Birželio 1-ąją, Šiauliuose, šventės „Vaikystės glėby“ metu bus pristatyta naujas rinkinys, kviečiantis į pokalbį tarp senovės ir šiandienos, o gimtadienio proga, tautinių drabužių siuvėjai surengė varžytuves, ketindami vienus jų padovanoti nugalėtojui.
„Rūta Žalioji“
Prieš 16 metų seserys Danutė ir Janina atidarė tautodailės saloną Kauno senamiestyje. Šiandien jų sukurto prekės ženklo „Rūta Žalioji“ veiklą tęsia antra karta ir toliau siuva tautinius drabužius.
Gegužės mėnesio pradžioje šeimos verslas „Rūta Žalioji“ minėjo ypatingą sukaktį – 16-ąjį gimtadienį. Dviejų seserų Danutės ir Janinos pradėtą veiklą šiandien tęsia jaunoji karta. Sūnus Mindaugas su žmona Ilona ir jos seserimi Laima, puoselėdami tautiškumą, papročius ir nešdami lietuviškas šaknis į ateitį.
Kartu jie skleidžia žinią, kad tautinis drabužis yra šiuolaikinės aprangos prabangi puošmena, sukurta kiekvienam individualiai, atspindinti kiekvienos šeimos istoriją ir sukelianti begalę teigiamų jausmų.
„Tautinis drabužis siuvamas pagal tam tikrus reikalavimus, o jo siuvimas yra sertifikuojamas tautinio paveldo sertifikatu.
Kiekvienas etnografinis regionas turi tik jam būdingus modelius, tad visada stengiamės laikytis reikalavimų. Tačiau įnešame ir keletą pagerinimų. Įsiuvame slaptas kišenes, darome liemenavimo įsiuvus, nuolat plečiame savo drabužių pasirinkimą, kad kiekvienas galėtų rasti išskirtinį, asmeniškai sukomplektuotą drabužio variantą.
Kai žmogus pats pasirenka drabužį, tada paprotys tampa savu. Dažniausiai tokiu drabužiu norima pasipuošti išskirtinėmis progomis – per vestuves, gimtadienius, diplomų įteikimus ar kitas šventes.
Tai kartu ir savo istorijos pažinimas, priskyrimas savęs kažkuriam konkrečiam regionui. Kelionė per šeimos genealoginį medį, kurią užbaigia tautinio drabužio įsigijimas“, – teigia Mindaugas.
Vykstančios šventės „Vaikystės glėby“ metu, „Rūta Žalioji“ pristatys naują rinkinį, kuris kviečia jautriam pokalbiui tarp senovės ir šiandienos. Kiekvienas audinys, kiekviena siūlė, adatos prisilietimas kalba apie rankų šilumą, gilų ryšį su protėvių amatais ir šiuolaikinį žmogų, kuris ieško ne tik grožio, bet ir prasmės.
„Dėvėti tautinį drabužį – tai paaugti bent 3 centimetrais. Kai pirmą kartą žmogus užsideda savo pasirinktą ir individualiai pasiūtą drabužį, jis iškart išsitiesia, veide nušvinta šypsena, kūnu prabėga šiurpuliukai.
Yra ir tokių, kurie su drabužiu palieka mūsų saloną, o kasdienius rūbus paprašo supakuoti. Todėl mes didžiuojamės, kad esame antra karta, tęsianti tautinio drabužio siuvimo amatą“, – sako Ilona.
Negana to, minėdami gimtadienį, „Rūta Žalioji“ paskelbė varžytuves, kurių nugalėtojui dovanos autentišką tautinį drabužį, suteikdami progą pajusti, ką reiškia vilkėti istoriją.
Naujoviškas požiūris į tautinį drabužį bei noras įdiegti jaunoms kartoms, jog drabužio detalės gali puikiai derėti ir kasdienybėje – tikslai artimai ateičiai, nes kiekvienas kurtas rūbas yra didelė atsakomybė ir noras išsaugoti bei puoselėti vertybinį pagrindą, perduodamą iš kartos į kartą.
„Įprastai tautinio rūbo siuvimas trunka nuo 4 iki 8 savaičių, rankomis audžiami audiniai, siuvinėjami marškiniai, audžiamos juostos.
Prie vieno gaminio dirba net 15 žmonių, atlikdami jiems priskirtą specifinį darbą. Tačiau toks rankomis pagamintas tautinis drabužis yra lietuviškumo ir patriotiškumo išraiška.
O mes, jaunoji karta, tęsiame šeimos papročius, tuo pačiu kurdami šiuolaikišką požiūrį į juos ir kviesdami visus dar labiau pažinti lietuvišką tautinį rūbą, sužinoti daugiau apie savo kultūrą ir sukurti stipresnį ryšį su praeitimi“, – sako Mindaugas.
Tai baudziaunyku rubai, musu Mindaugo laiku!!!
Todėl juolab stebėtinai skoningi! Juk dvarininkai nesamdė jų rūbams sukurti, spalvas suderinti Paryžiaus ar kitų mados namų kūrėjų!