Europos Parlamentas (EP) priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Sąjungą „parodyti ryžtą“ ir imtis vieningų veiksmų, atsakant į Rusijos provokacijas bei oro erdvės pažeidimus.
Sprendimą lėmė pastaruoju metu įvykdyti Rusijos karo lėktuvų ir dronų išpuoliai prieš Europos Sąjungos ir NATO narių – Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Rumunijos – oro erdvę.
Be to, rezoliucijoje pabrėžiama, kad Rusijos dronų atakos prieš Danijos, Švedijos ir Norvegijos infrastruktūrą rodo, jog grėsmė apima visą Šiaurės Europos regioną.
Europarlamentarai pabrėžė, kad šie incidentai yra dalis sisteminės Rusijos karinės ir hibridinės veiklos prieš ES ir jos narius, o Maskva už tai turi prisiimti visą atsakomybę.
Rezoliucijoje raginama ES ir valstybėms narėms koordinuotai ir ryžtingai reaguoti į visus oro erdvės pažeidimus, įskaitant galimybę numušti įsibrovusius bepiločius orlaivius.
Parlamentas sveikina ES iniciatyvas „Dronų siena“ ir „Eastern Flank Watch“, kurios turėtų užtikrinti nuolatinę oro erdvės stebėseną palei rytinį Sąjungos pasienį bei sustiprinti apsaugą ir pietinėje jos dalyje.
Reikalaujama griežtesnių sankcijų
Europos Parlamentas pabrėžė, kad ES turi parodyti tvirtą poziciją – bet koks suvereniteto pažeidimas turi sulaukti neatidėliotino atsako. Deputatai paragino Tarybą ir Komisiją sustiprinti sankcijas Rusijai, taip pat šalims, padedančioms jai tęsti agresiją – Baltarusijai, Iranui ir Šiaurės Korėjai.
Rezoliucijoje taip pat raginama taikyti sankcijas Kinijos įmonėms, tiekiančioms Rusijai dvigubos paskirties prekes ir karinius komponentus, naudojamus dronų bei raketų gamyboje. Be to, dokumente pažymima, kad Rusijos hibridinės diversijos prieš ES infrastruktūrą laikytinos valstybės remiamu terorizmu, net jei jos nesiekia karo veiksmų slenksčio.
Europos gynybos sąjunga ir bendradarbiavimas su Ukraina
Europarlamentarai siūlo spartinti bendros Europos gynybos sąjungos kūrimą ir stiprinti ES bei NATO koordinaciją. Jie ragina skirti daugiau lėšų civilinei ir karinei oro erdvės apsaugai, policijos bei civilių tarnybų aprūpinimui įranga dronų aptikimui ir neutralizavimui prie svarbiausių infrastruktūros objektų – oro uostų, energetikos įrenginių ir kt.
Ypatingas dėmesys skiriamas bendradarbiavimui su Ukraina. Rezoliucijoje siūloma gilinti pramoninį ir technologinį bendradarbiavimą, pasinaudojant naujais ES instrumentais – „Europos gynybos pramonės programa“ („European Defence Industrial Programme“, EDIP) ir „Europos saugumo veiksmų planas“ („Security Action for Europe“, SAFE), numatančiais finansavimą karinės pramonės stiprinimui ir naujų technologijų, įskaitant dronų gynybos sistemas, kūrimui.
Europos Parlamentas pabrėžė, kad Rusijos provokacijoms galima atsispirti tik demonstruojant vieningą Europos valią ir tolesnę paramą Ukrainai, kurios patirtis tampa pamoka visai ES gynybai.
Rezoliucija priimta 469 balsais „už“, 97 – „prieš“, 38 europarlamentarams susilaikius.
Taigi, brangūs broliai ir seserys internete, juodai reikia ES glaudesnio bendradarbiavimo. Kiniškoji pandemija 2020—2021 labai aiškiai įrodė. Paskui piktybiniai migrantai iš Baghdado/Minsko. Dabar —–kirilicos slavų karas prieš slavus.
Čia ne raginti, o pradėti iš rimtųjų veikti reikia. Kol kas Euoropa sugeba tik tuščių plepalų burbulus leisti ir bezdėti iš baimės, kai koks nors žaislinis lėktuvėlis atlekia pabaidyti kiškučių ilgaausių.