Gruodžio 4 d., vėlų trečiadienio vakarą, Prancūzijos politinę areną sukrėtė netikėtas įvykis: Nacionalinė Asamblėja pareiškė nepasitikėjimą ministro pirmininko Mišelio Barnjė (Michel Barnier) mažumos vyriausybe, taip ją nuversdama.
Už nepasitikėjimo balsavimą pasisakė 331 iš 577 parlamentarų, o tai yra pirmas toks atvejis nuo 1962 metų.
Tai reiškia, kad Paryžius vėl atsidūrė politinėje aklavietėje, o šalies prezidentui Emanueliui Makronui dar kartą teks ieškoti naujo premjero kuris galėtų išspręsti labai sudėtingą užduotį – susitarti dėl palaikymo vyriausybei susiskaldžiusiame parlamente.
M. Barnjė, patyręs Prancūzijos politikas ir buvęs Europos Sąjungos vyriausiasis derybininkas dėl „Brexito“, premjero pareigas ėjo vos tris mėnesius – tai trumpiausias laikotarpis per visą Penktosios Respublikos istoriją.
Jo pasiūlytas 2025 metų biudžetas, numatantis 60 mlrd. eurų mokesčių padidinimą ir išlaidų mažinimą siekiant sumažinti deficitą, sulaukė griežtos kritikos. Kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“, vadovaujamas Marine Le Pen, ir kairiųjų blokas susivienijo, kad nuverstų šią vyriausybę.
Prezidentas E. Makronas dabar susiduria su sudėtinga užduotimi – paskirti naują ministrą pirmininką politiniu požiūriu susiskaldžiusiame parlamente, kuriame nėra aiškios daugumos. Ši politinė krizė kyla tuo metu, kai Europos Sąjunga susiduria su iššūkiais, nes Vokietijoje neseniai žlugo kanclerio Olafo Šolco koalicija.
Pasaulio lyderiai ir žiniasklaida atidžiai stebi padėtį Prancūzijoje. Finansų rinkos taip pat reaguoja: Prancūzijos skolinimosi kaštai auga, o investuotojai nerimauja dėl galimo politinio nestabilumo poveikio šalies ekonomikai.
Prezidentas E. Makronas ketina greitai paskirti naują premjerą, siekdamas išvengti vyriausybės veiklos sustabdymo ir užtikrinti viešųjų paslaugų tęstinumą. Tikimasi, kad artimiausiu metu jis kreipsis į tautą per televiziją, pristatydamas tolesnius veiksmus.
Ši padėtis atskleidžia gilėjančią politinę krizę Prancūzijoje ir kelia klausimų dėl šalies valdymo stabilumo artimiausioje ateityje.
Ekspertai įspėja, kad politinis nestabilumas Prancūzijoje gali turėti neigiamų pasekmių ne tik šalies viduje, bet ir visoje Europos Sąjungoje ypač atsižvelgiant į dabartinius geopolitinius iššūkius.
Be to, politinė krizė gali neigiamai paveikti Prancūzijos ekonomiką, didinant investuotojų nepasitikėjimą ir lėtindama ekonomikos augimą. Tai ypač aktualu, atsižvelgiant į šalies biudžeto deficitą ir būtinybę įgyvendinti struktūrines reformas.
Politologas Linas Kojala savo Feisbuko internetiniame puslapyje rašo:
„Kas toliau, nežinia. Pirmalaikiai rinkimai jau vyko ir negali būti kartojami iki kitų metų vasaros. Technokratinė vyriausybė? Naujas Makrono pasirinkimas į premjerus? Kol kas Barnjė (Barnier) ir kabinetas tęs darbą, bet toliau – aklavietė. Šalyje, kurios biudžeto deficitas šiemet viršijo 6 proc. BVP. Vokietijoje artėja išankstiniai parlamento rinkimai subyrėjus valdančiajai koalicijai.
JAV vyksta valdžios perdavimas tarp dviejų administracijų – nusilpusios nueinančiosios ir dar nesusiformavusios ateinančiosios.
Vakarų valstybių situacija brutalaus karo, hibridinių išpuolių ir verkiant reikalingų sudėtingų sprendimų kontekste šiuo metu – neįkvepianti“.
Visuomenės nuotaikos: gilėjantis nepasitenkinimas valdžia
Prancūzijoje jau kurį laiką brendo visuomenės nepasitenkinimas vyriausybės veiksmais. Ministro pirmininko M. Barnjė vadovaujama mažumos vyriausybė sulaukė kritikos dėl nepopuliarių ekonominių reformų, tarp jų ir mokesčių didinimo bei socialinių išlaidų mažinimo.
Tai ypač skaudžiai palietė vidurinę klasę ir žemesnes pajamas gaunančius gyventojus. Protestų banga, prasidėjusi dar vasarą, parodė gilėjantį atotrūkį tarp valdžios ir visuomenės poreikių.
Nors prezidentas E. Makronas teigia, kad tokie sprendimai yra būtini siekiant sumažinti biudžeto deficitą ir užtikrinti ekonominį šalies stabilumą, daugelis prancūzų tai suvokia kaip valdžios atotrūkio nuo kasdienių žmonių problemų simbolį.
Politiniai neramumai ir socialinė įtampa atspindi platesnę krizę – žmonės vis labiau praranda pasitikėjimą tradicine valdžios sistema, o tai gali lemti ilgalaikius pokyčius šalies politiniame kraštovaizdyje.
