar konfliktas peraugs į regioninį, ar į pasaulinį karą. „Reikia suprasti, kad susiduriame su egzistenciniu iššūkiu. Tarp mūsų yra milijonai žmonių, kurie mieliau rinktųsi mirtį nei gulagus“, – sakė ataskaitą parengusio Ukrainos kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo studijų centro – analitinio centro – direktorius Valentinas Badrakas.
Nors išorės ekspertai mano, kad Ukrainai prireiktų iki penkerių metų sukurti branduolinę bombą ir tinkamą nešėją, V. Badrakas teigia, jog šalis iš tikrųjų gali tai pasiekti gerokai greičiau.
„Per šešis mėnesius Ukraina galės parodyti, kad turi tolimojo nuotolio balistinių raketų pajėgumus: turėsime raketų, kurių veikimo nuotolis sieks 1000 km“, – sakė jis. Šie pajėgumai reikšmingai sustiprintų šalies strateginę poziciją ir galėtų būti naudojami kaip gynybos priemonė nuo išorės agresijos.
Nepaisant kai kurių analitinių centrų siūlymų dėl branduolinių ginklų kūrimo, Ukrainos vyriausybė oficialiai atmeta tokius planus. Gynybos ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychy neseniai pareiškė: „Mes neturime, nekuriame ir neketiname kurti branduolinių ginklų.“
Autorius yra „The European Conservative“ politikos žurnalistas, dirbantis Briuselyje.
europeanconservative.com
O aš , iš nepatvirtintų šaltinių, sužinojau. Ukraina atidavė ne visą branduolinį ginklą. 170 kovinių branduolinių galvučių paslėpė. O ką?