1588-ųjų sausio 28-ąją Lenkijos karaliumi išrinktas Žygimantas Vaza išpildė lietuvių jam iškeltą pripažinimo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sąlygą ir patvirtino Trečiąjį Lietuvos Statutą.
Taip buvo apgintos Lietuvos tautos politinės teisės ir vėl atkurta „LDK Respublika“, gyvavusi Abiejų Tautų Respublikoje iki XVIII amžiaus pabaigos.
1588-ųjų sausio 28-osios privilegija Žygimantas Vaza ne tik patvirtino Statutą, bet ir laidavo Lietuvos tautai įstatymų davėjos, leidėjos teises: tik LDK luomai, kai reikės, turėsią „visišką laisvę šį statutą pataisyti“.
Taigi sausio 28-ąją lietuviai, kartu su baltarusiais, galėtų minėti Lietuvos Statuto dieną – Lietuvos tautos laisvės, solidarumo ir politinio savarankiškumo dieną.
Lietuviai vadinantys savo Statutą „Gyvenimo Knyga – Liber Vitae“, – XVIII amžiuje rašė LDK istorikas Kazimieras Kognovickis.
O Kazimieras Nestoras Sapiega, prieštaraudamas pasiūlymams atsisakyti Lietuvos Statuto ir susikurti bendrą Abiejų Tautų Respublikos teisyną, Seime 1791-aisiais kalbėjo:
„Tautų privilegijos nėra jų atstovų ar net visos dabartinės kartos nuosavybė. Mes neturime teisės jų atsisakyti – gavę jas iš protėvių, privalome jas tokias perduoti savo palikuonims.“
Žodžiai, kurių ir šiandien neturėtume pamiršti.
Lietuvos Statutas kartu su Motiejaus Strijkovskio, Alberto Kojalavičiaus parašytu istoriniu pasakojimu šimtmečius saugojo lietuvių kaip laisvos tautos tapatybę.
Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras
Deja, 1791 m. gegužės 3 d. priimta Konstytucja obojgu narodow išbraukė Lietuvą su jos statutais, po 4 metų buvo išbraukta ir Lenkija su savo Konstytucja obojgu narodow. Kilbukas prarijo slieką, po to kilbuką parijo lydeka.
O parašyti jie buvo kokia kalba?.. atitinkamai, kokia buvo valstybinė LDK kalba?
LDK valstybinės kalbos nebuvo. Valdovų rūmų teritorijoje rasta metalinė plokštė su galimai lietuviškų runų įrašu bei graikišku įrašu ” Algirdos Basileos”- ” Imperatorius Algirdas”. Lietuvos karaliai, tame tarpe Kazimieras Jogailaitis kalbėjo lietuviškai. Raštai buvo rašomi lotynų, viduriniaja vokiečių žemaičių kalba, vėliau parašytas statutas rusėnų kalba ( į ją panašiausia yra ukrainiečių kalba) su nemažai lietuviškos kilmės žodžių. Nieko keisto- Škotijos karaliai škotai taip pat nuo keltiškos škotų ( gėlų) kalbos perėjo prie germanų anglosaksų, vėliau prie anglų kalbos.
Lotynų, vokiečių kalba rašyti raštai Europai. Tai suprantama. Dabar juk irgi į Briuselį ne lietuviškai rašome, nors valstybinė kalba lietuvių. O vidaus reikalams kokia kalba rašyti raštai LDK?
Gal nelabai suprantate lietuvišką tekstą?
O argi mūs valdžia rašė lietuviškai ?