Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro parengta 2024 m. I ketvirčio sukčiavimo atvejų analizė rodo, jog pagrindinės finansinio sukčiavimo tendencijos nesikeičia. Sausio – kovo mėnesiais sukčiai kėsinosi išvilioti daugiau kaip 6,8 mln. Eur, tačiau pasiekti tikslų nepavyko – finansų įstaigos sustabdė beveik 3 mln. Eur, dar 220 tūkst. Eur pavyko sugrąžinti.
Pagrindiniai sukčiavimo būdai išlieka tie patys – investicinis sukčiavimas ir phishingas, kuomet duomenis bandoma išvilioti suklastotais el. laiškais ar SMS žinutėmis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį duomenis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui pateikusios 8 finansų įstaigos užfiksavo 3,7 tūkst. sukčiavimo atvejų, o realūs gyventojų ir šalies įmonių patirti nuostoliai siekė 3,7 mln. Eur.
„Nuo 2024 m. duomenis apie sukčiavimo atvejus mūsų centrui teikia daugiau finansų įstaigų, todėl palyginimų absoliučiais skaičiais neatlikome, tačiau pirmąjį ketvirtį fiksuoti sukčių aktyvumo, realių nuostolių rodikliai bei dominuojantys sukčiavimo būdai išlaiko praėjusiais metais išryškėjusias tendencijas“, – sako centro vadovė Eglė Lukošienė.
Vertinant pagal konkrečiai tipologijai priskiriamų sukčiavimo atvejų skaičių, daugiausiai užfiksuota phishingo incidentų – per 900. Nors gyventojai suklastotomis SMS žinutėmis bei laiškais buvo atakuojami gana intensyviai, tačiau išviliotos lėšos apsiribojo 320 tūkst. Eur., taigi vidutinė išviliota suma siekė 355 Eur.
Investicinio sukčiavimo atvejų sausio – kovo mėn. fiksuota mažiau – 500, tačiau išviliota suma siekia 1,6 mln. Eur – t.y. net 5 kartus daugiau nei phishingo atveju. Atitinkamai didesnė ir vidutinė išviliota suma – 3200 Eur.
„Investicinio sukčiavimo schemų taikymo suintensyvėjimas pastebėtas praėjusiais metais, ir, deja, šiemet taip pat išlieka didžiausius nuostolius gyventojams atnešančiu sukčiavimo būdu. Ši schema pasižymi itin stipria manipuliacija akcentuojant greitą uždarbį ir investicinę naudą. Ji taip pat reikalauja laiko ir gali trukti gana ilgai, kadangi sukčiai siekia įgyti aukos pasitikėjimą ir palaipsniui išvilioti vis daugiau pinigų, skatindami vis daugiau „investuoti“.
Todėl būtina itin kritiškai įvertinti „greito praturtėjimo“ aplinkybes ir kuo anksčiau apie sukčių pastangas pranešti policijai ir savo finansų įstaigai“, – perspėja E. Lukošienė.
Centro atlikta analizė taip pat leidžia įvertinti kitų sukčiavimų mastą. Per pirmąjį metų ketvirtį fiksuota daugiau kaip 2 tūkst. atvejų, kai išvilioti gyventojų lėšas buvo bandoma skelbimais internete apie neegzistuojančias prekes ar paslaugas, „pavedimais“ už Booking/AirBnB platformų ribų, fiktyvia prekyba prabangių prekės ženklų produkcija ypatingai mažomis kainomis, pigiai išnuomojamu nekilnojamu turtu, ar pigiai ir „skubiai“ parduodamu automobiliu, vaikiškomis prekėmis. Pasitelkdami šias taktikas sukčiai iš gyventojų išviliojo apie 800 tūkst. Eur.
Centro vadovė E. Lukošienė atkreipia dėmesį, kad nuo sukčių veiklos nukenčia ne tik gyventojai, bet ir šalies įmonės. Jų atžvilgiu dažniausiai taikomos „Netikro įmonės vadovo“ ir susirašinėjimo el. paštu perėmimo schemos. Sausio – kovo mėn. užfiksuoti 24 šių sukčiavimo būdų atvejai, o šalies įmonės neteko apie 1 mln. Eur.
„Nors tokie atvejai nėra dažni, tačiau finansiškai – labai skausmingi. Į įmones besitaikantys sukčiai kiek galima labiau susipažįsta su įmone, jos struktūra, viešai prieinama informacija apie verslo partnerius. Todėl bendrovių darbuotojai, buhalterinės apskaitos specialistai turėtų itin atidžiai vertinti direktoriaus „prašymus“ ar „verslo partnerių“ pranešimus apie naują banko sąskaitą bei neįprastus atsiskaitymus už paslaugas ir gautą informaciją tikslintis tiesiogiai, savo turimais kontaktais“, – pataria centro vadovė.
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras primena, kad balandžio mėn. pastebėta nauja sukčiavimo schema, kuomet gyventojams skambinantys rusų kalba bendraujantys sukčiai prisistato bankų, institucijų ar „Google“ atstovais, praneša apie neva kriminaliniais tikslais užvaldytas banko ar kitas jautrias paskyras bei „gelbėdami“ žmones atvyksta į namus pasiimti jų banko kortelių bei PIN kodų.
Centras ragina gyventojus būti itin atsargius bei prisiminti, kad bankai, policija ar kitos institucijos neturi teisės prašyti ir neprašo atsiųsti kortelių su PIN kodais.
Jeigu įtariate, jog susiduriate ar nukentėjote nuo sukčių, svarbu kuo greičiau susisiekti su savo banku, jog būtų imtasi saugumo priemonių, bei informuoti policiją trumpuoju telefonu 112.
