JAV paralyžius: nuo spalio 1-osios uždaryta vyriausybė sukėlė skrydžių chaosą ir politinę krizę

Vyriausybės uždarymas virto ilgiausiu šalies istorijoje

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 2025 m. spalio 1 d. sustojo dalis federalinės vyriausybės veiklos. Kongresui nepavykus susitarti dėl naujo biudžeto, pasibaigus finansavimo terminui prasidėjo vadinamasis „vyriausybės uždarymas“ (government shutdown).

Šis uždarymas, perkopęs 35 dienas, jau vadinamas ilgiausiu JAV istorijoje. Valstybinių institucijų darbas paralyžiuotas, daugelis tarnautojų – nuo oro eismo kontrolierių iki muziejų darbuotojų – dirba be atlygio arba išsiųsti priverstinių atostogų.

Skrydžių atšaukimai ir oro eismo ribojimai

Nuo spalio pabaigos JAV oro uostai pradėjo jausti uždarymo pasekmes.
Spalio 26–27 d. fiksuota daugiau kaip 8 000 skrydžių vėlavimų, o spalio 31-ąją – daugiau nei 1 200 atšauktų reisų ir apie 7 000 vėlavimų visoje šalyje.

Federalinė aviacijos administracija (FAA) įspėjo, kad dėl neapmokamų darbuotojų trūkumo privalės mažinti oro eismo intensyvumą. Nuo lapkričio 7 d. FAA įvedė iki 10 % skrydžių mažinimą keturiasdešimtyje didžiųjų oro uostų.

Didžiosios oro linijos reagavo nedelsdamos:

• „Delta Air Lines“ atšaukė apie 170 skrydžių per dieną;
• „American Airlines“ – apie 220 skrydžių nuo lapkričio 7 d. iki 10 d.;
• „United Airlines“ sumažino savo tvarkaraštį 4 %.

Keleiviai praneša apie daugiavalandes eiles ir sumaištį oro uostuose, o dalis techninių patikrų vyksta su vėlavimais dėl sumažėjusio personalo.

Politinis akligatvis Vašingtone

Uždarymo priežastis – neįveikiamas politinis konfliktas tarp Respublikonų partijos, remiančios prezidentą Donaldą Trampą (Donald Trump), ir demokratų opozicijos.

Respublikonai siekia, kad biudžete būtų numatyti papildomi asignavimai pasienio apsaugai ir migracijos ribojimams, o demokratai reikalauja finansavimo be politinių sąlygų. Abi pusės kaltina viena kitą sabotažu.

D. Trampas teigia, jog „be sienų nėra valstybės“, o demokratų atstovė Nensi Pelosi kaltina prezidentą „naudojant valstybės aparatą kaip politinį įrankį“.

Senatas jau kelis kartus atmetė kompromisines pataisas. Tuo metu federalinių institucijų veikla ir toliau stringa – nuo aplinkos apsaugos agentūros iki nacionalinių parkų.

Kas nukenčia labiausiai

Šiuo metu be atlygio dirba apie du milijonus federalinių tarnautojų, o dar 900 tūkst. išsiųsti priverstinių atostogų.
Tarp jų – oro eismo kontrolieriai, transporto saugos agentūros darbuotojai (TSA), mokesčių inspekcijos, teismų ir mokslo tyrimų centrų personalas.

Maisto pagalbos programa SNAP privalomai finansuojama pagal teismo sprendimą, kad išvengtų bado rizikos milijonams amerikiečių, tačiau kitų socialinių paslaugų teikimas visoje šalyje sustabdytas arba smarkiai ribojamas.

Ekonominės ir pasaulinės pasekmės

Šalies ekonomikai „vyriausybės uždarymas“ reiškia milijardinius nuostolius. Ekspertai vertina, kad kiekviena uždarymo diena šalies biudžetui kainuoja iki 300 milijonų dolerų, o dolerio kursas jau reagavo nuosmukiu pasaulio rinkose.

Trikdžiai oro transporto sektoriuje atsiliepia ir tarptautiniam krovinių pervežimui, todėl poveikis juntamas ir už JAV ribų.
Ekonomistai įspėja: jei krizė tęsis iki metų pabaigos, gali kilti nauja pasaulinės recesijos banga.

Pavojingas signalas demokratijai

Politologai pažymi, kad ši krizė – ne vien finansinė, bet ir moralinė.Ji parodo, kaip pavojingai susiskaldžiusi tapo JAV politinė sistema: valstybės veikla sustabdyta ne dėl karo ar stichinės nelaimės, o dėl partinių ginčų.

Analitikas Tomas Nikolsas (Tomas Nichols) sako: „Tai nėra laikinas nesusitarimas – tai ženklas, kad politinė sistema nebepajėgi veikti net pagrindinėse srityse.“

Tokie procesai kelia klausimų ir pasaulio sąjungininkams, tarp jų ir Lietuvai, kuri JAV laiko svarbiausiu saugumo partneriu.

Ši krizė svarbi keliais aspektais:

1. Ekonominiu – JAV finansinės įtampos poveikis gali siekti valiutų rinkas ir tarptautinius investicinius srautus.
2. Geopolitiniu – susilpnėjusi JAV vyriausybė mažina jos politinį autoritetą tarptautinėje arenoje.
3. Vertybiniu – krizė primena, kad net stipriausios demokratijos nėra apsaugotos nuo vidaus susiskaldymo, kai partiniai interesai nugali valstybės gerovę.

Krizės pabaigos nematyti

Iki šiol nei Kongresas, nei Baltieji rūmai nerodo noro kompromisui. Respublikonų lyderiai kalba apie filibusterio taisyklių keitimą, o demokratų stovykla reikalauja vyriausybės atidaryti be išankstinių sąlygų.

Kol politikai ginčijasi, oro linijos ruošiasi naujam atšaukimų etapui nuo lapkričio 10-osios, o milijonai amerikiečių laukia, kada jų valstybė vėl pradės veikti.

Parengta pagal: Associated Press (AP), The Guardian, Reuters, Financial Times ir Wikipedia.