Lapkričio 5-ąją, trečiadienį, 17.30 val. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje vyks poeto, filosofo ir kovotojo už Lietuvos laisvę Mindaugo Tomonio atminimo vakaras, skirtas jo žūties 50-osioms metinėms paminėti.
Mindaugas Tomonis (1940–1975) – išskirtinės dvasinės laikysenos žmogus, savo gyvenimu liudijęs sąžinės ir tiesos viršenybę prieš bet kokią prievartą. Baigęs Kauno politechnikos institutą ir tapęs technikos mokslų kandidatu, jis derino mokslininko tikslumą su poeto jautrumu, kūrė eiles, svarstė žmogaus laisvės, tikėjimo ir būties klausimus.
Sovietmečio sąlygomis jis drįso viešai priešintis melui ir prievartai. 1974 m. atsisakė prisidėti prie okupacinės valdžios simbolio – Kryžkalnio memorialo – restauravimo, už tai buvo persekiojamas ir prievarta uždarytas į psichiatrinę ligoninę. Netrukus, 1975 m. lapkričio 5 d., jo kūnas rastas prie geležinkelio bėgių netoli Vilniaus Rasų kapinių. Oficialiai skelbta, kad jis žuvo „pats pasitraukęs iš gyvenimo“, tačiau iki šiol daugelis tuo pagristai abejoja.
M. Tomonio žūtis tapo ne tik asmeninės tragedijos, bet ir visos tautos dvasinės kovos ženklu. Jo draugai ir bendražygiai jį vadino „šviesos žmogumi“, kuris savo tylia laikysena liudijo tiesą, kai daugelis tylėjo iš baimės.
Minint 50-ąsias jo žūties metines, Šv. Kazimiero bažnyčioje bus aukojamos šv. Mišios už M. Tomonį ir visus už laisvę žuvusius Lietuvos sūnus ir dukteris. Po Mišių – atminimo valanda, kurioje kalbės istorikai, menininkai ir M. Tomonio bendražygiai.
Šis minėjimas kviečia ne tik prisiminti praeitį, bet ir klausti savęs – kiek šiandien drįstame būti laisvi? Kaip branginame tuos, kurie už mūsų laisvę sumokėjo aukščiausią kainą?
***
Šia proga siūlome pasiklausyti 2015 m. spalio 21 d. „Alko Radijo“ laidos „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“, kurioje prisimenimais apie M. Tomonį jo žūties 40-mečio proga dalinosi jo draugai – skulptorius Gediminas Radzevičius ir Nepriklausomybės Akto signataras Mečys Laurinkus.
,,jo kūnas rastas prie geležinkelio bėgių netoli Vilniaus Rasų kapinių.” Mano žiniomis, tarp Markučių dvaro ir Pavilnio. Artimiausias kaimas, turbūt, Tuputiškės.
Ar Jūs matėte kaip atrodo Mindaugo Tomonio žuvimo vieta? Piktžolėmis apaugusi… Gėda buvusiai ir dabartinei valdžiai!
Manau, nieko naujo- kaip atrodo Stanislovo Rapolionio ( 1485-1585) , vieno lietuvių raštijos pradininkų, pirmojo Biblijos vertėjo į lietuvių kalbą paminklas jo gimtinėje Šalčininkų rajone prie Eišiškių, galimai nerūpi nei vietinei valdžiai ( gal raštijos ne ta kalba pradininkas?), nei Lietuvos prezidentui, nei Seimui, nei Vyriausybei kartu su Kultūros ministrais….