Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Tuo pačiu laikotarpiu finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dvigubai.
Palyginimui, 2021 m. gyventojų ir verslo nuostolių, patirtų dėl finansinių sukčių schemų, metinis augimas buvo dvigubas – prarastų lėšų suma sudarė per 10 mln. eurų, kai tuo metu 2020 m. – apie 5 mln. eurų. Savo ruožtu per praėjusius metus, lyginant su 2021-aisiais, nuo 3,5 tūkst. iki bemaž 8 tūkst. išaugo incidentų skaičius.
„Svarbu suprasti, kad šie statistikos rodikliai reiškia ne tik augantį sukčių aktyvumą, bet ir didesnį visuomenės atvirumą kalbant šia tema – nukentėjusieji drąsiau pasakoja apie savo patirtį, aktyviau praneša bankams apie patirtus arba gresiančius sukčiavimus, šitaip prisidėdami prie greitesnio užkardymo“, – pastebi dr. Eivilė Čipkutė, LBA prezidentė.
Gyventojams arba verslo atstovams jau užkibus ant sukčių kabliuko, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų atliekamus pavedimus bankai sustabdo, o kartais pavyksta susigrąžinti ir į kitas finansų įstaigas jau pervestas lėšas. Šitaip bankų ir teisėsaugos pastangomis per 2022 metus sustabdyta arba į sąskaitas grąžinta iš viso apie 5 mln. eurų.
„Bankų, teisėsaugos ir gyventojų bendradarbiavimas duoda vis geresnių rezultatų. Todėl nukentėjusius raginame nedvejojant apie incidentus pranešti bankams ir policijai, kad būtų kuo daugiau galimybių susigrąžinti išviliotas lėšas“, – akcentuoja E. Čipkutė.
2022 metais bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas buvo vadinamasis „fišingas“, kai gyventojams atsiunčiamos suklastotos SMS žinutės arba laiškai, primenantys banko ar kitų institucijų pranešimus ir išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys, patvirtinant apgaule atliekamus pavedimus ir pan. Per metus LBA nariai fiksavo 3500 „fišingo“ atvejų, tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2021 metais, nuostoliai išaugo nuo 8 tūkst. eurų iki 2 mln. eurų.
Investicinio sukčiavimo, kai žmonėms žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 2021-aisiais iki 852 pernai, tačiau per metus šia schema išviliotų lėšų suma mažėjo nuo 3 mln. eurų iki 2 mln. eurų.
Daugiau kaip šimtu padaugėjo registruotų romantinio sukčiavimo atvejų – nuo 195 iki 322, tačiau dėl šio scenarijaus patirtų nuostolių suma per metus pakito nedaug (650 tūkst. eurų 2022 m., 641 tūkst. eurų 2021 m.).
Tuo metu susirašinėjimo el. paštu perėmimas, kuriuo dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus, išlieka daugiausia individualių nuostolių padarančiu sukčiavimo būdu – nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. eurų per vieną nusikaltimą. Per praėjusius metus šio scenarijaus padaryti nuostoliai sudaro 2,6 mln. eurų, bemaž tiek pat, kiek užpernai.
„Sukčiai bando įvairius pinigų išviliojimo būdus, nuolat prisiderina prie aktualijų, taiko psichologinio poveikio metodus, bando užmegzti asmeninį kontaktą ir jį plėtoti individualiai. Turime būti labai budrūs, antraip supratimas, jog galimai tapai sukčių auka gali ateiti tik po kurio laiko, jau praradus nemažai pinigų“, – sako E. Čipkutė.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina nepažįstamiesiems, kad ir kas jie prisistatytų esantys ir kokias istorijas pasakotų, neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis nelauktai atsiųstų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
