Kaip ir kasmet lapkričio pabaigoje vyks „Juodojo penktadienio“ ir „Kibernetinio pirmadienio“ išpardavimai, kurių metu skelbiamos įvairios akcijos – pirkėjams paslaugas ir prekes siūloma įsigyti su didelėmis nuolaidomis. Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras perspėja, jog tai itin aktyvus laikas elektroniniams sukčiams, todėl reklaminius pasiūlymus, ypač sutinkamus elektroninėje erdvėje, būtina atidžiai vertinti ir informaciją tikrinti oficialiuose šaltiniuose.
Sukčių taikomi metodai tobulėja
„Finansiniai nusikaltėliai, mėgindami išvilioti gyventojų pinigus, pasitelkia technologinius sprendimus, kurie leidžia imituoti gerai atpažįstamus prekės ženklus. Kalbant apie sukčiavimus prisidengiant elektroninėmis parduotuvėmis, kuriamos fiktyvios platformos gali atrodyti kaip iš tikro veikiančių bendrovių.
Tokiose platformose diegiami elektroninėms parduotuvėms būdingi duomenys: prekių asortimentas, klientų aptarnavimo, įsigyjamų daiktų apmokėjimo procesai, pateikiami kontaktiniai duomenys. Dėl to atpažinti fiktyvias platformas tampa tik sunkiau“, – pabrėžia centro vadovė Eglė Lukošienė.
Pasak jos, didžiųjų išpardavimų laikotarpiu budrumą paprasta prarasti, kadangi paslaugų teikėjų gausiai skelbiamas nuolaidas finansiniai sukčiai išnaudoja kaip masalą.
„Pagrindinis patarimas, siekiant apsisaugoti nuo elektroninių sukčių – įveikti norą nedelsiant pasinaudoti nuolaidomis ir patikrinti pateiktą pasiūlymą, kad apsipirkimas didžiųjų išpardavimų metu taptų teigiama patirtimi“, – sako E. Lukošienė.
Į ką atkreipti dėmesį?
Elektroninėje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, pastebėjus dominančią nuolaidą ar reklaminį pasiūlymą vertėtų imtis šių atsargumo priemonių.
- Neskubėkite spausti reklamoje pateiktų nuorodų. Kritiškai įvertinkite, ar siūloma nuolaida yra reali. Įtarimų turėtų sukelti itin didelės, kone pusvelčiui parduodamos prekės ir paslaugos.
- Įsitikinkite, jog pardavėjas, paslaugų teikėjas yra realiai veikianti įmonė ar asmuo. Jeigu pasiūlymą pastebėjote viename iš socialinių tinklų, patikrinkite „Google“ paieškoje, ar yra oficiali interneto svetainė, ar galima rasti daugiau duomenų įmonių registruose ir valstybės institucijų oficialiose duomenų bazėse, klientų atsiliepimų.
- Jeigu atkreipėte dėmesį į pažįstamo prekės ženklo reklamą, patikrinkite, ar ji pasikartoja oficialioje interneto svetainėje, kitame socialiniame tinkle, ar atitinka ankstesnių reklamų stilistiką, toną, nėra gramatinių klaidų ir pan. Jeigu kyla bent menkiausių abejonių, konsultuokitės su paslaugos teikėju oficialiais kontaktais.
- Elektroninėse parduotuvėse taip pat įvertinkite asortimentą, jo pateikimą. Signalizuoti apie sukčių pinkles gali neaiški specializacija, itin daug skirtingų kategorijų gaminių, kuriems taikomos ženklios nuolaidos arba prekės parduodamos už itin mažą kainą. Taip pat įvertinkite gaminių aprašymus, nuotraukų kokybę. Sukčiai linkę naudotis interneto ištekliais, naudojamos „pasiskolintos“ prabangių gaminių nuotraukos, sukuriančios įspūdį, jog kokybišką prekę galima nusipirkti labai pigiai.
- Jeigu reklaminį pasiūlymą pastebėjote socialiniuose tinkluose, patikrinkite komentarus. Įtarimų turėtų sukelti vien tik teigiami, itin pozityvūs komentarai. Taip pat įspėjamasis ženklas gali būti ir tai, kad komentarų nėra visai, arba rodomas jų skaičius, tačiau neįmanoma jų perskaityti. Tai gali reikšti, kad sukčiai slepia neigiamus komentarus, nukentėjusių vartotojų atsiliepimus ir perspėjimus.
Dėmesys trumposioms žinutėms ir el. laiškams
Didžiųjų išpardavimų metu finansiniai sukčiai iš gyventojų pinigus gali bandyti išvilioti ne tik fiktyviais reklaminiais pasiūlymais netikrose el. parduotuvėse, tačiau ir siųsdami trumpąsias SMS žinutes ar el. laiškus. Kaip rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys, trečiąjį šių metų ketvirtį šis sukčiavimo būdas išliko aktyviausiai sukčių naudojamu metodu. Jis sudarė 56 proc. visų sukčiavimo atvejų, o finansų įstaigos fiksavo 1,5 tūkst. incidentų.
„Apsiperkant internetu, įprastai prekes pristato siuntų tarnybos, kurių vardu sukčiai naudojasi itin dažnai. Gyventojus raginame atidžiai vertinti gaunamas SMS žinutes bei elektroninius laiškus, nespausti jose pateiktų nuorodų bei nesuvesti interneto bankininkystės duomenų. Jeigu iš tiesų laukiate siuntos, patikrinkite jos statusą savo užsakymo paskyrose“, – pataria E. Lukošienė.
Kilus bent menkiausiam įtarimui, apie įtartinas nuorodas, el. laiškus ar SMS žinutes galima pranešti Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui, kreiptis į policiją trumpuoju telefonu 112 arba perduoti informaciią „Virtualiam patruliui“ socialiniame tinkle „Facebook“,
