Antrąjį šių metų ketvirtį sukčiavimo mastai Lietuvoje pastebimai išaugo – per tris mėnesius gyventojai apgaule neteko beveik 7 mln. eurų. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (Centras) analizė rodo, kad buvo užfiksuota net 4,5 tūkst. bandymų išvilioti pinigus, o sukčiai taikėsi į beveik 20 mln. eurų. Dėl aktyvių finansų įstaigų veiksmų pavyko sustabdyti apie 12,2 mln. eurų, dar 630 tūkst. eurų grąžinta nukentėjusiesiems.
Iš viso per 2025 m. pirmąjį pusmetį (Iir II ketv.) registruota 7,8 tūkst. sukčiavimo atvejų, o bendra užkardyta žala siekia 18,4 mln. Eur – tai viršija per visus 2024 metus sustabdytų sukčiavimo sumų bendrą vertę.
Suklastoti laiškai ir SMS – dažniausias sukčiavimo būdas
Per 2025 m. antrąjį ketvirtį iš viso užfiksuota 4,5 tūkst. sukčiavimo atvejų.Net 62,2 proc. jų sudarė suklastotų SMS ar el. laiškų siuntimas (angl. phishing). Daugiausia sukčiavimo atvejų, kaip ir anksčiau, sudarė būtent šis metodas – II ketv. jų buvo net 2,8 tūkst., o per I pusmetį – 4,4 tūkst.Vien per antrąjį ketvirtį tokio pobūdžio nusikalstama veika padarė daugiau nei 2,2 mln. eurų žalos – tai gerokai daugiau nei pirmąjį ketvirtį, kai nuostoliai siekė 547 tūkst. eurų.
Tuo pat metu fiksuotas ir augantis investicinio sukčiavimomastas: atvejų skaičius pakilo nuo 353 pirmąjį ketvirtį iki 477 antrąjį. Vis dėlto per šį laikotarpį realūs gyventojų nuostoliai išliko tokie patys kaip per pirmąjį metų ketvirtį irsiekėkiek daugiau nei 1 mln. Eur, atitinkamai vidutinė išviliojama suma sumažėjo ir antrąjį metų ketvirtį buvo apie 2,3tūkst.Eur.
„Dažniausiai fiksuojame suklastotų SMS ir el. laiškų atakas – jos platinamos masiškai, lengvai automatizuojamos ir neretai atrodo labai įtikinamai. Vis dėlto pavojingiausi išlieka investiciniai ir telefoniniai sukčiavimai: šiose schemose sukčiai bendrauja individualiai, kantriai kuria pasitikėjimą, o žmonės praranda kelis ar net keliolika tūkstančių eurų“, – sako Centro vadovė Eglė Lukošienė.
Vienas skambutis – turimų santaupų vertės nuostolis
Telefoninio sukčiavimo atvejų skaičius II ketv.sumažėjo nuo 171 iki 119, tačiau realūs nuostoliai išaugo 250 tūkst. Eur – iki 1,38 mln. Eur II ketv. Vidutinė žala vienam atvejui išaugo nuo 6,6 tūkst. iki 11,7 tūkst. Eur.Tai rodo, kad šis sukčiavimo būdas išlieka vienas pavojingiausių. Sukčiai vos vieno skambučio metu geba įtikinti pervesti sumas, prilygstančias visoms vidutiniškai Lietuvos gyventojo turimoms santaupoms.
Anot E. Lukošienės, telefoninio sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės ir geriau organizuotos. Sukčiai įvaldo ir socialinės inžinerijos įrankius, renka viešai prieinamus duomenis socialiniuose tinkluose ar ieško jų nutekintose duomenų bazėse.
„Skambučiai neretai derinami keliomis „linijomis“ – pokalbyje dalyvauja keli „specialistai“, siekiant sukelti įtampą ir spaudimą. Sukčiai sujungia kelias legendas viename skambutyje, išlaiko įtampą, stengiasi priversti žmogų skubėti, kad šis nespėtų blaiviai įvertinti situacijos. Nauja tendencija – lietuviškai prisistatantys, bet vėliau į rusų kalbą pereinantys skambintojai, taikantys į visus šią kalbą suprantančius asmenis“, – pabrėžia Centro vadovė E. Lukošienė.
Perimtas el. paštas – brangiausia apgavysčių forma
Susirašinėjimo el. paštu perėmimo atvejų II ketv. fiksuota 22 (I ketv. – 11) , tačiau bendra žala juridiniams asmenims siekė 670 tūkst. Eur, t. y. vidutiniškai po 30 tūkst. Eur vienam incidentui.
„Tai vienas pavojingiausių sukčiavimo būdų juridiniams asmenims, nukreiptas į įmones ir pagrįstas pasitikėjimo išnaudojimu. Sukčiai įsilaužia į realų susirašinėjimą tarp verslo partnerių ir pakeičia sąskaitų rekvizitus. Kadangi viskas atrodo įprastai, finansų skyriai neretai perveda lėšas sukčiams. Tokiems atvejams užkardyti būtina ne tik techninė apsauga, bet ir vidaus kontrolės procedūros, darbuotojų mokymai“, – pabrėžia E. Lukošienė.
Pusmečio rezultatai – rimtas signalas gyventojams ir verslui
Iš viso per 2025 m. I pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 m.:
Užfiksuoti 7 768 sukčiavimo atvejai (2024 m. – 7095);
Sukčiai bandė išvilioti 28,9 mln. Eur (2024 m. – 15,1 mln. Eur);
Pavyko užkirsti kelią 18,4 mln. Eur žalai (2024 m. – 7,3 mln. Eur);
Gyventojų ir įmonių realūs nuostoliai – apie 10,6 mln. Eur. (2024 m. – 8,6 mln. Eur)
„Skaudžiausia tai, kad net ir veikiant apsaugos sistemoms, rizika pakliūti į sukčių pinkles išlieka didelė – dažniausiai dėl žmogiškojo pažeidžiamumo. Žmonės pasimeta, pasitiki tariamais autoritetais, nesitiki, kad kažkas taikosi pakenkti. Sukčiai apgauna ne tik mažiau technologiškai raštingus – jų metodai tampa vis labiau psichologiškai paveikūs, todėl nukenčia ir puikiai skaitmeninėmis priemonėmis besinaudojantys, jauni asmenys“, – pažymi E. Lukošienė.
Centro patarimai gyventojams ir įmonėms
Atsiliepus telefonu ir išgirdus, kad šnekama su „rusakalbiais bendrovių ar teisėsaugos atstovais“ – nustoti bendrauti ir padėti ragelį. Tai – dažnas sukčiavimo scenarijus, skirtas išvilioti pinigus ar prisijungimo duomenis;
Neatskleisti banko prisijungimo ar tapatybės duomenų;
Kritiškai vertinti investicinius pasiūlymus, gautus socialiniuose tinkluose ar iš nepažįstamų asmenų;
Peržiūrėti slaptažodžių ir dvigubo autentifikavimo politiką įmonėse;
Apie įtartinas žinutes ar el. laiškus pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui (cert@nksc.lt); policijai tel. 112 arba „Virtualiam patruliui“socialiniame tinkle „Facebook“.
Parengta pagal Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro pranešimą
