Verslininkų nevilioja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra

Lietuva siekdama skatinti inovacijas versle iki 2020 m. planuoja paskirstyti iki 139 mln. eurų ES investicijų pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“. Tačiau 78 proc. apklaustų smulkių ir vidutinių Lietuvos įmonių neinvestuoja ir artimiausiu metu neplanuoja investuoti į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP). Tai rodo Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „Cobalt“ užsakymu atliktas RAIT tyrimas.

Nors pastarosiomis dienomis pasibaigęs kvietimas teikti paraiškas pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo ir verslo projektai“ susilaukė didelio populiarumo, tyrimo rezultatai rodo, kad tik 22 proc. apklaustų šalies įmonių investuoja į MTEP ir tik 8 proc. daro tai reguliariai.

Apklaustos įmonės yra pakankamai gerai informuotos apie Europos Sąjungos paramos (subsidijų) programas MTEP finansavimui. Apie jas žino du trečdaliai tyrimo dalyvių, bet tik nedidelė dalis planuoja pasinaudoti šia galimybe.
„Nepaisant įmonių, veikiančių lazerių, biotechnologijų ir kituose inovatyviuose sektoriuose, sėkmės, Tyrimo rezultatai rodo, kad didžioji Lietuvos verslo dalis lieka pakankamai konservatyvi, orientuojasi į tradicinius produktus ir gerai žinomas, pasiteisinusias gamybos technologijas,“ – teigia Juozas Rimas, advokatų kontoros „Cobalt“ partneris.

Neseniai atlikto kito Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos tyrimo rezultatai konstatuoja, kad pagal Jeremie iniciatyvą įkurti rizikos kapitalo fondai skatina portfelio įmonių investavimą į MTEP. Per pastaruosius 5 metus Jeremie rizikos kapitalo fondai, kurie yra finansuojami 2007-2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos ES struktūrinių fondų lėšomis, į MTEP projektus investavo per 20 mln. eurų.

Reikia pasitempti

Anot Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vadovės Ingos Miliauskienės, tenka apgailestauti, kad dedamos nemenkos pastangos, kad Lietuva taptų jei ne inovacijų lyderė, tai bent metai iš metų rodytų nuolatinę pažangą verslo investicijų į inovacijas srityje. Tačiau pagal paskutinius Europos inovacijų švieslentės rezultatus Lietuva patenka į nuosaikių inovatorių grupę ir šioje grupėje ji atsiduria paskutinėje vietoje. „Sulig kiekvienu nauju ES struktūrinių fondų programavimo periodu valstybė investuoja milžiniškus išteklius įvairių programų finansavimui, nukreiptų į įmonių skatinimą investuoti į MTEP, tačiau tuo pačiu pamiršta, kad jau kelinti metai egzistuoja nusistovėjusi problema dėl mokestinių lengvatų, taikomų įmonėms investuojančioms į MTEP, traktavimo, ir ji ligi šiol menkai arba apskritai nėra sprendžiama,“ – sako I.Miliauskienė.

Mokesčių lengvatos MTEP

Lietuvos įmonėms, kurios investuoja į MTEP, yra numatytos dvi mokesčių lengvatos. Dar viena investicinių projektų lengvata taikoma įmonėms, kurios siekia technologinio atsinaujinimo. Įmonės apskaičiuodamos pelno mokestį MTEP sąnaudas (su tam tikrais apribojimais) gali tris kartus atskaityti iš pajamų. MTEP ilgalaikiam turtui yra nustatyti sutrumpinti numatyti nusidėvėjimo normatyvai.

Nors mokesčių lengvatos galioja pakankamai seniai, tyrimo duomenimis net 76 proc. įmonių nėra girdėjusios apie tokias mokesčių lengvatas.
„Iš tyrimo akivaizdu, kad reikia didinti šios mokesčių lengvatos žinomumą tarp įmonių. Taip pat reikėtų kaip įmanoma labiau supaprastinti administracinę, pagrindžiančių dokumentų rengimo naštą, kad kuo daugiau įmonių ryžtųsi pasinaudoti MTEP ir investicinių projektų mokesčių lengvatomis,“ – sako  advokatų kontoros mokesčių ekspertas Rokas Daugėla.

Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos, Finansų rinkų instituto ir advokatų kontoros „Cobalt“ užsakymu šių metų vasario-kovo mėnesį rinkos tyrimo agentūra RAIT apklausė 220 skirtinguose veiklos sektoriuose ir įvairiuose Lietuvos regionuose veikiančių smulkiojo ir vidutinio verslo įmones. Atsakymai analizuojami 95 proc. patikimumu ir ~6,6 proc. paklaida.