Kai neseniai Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučinskisis, žinių tarnybos ELTA padedamas, tėškė lietuviams pamatinę litvinizmo tezę – „Pagonios herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi simboliai, Pagonia nėra tas pats, kaip lietuviškasis Vytis“ – atrodė, kad ne vienerius metus kaimynų opozicijos lyderę globojanti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija mandagiai, diplomatiškai, bičiuliškai pataisys pono Kučinskio mestą ir su tiesa prasilenkiančią tezę.
Tačiau nutiko sunkiai suprantamas dalykas – Užsienio reikalų ministerija šią litvinizmo tezę jau savo vardu tą pačią dieną paskelbė tarnybos ELTA padedama: Lietuvos herbas Vytis ir Pagonia yra skirtingi herbai.
Ir vėl maniau, kad šią raštu išdėstytą ir istorinę tiesą vulgariai neigiančią poziciją Ministerija, atsiprašiusi lietuvių, atšauks. Bet ne. Tik žinių portaluose Ministerijos pareiškimo citatoje po kurio laiko atsirado skliaustai su daugtaškiu.
Laisvame pasaulyje tikrai galima žaisti žavius postmodernius žaidimus: teigti, kad nei istorinių faktų, nei istorinės tiesos nėra, kad egzistuoja tik mūsų interpretacijos, kad visiems ir šiandien reikia pripažinti teisę į paraistoriją.
Gal ir tinka tokie žaidimai labai jauniems ar labai populiariems istorikams? Bet ką daryti, kai tokius posmodernius žaidimus perima politikai? Pavyzdžiui, Putinas, neigiantis ukrainiečių tautos egzistavimą.
Taip, tas pats Putinas, kuris savo „istoriniuose traktatuose“ yra dėstęs ir „rusiškos Lietuvos“ koncepciją.
Ką daryti, kai rusiškos ruletės aistingai griebiasi Lietuvos ministerija ir jos globojami baltarusių opozicionieriai?
Juk kai mūsų Užsienio reikalų ministerija pareiškia, kad slavų kalba vadinamas LDK Vytis nebėra Vytis, ji sykiu lietuviams ir pasauliui paskelbia, jog slaviškai vadinama Lietuva nebėra Lietuva, lietuviai – lietuviais, Vilnius – Vilniumi. „Litva“ – tai ne Lietuva, „litvinai“ – ne lietuviai, o „Vilna“ – ne Vilnius. Ne tik paskelbia, bet ir ima politinėje erdvėje atitinkamai elgtis.
Ir štai, rimtas klausimas mūsų politikams ir baltarusių opozicijos žmonėms: ar žaisdami postmodernius žaidimus, neigdami istorinę tiesą, meluodami vienas kitam ir savo visuomenėms, galime turėti vilties susikurti patikimus gerus ilgalaikius mūsų tautų santykius?
Vargu. Pasidavę Kremliaus žaidimams greičiau galime ilgam šiuos santykius sugadinti, tarpusavio pasitikėjimą prarasti.
Regis, ne padeda, o trukdo lietuviams ir baltarusiams susikalbėti Baltarusijos opozicijos lengvai įsigyti Lietuvos politikai, žurnalistai, „viešosios nuomonės formuotojai“… Toji nuostata, kad viskas Lietuvoje perkama, vargu ar tinka geros kaimynystės santykiams megzti.
Ar būtų įmanoma nuo propagandos pereiti prie atviro dialogo, pagarbos vienas kitam ir bendrai praeičiai? Gal? Tik ar pradėto žaidimo žaidėjai dar turi jėgų žaidimo aistrai atsispirt?
YouTube: Час Здравого Смысла #20
Susidaro įspūdis, kad yra Lietuvoje kažkokia grupuotė (gal už savo kvailą koncepciją netgi gavusi kažkokį finansavimą?), kuri bando Lietuvos sąskaita sukurti Belorusijai europietišką tapatybę. Atrodytų visai geras politinis tikslas, jei stengiamasi Belorusiją atitraukti nuo Rusijos, pritraukti prie Europos… Bet jo siekiama Lietuvos savižudybės sąskaita. Gaunasi, kad tam politiniam tikslui, klastojama istorija, atidavinėjama Lietuvos tapatybė į priešiškas rankas. Tokį istorijos klastojimą ir tapatybės atidavimą savo naudai išnaudoja Kremlius ir belorusofašistai-litvinistai, kurie neigia lietuvišką Lietuvą ir įtvirtina Lietuvai pseudoistoriją, panašią į tą, kuria neigiama ir Ukrainos tapatybė, istorija, valstybingumas…
Manau, kremlius ne išnaudoja, o yra šio sumanymo autorius.
Visa tai krypsta į Lietuvos valstybės interesų išdavystę,deja. Tad,kas nutiko Prezidentūrai ir Jos politiniam ,,tarnui” URM vadovui ?
>visiems
Sviatlanos Cichanouskajos patarėjas Dzianisas Kučinskis: “Pagonios herbas ir lietuviškas Vytis – tai du skirtingi dalykai”.
Ištyręs 425 m. parašytą Filostorgijaus iš Airijos 12 – kos tomų veikalą “Bažnyčios istorija”, kultūros istorikas V. Palubinskas apie Italijos šiaurės rytus knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) p. 66 punkto c) pastraipoje taip rašo: “(h)elėnais buvo vadinami ne polių miestelėnai graikai, o kultūrinės žemdirbystės sodžių (paganus, lot. – sodietis) valstiečiai, gyvenę po raito ginkluoto gauniaus (kauniaus) vėliava vardu “Pagonia”. šio raitelio herbas Ankonos mieste prie Adrijos jūros yra nulipdytas ant pastato, kuris primena buvusį lietuvių etruskų jų viešpatavimą jūrose. PAGANUS, ital. reiškia VALSTIETIS, SODIETIS su dvaruir tai yra turtingų, galingų Graikijos žemdirbių (h)elėnų, užsėdusių su kalavijais ant savo žirgų, sutelktą viešpatavimą jūrose”. V. Palubinskas (o jis – aukštojo pilotažo lakūnas) ten pat, 66 – tame puslapyje, pateikia žirgo su raiteliu ir kalaviju virš galvos pačio darytą nuotrauką “Vyčio “Pagonia” Ankonos mieste Italijoje. išvada: PAGONIOS HERBAS, daliai lietuvių centru po ledynmečio grįžus “aukštyn” į gimtąsias vietas Europoje ir LIETUVIŠKAS VYTIS, tai – TAS PATS DALYKAS.
“Buvusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė neseniai pradėjo vadovauti „EU4Belarus“ programai, skirtai padėti nuo Minsko režimo pabėgusiai Baltarusijos diasporai, ją įgyvendina Centrinė projektų valdymo agentūra.” kauno.diena.lt/naujienos/lietuva/politika/ka-veikia-buve-ministrai-1211839
O kas padės lietuviams Baltarusioje- juk jos valdžia uždarė paskutines lietuviškas mokyklas Gervėčių krašte Rimdžiūnuose, taip pat Pelesoje, uždarė visas lietuviškas draugijas…