Trečiadienis, 6 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Kuolys. Nusiginklavimas (III)

Apie mūsų egocentrišką paauglystę

Darius Kuolys, www.facebook.com, www.alkas.lt
2025-07-15 23:12:33
17
Sudaužyto biusto nosis ir ausis ant seno rankraščio, šalia veidrodyje atsispindintis neryškus žmogus – tradicijos laužymo metafora.

Nusiginklavimas | Alkas.lt koliažas

Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.

Prieš porą metų – 2023-iųjų liepą – tuometinis Vilniaus meras Remigijus Šimašius Vingrių skvere paskelbė programinį šūkį:

„Paveldas yra ne tai, ką mes paveldėjome, o tai, ką paliksime!“

Vilniečiai mero šūkiui plojo. O spauda jį aidu atkartojo.

Ir ką šie skambūs žodžiai reiškia? Kokį mūsų santykį su paveldu jie brėžia? Kokį požiūrį į gyvenimą teigia?

Jei paveldas mums jau nebėra tai, ką iš tėvų ir protėvių paveldėjome, kodėl paveldu mūsų vaikams ir vaikaičiams turėtų tapti „tai, ką mes paliksime“? Juk mero pasiūlyta nuostata remdamiesi, mūsų vaikai taip pat nebelaikys paveldu to, ką mes jiems perduoti tikimės.

Taigi mero šūkis – radikalus, revoliucinis, raginantis „atsisakyti senojo svieto“, išsižadėti ne tik praeities prietarų, bet ir bendruomenės istorijos tęstinumo. Jis mus išbloškia iš tradicijos, uždaro dabartyje ir kviečia grožėtis savimi: likti paauglystės palaimoje.

Buvęs meras nėra vienintelis revoliucinės gyvenimo išminties mokytojas. Dabartiniams Vilniaus politikams sumanius lietuvių literatūros klasikų Vinco Mykolaičio-Putino, Vinco Krėvės butus muziejus „paversti rezidencijomis ir edukacijų erdvėmis“, rašytoja Kristina Sabaliauskaitė žurnalistams „tikino, kad nieko negali pakomentuoti…, nes niekuomet juose nebuvo“.

Ir pridūrė: „Nors, kita vertus, tai galbūt irgi tam tikra indikacija, jei <…> per pusę šimtmečio taip ir nesusiviliojau ten nueiti“. Taigi, jei manęs nebūta, negali būti ir išsaugojimo, pagarbos verta.

Darius Kuolys
Darius Kuolys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Kokį agresyvų pobūdį valstybėje gali įgyti paaugliškas, narciziškas santykis su kultūra, parodė buvęs kultūros ministras Simonas Kairys, ne tik viešai palyginęs režisierių Rimą Tuminą su girtu rusų kareiviu, išgujęs jį iš Lietuvos, bet ir po šio veiksmo pats pasijutęs drakoną įveikusiu kultūriniu herojumi.

Įsidėmėtina: niekas iš S. Kairio partijos draugų, niekas iš koalicijos partnerių, net niekas iš „informacinės erdvės formuotojų“, tokiu jo poelgiu ir prisiimtu vaidmeniu viešai nesuabejojo. Tad vargu ar kultūros tradicija, XVII amžiuje Konstantino Sirvydo lietuviškai vadinta „padavimu“, Lietuvoje dar veikia kaip mūsų visuomenę civilizuojanti, nuo barbarybės sauganti galia.

Paaugliškos visagalybės jausmo, regis, jau esama ir akademinėje mūsų erdvėje. Vienas kitas praeities tyrinėtojas pasijunta esąs tokiu „istorijos interpretatoriumi“, kurio saviraiškos laisvės nebegali varžyti praeities tikrovė, kurio dialogui neįpareigoja mirusių žmonių egzistencinės tiesos.

„Pats savaime literatūros tekstas nėra nei vertingas, nei bevertis: vertę jam suteikia arba jos nesuteikia suvokėjas, pasiremdamas tam tikrais vertinimo kriterijais“, – deklaruoja savo tvirtą poziciją kolegės, tyrinėjančios XX amžiaus mokyklinį lietuvių literatūros kanoną (Viktorija Šeina, Aistė Kučinskienė, „Mokyklinis lietuvių literatūros kanonas. Šimtmečio raidos rekonstrukcija“, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2024, p. 13.).

Taigi negailestingas tyrėjų žvilgsnis šiuo atveju atima iš literatūros kūrinio, o ir bet kurio kito teksto, jo savarankišką turinį, jo subjektiškumą, jo būtiškumą. Praeities autoriaus kūrinys – vien mūsų, suvokėjų, valioje. O mūsų valia ir galia – beribės. Kas toks Martynas Mažvydas, kas Kristijonas Donelaitis mūsų visagalybės akivaizdoje?

Kadaise Michailas Bachtinas, vienas įžvalgiausių XX amžiaus literatūrologų, vadino tekstus „išraiškingomis ir kalbančiomis būtimis“. Ragino juos suvokti kaip savarankiškus subjektus. Tikras humanitaras, pasak Bachtino, turi gebėti užmegzti dialogą su tekstu, nes būtent dialoge ir atsiveria mums svarbi, mūsų gyvenimams prasmės teikianti teksto vertybinė ir ontologinė tiesa.

Tačiau šiandienos tyrėjų nubūtintas tekstas nėra dialogo vertas. Tad ir santykis su tokiu tekstu, sykiu ir su praeities asmenimis, tampa nebe dialoginis, o demaskuojantis. Dabar tyrėjų tikslas – demaskuoti ankstesnius „suvokėjus“, kurie, jų įsitikinimu, bus suteikę praeities tekstams netinkamas vertes.

Neatsitiktinai pati „demaskavimo“ sąvoka iš ankstyvojo sovietmečio pergalingai sugrįžta į pažangiąją Lietuvos humanitariką (žr.: Paulius Subačius, „Kada gi (bus) desovietizuota mokyklinė lituanistika?“, in: „Naujasis Židinys – Aidai“, 2025, nr. 2, p. 74–76.)

Demaskuojantis žvilgsnis paverčia praeitį mūsų ego tarnaite, mūsų įgeidžių ir įsakų vykdytoja. Kartu jis palieka mus beginklius ir nuogus – juk praeitis tokiam žvilgsniui tampa beveidė ir nebyli.

Kodėl šią egocentrišką akademinę nuostatą dera aptarti ne tik akademinėje erdvėje? Mat ją vis labiau perima politikai. Politikams pritarus, ja imtos grįsti naujos mokyklinės programos.

Tad ši nuostata vis stipriau veiks mūsų vaikų santykį su krašto bendruomene, jos kultūra, jos istorija, drauge – ir su pačiais savimi. Naujas programas įgyvendinti turintiems mokytojams vis dažniau teks svarstyti: kam – brandai ar nesibaigiančiai paauglystei – Lietuvos jaunimą augina?

Kol kas, net Rusijos karinės invazijos į Ukrainą akivaizdoje, mes nuosekliai nusiginkluojame.

2022-ųjų rudenį švietimo ministrės patvirtintoje ir Seimo svetainėje paskelbtoje Lietuvių kalbos ir literatūros programoje, literatūrai skirtoje jos dalyje, nebeliko Martyno Mažvydo ir pirmos lietuviškos knygos. Nebeliko lietuvių liaudies karo dainų. Nebeliko sukilimams prieš Rusijos imperiją skirtų kūrinių. Ir nebeliko jų net tarp gausybės pasirenkamų autorių ir tekstų.

Taigi jų atsisakyta principingai ir kategoriškai. Kodėl? Niekas iš sprendimą priėmusių Tėvynės sąjungos politikų per trejus metus nesiteikė paaiškinti.

Iš Lietuvių kalbos ir literatūros programos 2022-ųjų rudenį buvo išbrauktos ir kertinės lietuvių kultūros asmenybės, veikusios lietuvių literatūros raidą: Abraomas Kulvietis, Stasys Šalkauskis, Juozas Girnius, Ona Šimaitė, Algirdas Julius Greimas, Vytautas Kavolis.

Vietoj jų lietuvių jaunimui siūlomi niekada lituanistikos programoje nebuvę autoriai: Ivanas Krylovas, Ivanas Turgenevas ir daug kitų. Marija Gimbutienė čia atsiduria greta Barako Obamos tik kaip egodokumento – jaunystėje rašyto dienoraščio – kūrėja.

Veik visi autoriai programoje – ir vos pirmą knygelę išleidę jaunieji rašytojai, ir Sigitas Geda, Romualdas Granauskas, Oskaras Milašius, Česlavas Milošas – yra vienodai reikšmingi. Taigi ir vienodai nereikšmingi. Ar gali būti kitaip, kai tikima, kad „literatūros tekstui vertę suteikia suvokėjas“?

Noriu – sulyginu. Noriu – nužeminu. Noriu – išmetu lauk.

Dar neseniai lietuvių mokytojams filosofas Algis Mickūnas kalbėjo: mokykloje negali vykti asmens laisvinimas be kultūrinimo, be kultūros tradicijos perdavimo ir perėmimo. Bet mūsų politikai mokyklos reikalus išmano geriau…

Senieji lietuviai eidavo kovon, ir Žalgirio mūšin ėjo, su savo vėliavomis, su vėliuvomis, su tėvų ir protėvių vėlėmis, jų vėlių remiami ir stiprinami, – tvirtino Algirdas Julius Greimas. Mes vietoj vėliavų keliame veidrodžius. Ir pasistiebę gėrimės – kaip šauniai juose atsispindi mūsų atvaizdai…

Autorius yra literatūrologas, kultūros istorikas, pirmasis atkurtos Lietuvos respublikos kultūros ir švietimo ministras

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Kuolys. Nusiginklavimas (I)
  2. D. Kuolys. Nusiginklavimas (II)
  3. D. Kuolys. Raustu iš gėdos…
  4. D. Kuolys. Depersonalizacija, arba Встретимся у Матушки
  5. D. Kuolys. Ir vis dėlto tai žema: bėdos dėl išleistų Justino Marcinkevičiaus „Raštų“
  6. D. Kuolys. Ką daryt su rusų kultūra? – neįveikiamas galvosūkis lietuviškiems protams
  7. D. Kuolys. Apie durnumą lietuvių irgi žemaičių kaip lėtinę, sunkiai pagydomą ligą
  8. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (I)
  9. D. Kuolys. Lietuvių laisvės kovos: 1863–1864 metų sukilimo patirtys (II)
  10. D. Kuolys. Nešventiškai
  11. D. Kuolys. Apie lietuvio laisvę
  12. I. Vėgėlė. Ministras D. Kuolys grasina atsistatydinti…
  13. D. Kuolys. Kodėl naujoje lietuvių kalbos ir literatūros programoje nutarta sustiprinti rusų literatūros pozicijas, neįtraukiant nė vieno ukrainiečių autoriaus kūrinio?
  14. D. Kuolys. J. Marcinkevičiaus niekintojai – dangsto asmeninį nesaugumą
  15. D. Kuolys. „Gaila jo“, arba „tarp laisvės ir tautiškumo“

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 17

  1. +++ says:
    3 savaitės ago

    Viskas tiesa. Tik nenutylėkit, kad visi šitie išgamos, griaunantys Lietuvą ir civilizaciją, yra komunistai. Tie patys komuniagos, vežę mus į Sibirą ir sekę kiekvieną mūsų žingsnį, tik šimtasiūles pakeitę kostiumais.

    Atsakyti
  2. Michailas Velleris says:
    3 savaitės ago

    БИТЬЕ ПОСУДЫ В КОНЦЕ ИСТОРИИ: ОГЛЯДИТЕСЬ! #веллер 15 07 2025:
    youtube.com/watch?v=Pv26AZjovpA

    Atsakyti
  3. Naivus klausimas says:
    3 savaitės ago

    Teisingai sudėliota. Taip, liberastai nuosekliai, jau nuo mažumės, ugdo žmones be atminties, mankurtus, tokius, kuriems viskas turi būti “funi, easy, čiki, relax ir pan.”. Tokie, neapsunkinti atsakomybės ir žinojimo naštos, besinaudodami sukurta santykine gerove, yra laimingi, nors tai vergo, gyvenančio pagal įdiegtą elgesio modelį, laimė. Tokius lengva valdyti, tokie nepasipriešins.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    3 savaitės ago

    Nusiginkluojama, maždaug kaip Smetona 1939 metais, kai aplinkui paraku kvepėjo, pasiskelbė neutralumą…

    Atsakyti
    • +++ says:
      3 savaitės ago

      Taip, užuot iškart smogęs Stalinui ir Hitleriui…

      Atsakyti
      • Kažin says:
        3 savaitės ago

        Tai, kad to “smogimo” nebereikėjo, užteko patiems 1939 m. rugsėjo 18- 25 d. atsisėsti pabėgusių užgrobėjų lenkų paliktame, dar iki jo neatėjus rusams, Vilniuje. Taigi gal nepūstute tą seną dūdą…

        Atsakyti
        • Naivus klausimas says:
          3 savaitės ago

          Jei dūda nauja, tai dar nereiškia, kad geriau / teisingiau groja.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Sena lietuvių kalboje turi reikšmę ir negrojanti…

        • +++ says:
          3 savaitės ago

          Tai kurią pusę mums reikėjo pasirinkti ? Vilniaus prisijungimas Vakarų akyse būtų atrodęs kaip prisijungimas prie Stalino-Hitlerio sandėrio.

          Atsakyti
          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Reikėjo būti kiek galima savimi, t.y. plėšikui pabėgus iš užgrobtų namų, pareiti ir juose atsisėsti. Apskritai argumentais, o kaip atrodytų kitų akimis valstybės reikaluose, mažiau reikėtų dangstytis.

        • Naivus klausimas says:
          3 savaitės ago

          Reikėjo pasielgti kaip lenkų hienoms, kurie, kai Hitleris rijo Čekoslovakiją, pripuolę taip pat atsikando gabalėlį?
          Dėl Lenkijos padalijimo (eilinio) buvo susitarta tarp Hitlerio ir Stalino. Ar Lietuva turėjo būti ta trečioji šalis, kartu su tais dviem, kurie bitų dalinę Lenkiją? Čia mums Vilnius ir visas Vilniaus karštas buvo mūsų, o visiems kitiems tai buvo Lenkija. Taigi, jei dviems grobuonims ryjant Lenkiją dar būtų įsikišusi Lietuva kažin, ar nebūtų sulaukusi atsako iš, pagal viską, iš Sovietų Sąjungos, nes būtų veikusi jos pagal susitarimą su Vokietija tekusioje teritorijoje. Už tokį akiplėšiškumą Stalinas atimtų lietuvių užimtą Vilnių ir dar klausimas, ar nebūtų jo už bausmę perdavęs Baltarusijai.
          Imti kaip pavyzdį Klaipėdos prisijungimą 1923 m. negalima. Tada klaipėdabuvo paimta iš po karo visiškai parklupdytos, pralaimėjusios, suirutėje buvusios Vokietijos, kuri tuo metu negalėjo nieko imtis.

          Atsakyti
          • Rimgaudas says:
            3 savaitės ago

            Istorija parodė, kad, nepasitraukę Estijos ir Latvijos prezidentai, buvo suimti ir rusai juos sušaudė. Prievartinės mirties likimas ištiko ir rusų “pasiuntinio” lifte sudegintą Antaną Smetoną. Lietuvoje likę kovojantys prezidentai Jonas Žemaitis ir Adolfas Ramanauskas prezidentų Antano Smetonos ir Algirdo Mykolo Brazausko nuotraukų tarpe žvelgia į mus knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 93 – me puslapyje. Taigi, visi vienuolika, įskaitant dabarties Gitaną Nausėdą, Lietuvos istoriniai prezidentai minėtos knygos 92 – 93 p. yra užfiksuoti mūsų istorijai amžiams. Dėkoju.

          • Kažin says:
            3 savaitės ago

            Nesąmones pilate apie kažkokį atseit galėjusį būti Lietuvos kaip trečios gruobuonės Lenkijos ryjimą. Ribentropo- Molotovo pakte pasakyta, kad Lietuva yra Vokietijos įtakos zonoje ir kad Vilnius yra Lietuvos interesas. Tai Pakto šalims galiojo iki 1939 m. rugsėjo 28 d. papildomo patikslinto susitarimo. Be to, Lietuvai ir pasauliui buvo žinoma, kad Vokietija ir Sovietų sąjunga Vilniaus užgrobimo Lenkijai nepripažino, tai nepripažino ir JT. Taigi ne “visiems kitiems” Vilnius buvo Lenkija. Tokiu atveju dėl Lietuvos atsisėdimo 1939m rugsėjo 18-25 d. savo sostinėje Vilniuje jokio atsako iš Stalino pusės ar absoliučiai pasaulio negalėjo būti, juolab, kad 1939 m. rugsėjo 17 d. Lenkijos valstybės de facto jau nebebuvo. Stalino atsako tomis dienomis negalėjo būti ir dėl to, kad tai būtų buvęs Vokietijos interesų pažeidimas pagal Ribentropo- Molotovo pakto susitarimą.

          • >Kažin says:
            3 savaitės ago

            Pirminiame variante Lietuva buvo atiduota Vokietijai, bet pagal faktą ji atiteko sovietams, o Vokietija pasiėmė daugiau pietinės to meto Lenkijos žemių. Ir tai logiška, nes Lietuva labai jau išsikišusi pirminiame padalinime, tad pagal faktą siena nusidriekė tolygiau.
            Taigi, dvi galybės dalinasi kitas šalis ir jas ryja. Ir, pagal patį, Lietuva turėjo išsišokti ir sudalyvauti tame, pareikšdama dar kokias tai savo pretenzijas į kokias tai teritorijas erdvėje, kurią daliansi tos dvi galybės? Kaip galima taip naiviai ir neatsakingai galvoti, juo labiau daryti? Buvo didžiulis pavojus, kad Lietuvos kariuomenė, žengdama į Vilnių ir Vilniaus kraštą, susidurtų su sovietų kariuomene, kas ten žino, ar kas į ką nešautų, o tada į ką tai pavirstų? Žodžiu, kišti nagus tarp girnų gali tik visiškai neatsakingas žmogus.

        • +++ says:
          3 savaitės ago

          Geopolitika yra žaidimas šachmatais, kur tenka numatyti kelis ėjimus į priekį. Patinka tai mums ar ne. Nes kitaip, mūsų aistromis pasinaudoja gudresnieji. Mes tai patyrėm per visą savo istoriją.

          Atsakyti
          • P.Skutas says:
            3 savaitės ago

            Taip, tas “pasinaudojimas gudresniųjų” mumis istorijoje vyksta ir šiuo laikotarpiu. Konkrečiai vienu iš tų “pasinaudojimų” yra ne Lietuvos naudai veikianti 1994 m. bendrumo su Lenkija sutartis, kurios galiojimą kas 5-eri metai pratęsinėja, regis, kaip žioplesnės dabartinės Lietuvos valdžios.

  5. lūdna says:
    3 savaitės ago

    Kaip valdžia vertina Lietuvos piliečių sveikatą ir gyvybę? ( Skaičiau, kad beveik visose Europos Sąjungos valstybėse inovatyvūs vaistai sinkių ligonių gydymui yra kompensuojami) “….Taigi ta situacija yra labai pagerėjusi, bet liko dar tikrai netrumpas sąrašas vaistų, kurie, deja, Lietuvos pacientams neprieinami, nors yra tikrai labai efektyvūs, registruoti Europoje. Daugelyje kitų Europos šalių jie prieinami ir kompensuojami“, – sakė daktaras V. Pečeliūnas. Anot gydytojo, jeigu vaistai nėra kompensuojami, jie pacientams neįperkami, nes neretai gydymas gali kainuoti dešimtis ar net šimtą tūkstančių eurų…”.delfi.lt/sveikata/inovatyvus-gydymas/sunkios-audriaus-ligos-nerode-net-tyrimai-ja-aptiko-kai-jau-luzo-stuburas-120126182
    Neturite pinigų inovatyviems vaistams, kurie išgelbėtų gyvybę ir sveikatą,jūsų reikalas, valdžia čia “ne prie ko”? O per šventinius minėjimus valdžios atstovų kalbos- “dirbkime visi kartu vardan tos Lietuvos, mes kartu įveiksime ir pan.).

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Via Baltica“ atnaujinimas
Lietuvoje

Rengiamasi „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos

2025 08 06
Statybos Rūdninkų poligone
Lietuvoje

Sąjungininkų karių priėmimo infrastruktūrai – 30 mln. eurų

2025 08 06
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Klaipėdos uostas imasi didžiausio projekto istorijoje

2025 08 06
Panevėžio gėlynai
Gamta ir žmogus

Panevėžys pasipuošė tūkstančiais augalų

2025 08 06
Telefonas
Lietuvoje

Numatoma blokuoti kelis kartus daugiau sukčių skambučių

2025 08 06
Meškinio tiltas
Lietuvoje

Ruošiamasi ketvirtojo tilto per Nerį ir viaduko atnaujinimo darbams

2025 08 06
Minijos gatvė
Lietuvoje

Klaipėdoje gerinamos sąlygos dviratininkams ir pėstiesiems

2025 08 06
„Rail Baltica“ statybos
Lietuvoje

Pasirašytos naujos sutartys dėl „Rail Baltica“ bėgių tiesimo

2025 08 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie Artėjant Žolinių šventei Klaipėdos pilies muziejuje – meninės virsmų interpretacijos
  • +++ apie Lietuva – pasaulio geografijos olimpiados čempionė: iškovoti keturi aukso medaliai
  • +++ apie R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams
  • V V P I ukf 1976 apie R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rengiamasi „Via Baltica“ atnaujinimui nuo Kauno iki Latvijos
  • Sąjungininkų karių priėmimo infrastruktūrai – 30 mln. eurų
  • Klaipėdos uostas imasi didžiausio projekto istorijoje
  • Panevėžys pasipuošė tūkstančiais augalų

Kiti Straipsniai

Mezolito baltai

K. Urba. Mezolito baltai (I)

2025 08 06
Rimas Jankūnas

R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams

2025 08 06
Sengirės fondas

„Sengirės fondas“ pristato „Neįkertamo turto“ projektą – kviečia investuoti į „Senamiškio rezidencijas“

2025 08 06
Zigmas Vaišvila

Z. Vaišvila. Politinės organizacijos – valstybės naikinimui

2025 08 05
Jonas Vaiškūnas: Kiek dar liesis kruvina nafta?

J. Vaiškūnas. Kruvina nafta: kiek dar liesis?

2025 08 05
B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą

B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą

2025 08 05
Vytautas Sinica. Kviečiu į protestą

V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo

2025 08 04
Prof. dr. Remigijus Misiunas

R. Misiūnas. Kruvina grinorių kronika (III)

2025 08 04
Sukurta tiksliausiai lietuviškai kalbanti sistema

„Neurotechnology“ proveržis: sukurta tiksliausiai lietuviškai kalbanti sistema

2025 08 04
XIX-oji G. Palucko vyriausybė

Atsistatydina XIX-oji Vyriausybė

2025 08 04

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie Artėjant Žolinių šventei Klaipėdos pilies muziejuje – meninės virsmų interpretacijos
  • +++ apie Lietuva – pasaulio geografijos olimpiados čempionė: iškovoti keturi aukso medaliai
  • +++ apie R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams
  • V V P I ukf 1976 apie R. Jankūnas. COVID vakcinų veiksmingumo praktikoje tyrimas – lengvatikiams
  • Rimgaudas apie B. Makauskas. Lenkas apie lietuvių Lietuvą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tuščioje klasėje mokiniai spokso į telefonus, projektorius rodo serialo plakatą, o istorinė Vyties vėliava kabo sukritusi kampe – Žalgirio metinių pamiršimo metafora.

L. Kalėdienė. Žalgiris šiandien

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai