Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (toliau – Centras) parengta 2025 m. I ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė rodo, kad pagrindinės finansinio sukčiavimo tendencijos nesikeičia. Sausio–kovo mėnesiais sukčiai siekė išvilioti 9,5 mln. Eur, tačiau šių tikslų jiems pasiekti nepavyko. Finansų įstaigos sustabdė daugiau kaip pusę įtartinų mokėjimų, kurių vertė siekė 5,2 mln. Eur, taip pat sugrąžinti 290 tūkst. Eur. Bendra užkardyta suma siekia 5,5 mln. Eur.
Daugiausia atvejų sudarė suklastotų SMS žinučių ir el. laiškų siuntimas (angl. phishing) – beveik pusė visų sukčiavimo atvejų. Tuo tarpu pavojingiausiu sukčiavimo būdu gyventojamsišliko telefoninis sukčiavimas, kuriam būdinga didžiausia vidutinė vieno atvejo žala – apie 6 500 eurų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį, išanalizavus 12 finansų įstaigų Centrui pateiktus duomenis, buvo užfiksuota beveik 3,5 tūkst. sukčiavimo atvejų. Gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai siekė 4 mln. eurų – tai sudaro 21,5 proc. visos per 2024 metus sukčiams pervestos sumos.
„Telefoninio ir investicinio sukčiavimo atvejai kasmet gyventojams sukelia didelių finansinių nuostolių – dažnai siekiančių tūkstančius eurų, o pavieniais atvejais žala gali būtidar didesnė. Skatiname gyventojus išlikti budrius, nepasiduoti spaudimui netikėto skambučio metu ir neapsigauti viliojančiais investiciniais pasiūlymais.Sukčiai dažnai apsimeta oficialiomis institucijomis ar žinomomis įmonėmis, siunčia įtikinamas žinutes, kuria skubos įspūdį ir vilioja investicinėmis galimybėmis. Todėl svarbu neskubėti, neatskleisti asmeninės informacijos ar prisijungimo duomenų, kritiškai vertinti netikėtus pasiūlymus ir apie įtartinus atvejus nedelsiant pranešti atsakingoms institucijoms“, – pabrėžia Centro vadovė Eglė Lukošienė.
Vertinant pagal konkrečiai tipologijai priskiriamų sukčiavimo atvejų skaičių, pusę užfiksuotų atvejų sudarė sukčiavimas siunčiant suklastotas SMS ir el. laiškus (angl.phishing) – daugiau kaip1500 atvejų. Gyventojai buvo itin aktyviai atakuojami suklastotomis žinutėmis, siekiant išvilioti jų asmeninius duomenis ir pinigus. Išviliota daugiau kaip 550 tūkst. Eur, o vidutinė vieno atvejo žala siekė 346 Eur.
Nors dažniausiai sausio–kovo mėnesiais buvo fiksuojami sukčiavimo atvejai, susiję su suklastotomis SMS žinutėmis ar el. laiškais, didžiausia finansinė žala patiriama telefoninio sukčiavimo metu. Tai pavojingiausia sukčiavimo forma, nes jos metu sukčiai tiesiogiai manipuliuoja žmogumi, pasitelkdami psichologinį spaudimą ir kurdami skubos įspūdį.
Gyventojams pavojingiausi sukčiavimo būdai išlieka tie patys – telefoninis, investicinis ir avansinis sukčiavimas
Telefoninis sukčiavimas išliko vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų, nors sudarė tik 5 % visų fiksuotų atvejų. Per šį laikotarpį buvo užfiksuotas 171 atvejis, tačiau bendra gyventojų patirta žala siekė apie 1,1 mln. Eur, o vidutinė žala vienam atvejui – net 6 500 Eur.Tai– didžiausia vidutinė nuostolio suma, išsiskirianti nuo kitų sukčiavimo būdų.
Investicinis sukčiavimas išliko vienu pavojingiausių sukčiavimo būdų. Sausio – kovo mėnesiais užfiksuoti 353 tokie atvejai, o bendra žala siekė apie 1 mln. Eur. Vidutinė vieno atvejo žala buvo apie 3 000 Eur. Sukčiai dažniausiai vilioja didelio pelno pažadais, prisidengia investicinėmis platformomis ar finansų tarpininkais. Dėl tokio sukčiavimo gyventojai praranda dideles sumas, todėl būtina itin kritiškai vertinti visus investicinius pasiūlymus.
Avansiniai mokėjimai – vienas dažniausiai aptinkamų sukčiavimo būdų. 2025 m. I ketvirtį užfiksuoti 557 atvejai, sudarantys apie 17 % visų incidentų. Bendra išviliota suma siekė apie 270 tūkst. Eur, o vidutinė vieno atvejo žala – 490 Eur. Nors patirti nuostoliai nėra itin dideli, sukčių veikla yra intensyvi. Dažniausiai tokie atvejai fiksuojami per skelbimų ar socialinių tinklų platformas, kai prašoma iš anksto sumokėti už tariamas prekes ar paslaugas.
Sukčiai pelnosi ir iš juridinių asmenų: mažiau atvejų, bet žala – milžiniška
Centro vadovė E. Lukošienė atkreipia dėmesį, kad nors sukčiavimo atvejų tarp juridinių asmenų fiksuojama gerokai mažiau nei tarp gyventojų, įmonėms padaroma finansinė žala dažnai būna gerokai didesnė. Juridinių asmenų atžvilgiu dažniausiai taikomos susirašinėjimo el. paštu perėmimo ir „netikro įmonės vadovo“ schemos. Sausio–kovo mėn. užfiksuota 15 tokių atvejų, o šalies įmonės neteko apie ketvirtį milijono Eur.
„Sukčių veikimo būdai įmonėse taip pat nesikeičia. Tarp jų – elektroninio pašto perėmimas, kai užvaldomas organizacijos susirašinėjimas, ir galiausiai įmonės lėšos pervedamos į sukčių sąskaitą. Nors šios schemos gerai žinomos, įmonių patiriama žala vis dar išlieka didelė“, – pabrėžė E. Lukošienė.
Centras atkreipia dėmesį, kad kilus bent menkiausiam įtarimui, apie įtartinas nuorodas, el. laiškus ar SMS žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, kreiptis į policiją arba perduoti informaciją„Virtualiam patruliui“.
Jeigu įtariate, kad susiduriate ar esate nukentėję nuo sukčių, kuo greičiau susisiekite su savo banku, kad būtų imtasi saugumo priemonių. Taip pat apie įvykį praneškite policijai trumpuoju numeriu 112.
Parengta pagal „Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro“ pranešimą
