Lietuva – užsitęsusio Baroko šalis, teatrališka, aistringa. Kadaise Vilniaus universiteto semiotikai įžvalgiai komentavo visuomeninę lietuvių kūrybą: prezidento Algirdo Brazausko inauguracijos apeigas, Rolando Pakso surengtą tautinę misteriją…
Regis, 2025-ieji buvo lietuviams nemažiau kūrybingi. Gaila, lieka semiotikų neaptarti.
Nedrįstu imtis rimtesnės praėjusių metų visuomeninės kūrybos apžvalgos. Pasidalinsiu vos keliomis kukliomis pastabomis apie raiškiausius, iškalbingiausius šios kūrybos pasiekimus – nukaltus tvarius mūsų gyvenimo simbolius.
Vienas jų – Boba su Tarškyne.
Boba ir Tarškynė 1990-1991 metais tautos gintame ir apgintame, tąsyk „Lietuvos širdimi“ vadintame Parlamente. Ir ką šis galingas ženklas reiškia?
Taip, lietuvių parlamentarizmo galą, lietuvių tautos „seiminėjimo“ saulėlydį. Nes būtent dialogas, kalbėjimas ir kito girdėjimas, laisvos tautos laisvų pasiuntinių pokalbis apie bendrus reikalus yra parlamentarizmo esmė.
Boba su Tarškyne – radikalus parlamentarizmo esmės neigimas. Kitos minties, kitos nuomonės, kito žodžio gniaužimo, slopinimo, naikinimo simbolis. Ir jis vis iškalbingiau ženklina ne tik tą vietą, kuri iš inercijos tebevadinama Lietuvos Seimu, bet ir bendrą mūsų gyvenimą valstybėje.
Gyvenimą, kuris grindžiamas ne viešais argumentai, ne dialogo keliu atrastais geriausiais sprendimais, bet visus klausimus ir abejones nutildančios Tarškynės sukimu.
Kuo šaunesnė Boba, kuo triukšmingesnė Tarškynė, tuo laimingesnė lietuvių Tėvynė!
Žavus buvo orgijinis praėjusių metų lietuviškos kūrybos pobūdis – drovus, mergiškas, paaugliškas.
Staiga paaiškėjo, kad Lietuvos merginos ir vaikinai nestokoja empatijos, kad jiems nuoširdžiai rūpi valstybės vadovo lytinė sveikata.
Regis, iš to rūpesčio bus gimęs dar vienas iškalbingas mūsų bendro gyvenimo ženklas – Respublikos Prezidento – Bejėgio Falo simbolis. Jis pieštas plakatuose, neštas į aikštes.
Rūstus, bet teisingas simbolis.
Ir ženklina jis ne vieno prezidento, bet visos Respublikos negalią – mūsų visų, šios Respublikos piliečių, Lietuvos tautos narių, politinę impotenciją.
Koks dar kitas ženklas gali geriau nusakyti būklę tautos, kuri grėsmingo pasaulio akivaizdoje aistringai žaidžia infantilius žaidimus? Taip, tik Bejėgis Respublikos Prezidento Falas.
LRT direktorė Monika neseniai viešai pasigyrė LRT televizijos paskutinę 2025-ųjų dieną rodytu naujametiniu „žydruoju žiburėliu“. Žvilgtelėjau į įrašą. Ir nieko nauja nepamačiau: tik tą pačią Bobą su Tarškyne, o už jos – tą patį Bejėgį Respublikos Prezidento Falą.
Galingi nedidelio krašto nedidelių žmonių simboliai.
Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras























Lietova daruos panaši i siautiejontės sosėreikšmėnusiu pusdurniu šaikas draustini, kor svēks pruots nier pageidaujems. Tik iš kor gausem tėik daktarū bei sanitaru, katrėj galietom apsauguotė sveikojė vėsuomenės dali nu psikuoluogėnė pusdurniu šaikas smurta?
O ko norėti, kai kultūra išvirto į KKI – kultūros ir kūrybines industrijas. Štai ir pamatėme tas industrijas, kokius šedevrus jos išindustruoja.
Tikroji kultūra niekada nebuvo ir toliau nebus pavaldi kokioms nors grupuotėms ir jų ideologijoms, nes ji yra aukščiau nei gali suvokti savanaudžiai politikai ir jų suburtos pajėgos.
Kur mergaitė?
Iš tikrųjų visas viešas gyvenimas yra subobėjęs tiek, kad nei LRT, nei apskritai viešumoje neišgirsi vyriško turinio balso nei pagal temą nei pagal toną. Toks subobėjimas, kad net valdžiose atsidūrę vyrai yra tik bobiški. O intelektualinio gyvenimo, mokslo dalykų apskritai jau Lietuvoje kaip ir nėra, vien feisbukinės sąmonės plepėsių “laisvasis žodis”. Tai bent bobizmo įsitaisymas Lietuvos gyvenime.
Pirmasis straipsnio nuotraukos variantas, kuriame su tarškyne buvo atvaizduota moteris, buvo teisingesnis. Autorius taikliai apibūdino valstybės slinktį į regresą. Strapsnis aprašo nemažai to priežasčių. Aš dadėčiau dar vieną, nepaminėtą. Tai parlamentizmo išsigimimas, kai tiesioginio rinkimo būdas buvo nudreifuotas į antikonstitucinį ir partijų virtimą į brigadas.
,,Ir nieko nauja nepamačiau: tik tą pačią Bobą su Tarškyne, o už jos – tą patį Bejėgį Respublikos Prezidento Falą.”
Bet guodžia galinga lrt direktorės vulva.