Regionuose verslą kuria dvigubai daugiau pradedančiųjų verslininkų nei sostinėje. Naujausiais Pasaulio verslumo stebėsenos tyrimo GEM duomenimis, kas septintas naujas verslas gimsta už Vilniaus ribų. Tarp kitų pernai užfiksuotų esminių Lietuvos verslumo pokyčių – ir labai aukštas Lietuvos verslumo ekosistemos įvertinimas, rekordiniai Lietuvoje gyvenančių žmonių ketinimų pradėti verslą rodikliai, vėlyvosios karjeros versle ir lyčių lygybės aspektai, taip pat įmonių atsargumas dėl dirbtinio intelekto naudojimo versle.
Šį didžiausią pasaulyje verslumo dinamikos tyrimą Lietuvoje vykdo Vilniaus universiteto (VU) Verslo mokykla, bendradarbiaudama su tarptautine rizikos vertinimo agentūra „Moody’s“, kuri jau nuo 2022 m. teikia paramą projektui.
„Užfiksuoti pokyčiai Lietuvos verslumo žemėlapyje yra signalas, kad verslumas decentralizuojasi – aktyvesni tampa mažesni miestai ir bendruomenės, kuriose žmonės kuria sau darbo vietas ir paslaugas, pritaikytas vietos poreikiams. Regionų augimas gali tapti geografiniu požiūriu subalansuotos ekonomikos pagrindu. Tai priklausys ne tik nuo nuoseklių investicijų į verslumo ekosistemos plėtrą, bet ir nuo drąsių visuomenės ambicijų kurti verslą“, – pažymi GEM tyrimo Lietuvoje vadovė, VU Verslo mokyklos antreprenerystės ir inovacijų plėtros vadovė prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.
Regionai vejasi sostinę
Vilnius išliko pagrindiniu startuolių centru, tačiau verslumas tapo geografiškai įvairesnis. Nors sostinėje tebesukuriama apie trečdalį (29 proc.) naujų verslų, net 68 proc. pradedančiųjų verslininkų, tikinčių, kad jų verslas augs, buvo įsikūrę regionuose. Palyginimui – 2023 m. planuojančiųjų 10 ar daugiau naujų darbo vietų sukūrimą ir 50 proc. apyvartos augimą regionuose buvo dvigubai mažiau – 29 proc. Šis pokytis atskleidžia stiprėjančią regioninių ekosistemų, palankių auginti verslus, tendenciją.
Žinovai atkreipia dėmesį, kad regionuose pagrindiniu verslo įkūrimo motyvu išlieka užimtumo būtinybė. 2024 m. net 74,8 proc. pradedančiųjų verslininkų nurodė verslą pradėję tam, kad susikurtų darbo vietą ir užsidirbtų pragyvenimui (Vilniuje šis rodiklis siekė 25,1 proc.). Trims trečdaliams (75,68 proc.) pradedančiųjų verslininkų regionuose svarbu pratęsti šeimos tradicijas, kiek mažesnę dalį (71,03 proc.) įkvepia noras pakeisti pasaulį. Vis dėlto pagal naujų produktų kūrimą ir inovacijas Vilnius tebėra dominuojantis.
Verslo aplinka – dinamiška, bet trapi
Apžvelgiant bendrą šalies verslumo aplinką, reikšmingas yra verslumo ekosistemos indeksas (NECI). 2024 m. Lietuvą pagal jį užėmė antrąją vietą pasaulyje. Mūsų šalis yra vienintelė iš Europos valstybių, patekusių į penketuką – ją pralenkė tik Jungtiniai Arabų Emyratai. Po antroje vietoje esančios Lietuvos rikiuojasi tokios ekonomiškai stiprios šalys kaip Taivanas, Saudo Arabija, Indija, Korėja ar dešimtoje vietoje likusi Šveicarija.
Noras pradėti verslą Lietuvoje pernai šoktelėjo iki 20,4 proc. Tai – aukščiausias rodiklis per pastarąjį dešimtmetį. Dauguma suaugusiųjų verslą tebevertina kaip pageidaujamą ir prestižinį karjeros pasirinkimą (taip mano 71 proc. – vos 8 proc. mažiau nei 2023 m.) ir net pusė (51 proc.) tiki geromis galimybėmis pradėti verslą.
Brandžių verslų dalis pernai sumažėjo iki 3,2 proc., o sustabdžiusių savo verslų veiklas padaugėjo iki 7 proc. Šios tendencijos iliustruoja ne tik šalies verslumo dinamiką, bet ir trapumą, nes tai, kad iniciatyvos išaugtų į ilgalaikius verslus, lemia daugybė faktorių. Pavyzdžiui, 2024 m. iki 48 proc. augo nesėkmės pradėti verslą baimės lygis (palyginti su 35 proc. 2023 m.).
Be to, neapibrėžtumas dėl geopolitinių iššūkių ir kintanti ekonominė situacija prisidėjo prie optimizmo dėl ateities sumažėjimo. Tik kas dešimtas pradedantysis verslininkas Lietuvoje turėjo lūkesčių per penkerius metus sukurti 10 ar daugiau darbo vietų, beveik pusė (47 proc.) tikėjosi pasamdyti nuo 1 iki 4 žmonių ir net 58 proc. prognozavo, kad darbuotojų skaičius nepasikeis.
Daugiau įvairovės
Kaip rodo tyrimas, kuriant naujus verslus aktyvesni tampa vyresni žmonės. Nors tarp pradedančiųjų verslininkų vyravo 25–34 metų amžiaus asmenys, augo ir kitų amžiaus grupių aktyvumas, ypač 45–54 (22,7 proc.) ir 55–64 metų (16,7 proc.). Skirtingos kartos keičia verslo aplinką ir suteikia jai daugiau įvairovės.
Kita svarbi GEM tyrimo išvada – Lietuva beveik pasiekė lyčių lygybę pradiniame verslumo etape. 2024 m. pradėti verslą rinkosi 11,7 proc. moterų ir 11,6 proc. vyrų. Pagal šį rodiklį Lietuvą lenkia tik Jungtiniai Arabų Emyratai, trečioje vietoje – Austrija. Tačiau iš visų moterų tik 2 proc. priklauso brandūs verslai, o vyrams – 4,4 proc. – dvigubai daugiau. Informacinių ir komunikacinių technologijų srityje lyčių disproporcija itin ryški: joje 100 proc. verslų įregistravo vyrai.
Draugystė su dirbtiniu intelektu
Didesnė dalis Lietuvos pradedančiųjų verslininkų kuria verslą paslaugų sektoriuje – net 53,6 proc. renkasi mažmeninę prekybą, svetingumą, sveikatos apsaugą ar švietimą.
Dauguma Lietuvos verslininkų labiau orientuojasi į esamų idėjų tobulinimą, daugiau nei 70 proc. nurodo, kad jų produktai ar paslaugos nėra nauji. Tik 2,7 proc. moterų ir 1,7 proc. vyrų pasauliniu mastu pristato naujus produktus.
Prof. S. Mačiukaitės-Žvinienės teigimu, tai, kad Lietuva atsilieka nuo kitų šalių proveržio inovacijose, iš dalies lemia lėtesnė skaitmenizacija ir lietuvių atsargumas. Tik 14 proc. pradedančiųjų verslininkų dirbtinio intelekto įrankį laiko labai svarbiu savo dabartinei verslo strategijai. Tuo tarpu pažangios ekonomikos šalyse jis yra tapęs pagrindine daugelio verslų sudedamąja dalimi. Vis dėlto beveik trečdalis (27 proc.) pradedančiųjų verslininkų planuoja naudoti daugiau skaitmeninių įrankių savo produktams ar paslaugoms parduoti – tai yra dvigubai daugiau nei 2023 m., kai šis rodiklis siekė 13 proc.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad verslo sėkmės kodu tampa tvarumas. 2024 m. 52 proc. pradedančiųjų verslininkų ir 54 proc. jau įsitvirtinusių verslo savininkų teigė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų mažinti savo verslo poveikį aplinkai. Šis procentas yra panašus į Švedijos bei Ispanijos rodiklius.
„Lietuvos pasiektas proveržis atveria plačias galimybes verslui ir politikos formuotojams, o išryškėję iššūkiai sudaro sąlygas vykti teigiamiems pokyčiams inovacijų plėtros ir regionų stiprinimo srityje“, – apibendrina GEM tyrimo Lietuvoje vadovė.
Parengta pagal Vilniaus universiteto pranešimą
