Praėjusiais metais sertifikuoti 94 tautinio paveldo gaminiai. Didžiausią jų dalį sudaro prieskoniniai augalai, gamtos gėrybės ir vaistiniai augalai – tokių gaminių sertifikuota net 60.
Pernai sertifikuoti ir 9 maisto gaminiai
Nuo blynų, saldumynų bei plokštainio iki duonos, pyragų ir gėrimų. Taip pat pripažinti 2 avalynės gaminiai – veltiniai, 2 mažosios architektūros dirbiniai – kryžiai ir kelminiai aviliai.
Likusią sertifikuotų gaminių dalį sudaro apeiginiai ir dekoratyviniai dirbiniai: verbos, rankų darbo lietinės žvakės, papuošalai bei kiti tradiciniai kūriniai, atspindintys gyvuosius amatų papročius.
Sertifikavimas – natūralus profesinio augimo žingsnis
Vienas iš savo gaminius sertifikavusių kūrėjų – Vaidas Petkevičius. Kalvis iš Dzūkijos pernai sertifikavo savo kurtus kryžius. Pasak jo, sertifikavimas tapo natūraliu profesinio augimo žingsniu. „Užsiauginau gebėjimus, kurie mane tenkina. Pajutau, kad jau galiu, tuomet ir pateikiau prašymą. Tai natūralus tobulėjimo kelias.“
V. Petkevičius pasakoja, jog pradėjęs nuo paprasto virinimo, vėliau vis labiau gilinosi į senąsias technologijas – kniedes, kalvišką suvirinimą be aparato.
Anot jo, būtent detalėse slypi esminis skirtumas. „Optiškai – niekuo nesiskiria. Tik laikui bėgant pamatai – ten, kur naudojamos senosios technologijos, viskas rūdija tolygiai, o suvirinimo aparatu atliktame darbe – rūdis skirsis.“ Todėl, kaip jis pabrėžia, sertifikatas tapo savotišku patvirtinimu, kad jo veikla – ne tik amatas, bet ir tikrasis kalvystės paprotys.
Išlaikyti tai, kas mums palikta
2025 metais sertifikuota 18 amatininkų, o 3 asmenims išduotas tradicinių amatų meistro pažymėjimas. Tarp jų – tautinio paveldo gaminių kūrėja Kornelija Lopetienė iš Kelmės, gaminanti skrybėles, rišanti šiaudines žvaigždes bei šiaudinius eglutės žaisliukus. Ji sako šiuos amatus puoselėjanti nuo penkiolikos metų – jau daugiau nei tris dešimtmečius.
„Laikytis senųjų papročių reiškia laikytis labai griežtų taisyklių, puoselėti senuosius amatus. Gali išgalvoti visokių įdomybių, bet svarbu išlaikyti papročius“, – pabrėžia meistrė.
Anot jos, tradicinių amatų meistro pažymėjimas – svarbus įvertinimas, tačiau dar svarbesnis yra asmeninis įsipareigojimas: „Išlaikyti tai, kas iš seniau yra mums palikta.“
Pareiškėjų sertifikatai – www.licencijavimas.lt
Žemės ūkio agentūra ir toliau kviečia amatininkus puoselėti Lietuvos papročius, kurti tradicinius gaminius, perduoti tradicinės gamybos žinias jaunajai kartai ir teikti paraiškas gaminių, mokymo programų ar tradicinių paslaugų sertifikavimui.
Nuo 2026 m. sausio mėnesio tautinio paveldo gaminių, tradicinių amatų neformaliojo mokymo programų sertifikatų ir tradicinių amatų meistrų pažymėjimų duomenys bus suvesti ir registruojami Licencijų informacinėje sistemoje (LIS). Pareiškėjų sertifikatai ir pažymėjimų duomenys bus prieinami interneto svetainėje čia.
Daugiau informacijos apie sertifikavimo procesus rasite čia
Parengta pagal Žemės ūkio agentūros pranešimą
