Sukčiai renkasi ne tik patiklius pensininkus

Iš garbaus amžiaus pensininkų išvilioti tūkstančiai eurų – tik ledkalnio viršūnė. Sumanūs sukčiai, naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, išvilioja milijonines sumas iš Lietuvos įmonių. Įkliūva net labai išsilavinę ir plačios erudicijos žmonės. Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokato Evaldo Rapolo teigimu, dažniausiai nusitaikoma į  įmonių buhalterius, finansininkus ir vadovus.

„Dažnu atveju įvyksta įsilaužimas į įmonės serverius ir pasižiūrima, kaip įprastai bendraujama, susirašinėjama įmonės viduje. Imituodami tą bendravimą, išlaikydami tą patį stilių sukčiai sukuria elektroninius laiškus, įsakymus ar įpareigojimus buhalterei. Pavyzdžiui, kad nuo šiol pavedimus reikia daryti į kitą banko sąskaitą“, – sako E. Rapolas.

Mokesčių žinių platformos „Mokesčių sufleris“ žinovė, auditorė Rita Zakalskienė antrina, kad buhalteriai iš tiesų yra silpnoji įmonės grandis ir pagrindinis sukčių taikinys. Maža to – taikiniu tapti galime kiekvienas iš mūsų.

„Klaidinga galvoti „aš esu saugus“. Tai, ką mes matome viešojoje erdvėje yra tik maža dalis. Iš tiesų sukčiavimo mastas yra daug didesnis. O kalbant apie įmones, tai buhalteriai ir yra tie taikikliai į kuriuos taikosi kibernetiniai sukčiai, nes būtent per juos vaikšto pinigai“, – sako R. Zakalskienė.

Sukčių apetitas auga – išvilioja vis didesnes sumas

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys rodo, kad Lietuvoje 2024 metais finansų įstaigose buvo užfiksuota apie 13 tūkstančių internetinio sukčiavimo atvejų. Jų metu išviliota daugiau nei 17 milijonų eurų. Manoma, jog tai – rekordinė suma.

„Pastaruoju metu sukčiavimo atvejų daugėja, o pasisavinamos sumos auga. Mūsų praktikoje turbūt nebuvo mažesnės sumos nei 100 tūkst., o didžiausia – daugiau kaip 2 mln. eurų. Šiai dienai turime tris bylas, kurių sumos prasideda nuo penkių nulių ir daugiau. Iš tiesų sumos auga – tai matome ir iš savo darbo, ir iš bendros statistikos“, – teigia advokatas Evaldas Rapolas.

Dažnai manoma, kad sukčių aukomis tampa tik tie, kuriems trūksta išsilavinimo ar sumanumo. Tačiau „Magnusson ir partneriai“ advokatas sako, kad yra atvirkščiai – augančios išviliotos sumos rodo, kad sukčiai taikosi į pasiturinčius ir išsilavinusius žmones.

„Turime stereotipą, kuris neatitinka tikrovės. Manoma, kad sukčiams gali papulti tik senyvi, neišsilavinę, nesumanūs žmonės. Taip toli gražu nėra. Patys sukčiai dažnai yra pakankamai išsilavinę, kad atliktų sudėtingas operacijas. Juos domina tie, kurie turi daug pinigų. Kaip taisyklė, kad turėtum daug pinigų, reikia turėti ir išsilavinimą, ir sugebėjimus. Kaip matome, tai neapsaugo nuo tapimo sukčių auka“, – pabrėžia „Magnusson ir partneriai“ advokatas.

Apsimeta pareigūnais ir pasitelkia ir dirbtinį intelektą

Advokato E. Rapolo teigimu, augant technologinėms galimybėms, sukčių veiksmai tampa efektyvesni ir labiau koncentruoti į didelių sumų pasisavinimą. Sukčių naudojamos schemos taip pat tampa vis išradingesnės.

„Sukčiai mėgsta apsimetinėti įvairių institucijų atstovais. Vienas iš paskutinių didesnių atvejų – apsimetė Interpolo pareigūnais ir imitavo, kad vyksta sukčių gaudymas. Esą gaudo nesąžiningus bankininkus, o kad juos pagautų, reikia atlikti tam tikras bankines operacijas. Taip įmonė prarado per du milijonus eurų“, – pasakoja E. Rapolas.

R. Zakalskienė sako, jog kibernetiniai sukčiai jau įvaldė ir dirbtinį intelektą. Daugėja atvejų, kai įsilaužiama į įmonės serverį, dirbtinio intelekto pagalba nuskaitomi susirašinėjimai ir sukuriami identiški jiems laiškai. „Dabar dirbtinis intelektas gali sukurti tokį laišką, kad net neįtarsi, jog čia ne tas pats susirašinėjimas“, – sako R. Zakalskienė. Ji pabrėžia, kad skaitmeninės grėsmės pas mus dar ne visuomet vertinamos pakankamai rimtai.

„Labai svarbu, kad vadovas tai suprastų – jei bus paimti įmonės duomenys, apie veiklą kai kuriais atvejais gali tekti ir iš viso pamiršti. Juk kai statome namą mes galvojame apie apsaugos nuo piktavalių barjerus: tvorą, duris, signalizaciją. Kibernetinių piktavalių atveju dar neturime tų saugumo barjerų. O kas įmonės atveju būtų pirmasis barjeras? Paprastas pokalbis. Buhalteris turėtų būti proaktyvus ir pats pasiūlyti vadovui pasikalbėti apie įmonei kylančias grėsmes ir galimas užkardymo priemones. Tokius pokalbius būtų gerai turėti periodiškai kaip vieną iš saugumo priemonių“, –  sako R. Zakalskienė.

Svarbu neskubėti ir užduoti protingus klausimus

Internetiniai sukčiai veikia klastodami tapatybę. Jie susikuria virtualius telefono numerius, siunčia žinutes per tarpininkus, rašo iš netikrų profilių ar elektroninio pašto adresų. Būtent tokio internetinio apsimetėlio auka tapo ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, susigundęs, bet taip ir neišskridęs į suklastotą kelionę. „Magnusson ir partneriai“ advokatas E. Rapolas sako, jog apsisaugoti nuo tokių gėdingų arba brangiai kainuosiančių situacijų įmanoma.

„Kai gaunate elektroninį laišką, būtina pasitikrinti pašto adresą. Jei laiškas siunčiamas ne iš įmonės pašto, bet žmogus prisistato tos įmonės atstovu – tai jau rimtas įspėjimas. Jokia oficiali įstaiga nesiųs laiško iš Yahoo.com arba Gmail.com. Jei gautas laiškas įtartinas, galima ir paskambinti į nurodytą organizaciją, paklausti, ar iš tiesų toks dalykas, kuris minimas laiške, vyksta. Taip pat galima į paieškos sistemą įvesti rašančio žmogaus vardą bei pavardę. Svarbiausia, kad įsijungtų elementarus savisaugos instinktas. Žmogus turėtų pats savęs paklausti: o kodėl būtent į mane kreipiasi šis asmuo ar institucija? Arba: o kodėl tu prašai mano banko sąskaitos? Protingi klausimai apsaugotų žmones nuo daugelio problemų“, – aiškina advokatas.

Auditorė R. Zakalskienė priduria, kad svarbu neskubėti. Sukčiai skubindami savo auką dažnai siekia ją išblaškyti ir priversti atlikti neapgalvotus veiksmus.

„Vienas iš požymių – jei tau kažkas iš vadovų liepia labai greitai atlikti kažkokią finansinę operaciją ar parašyti kažkokius duomenis. Ypač mažesnėse įmonėse, kur daug komunikacijos vyksta telefonu, nusitaikoma į buhalterį penktadienį darbo pabaigoje ir liepiama kažką atlikti labai greitai“, – sako „Mokesčių suflerio“ atstovė.

Su sukčiais susidūrė asmeniškai

Advokatas E. Rapolas atvirauja, kad ir pats ne kartą buvo papuolęs į sukčių taikiklį. Tačiau vietoje to, kad pasiektų savo tikslą, jie tik veltui sugaišo laiką.

„Aš tų skambučių į mėnesį turbūt kelių sulaukiu. Kartais sukčiai man paskambina, kai stoviu kamštyje. Tuomet labai mielai pasikalbu. Po kurio laiko jie supranta, kad yra vedžiojami už nosies ir meta pokalbį“, – pastebi advokatas.

R. Zakalskienei sukčių dėmesys galėjo baigtis milijoniniais nuostoliais.

„Turėjome kelių milijonų vertės sandorį. Aš tuomet buvau įmonės finansų skyriaus vadovė ir laukiau žinios, kada tuos milijonus „paleisti“. Žinia, kad reikia pervesti pinigus, atėjo visai ne tuo būdu, kaip buvo tartasi. Manau, kad mūsų laiškai tuo metu buvo skaitomi. Laimė, viskas gerai baigėsi, o jei būtume ne ten „paleidę“ milijonus?“, – retoriškai klausia R. Zakalskienė.

Parengta pagal Advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ pranešimą