Didesnė 2014-2020 metų laikotarpio Europos Sąjungos (ES) struktūrinių investicijų dalis turi būti nukreipta į regionus, kad šie prisivytų Vilnių ir didžiuosius miestus. Vienas iš būdų – ne didžiuosiuose miestuose vystomiems projektams būtų suteikiama daugiau balų vertinant jų paraiškas ES finansavimui gauti. Tokiomis mintimis dalijosi Panevėžyje susirinkę valstybės vadovai ir verslo bendruomenė.
„Šiomis ES investicijomis būtina skatinti regionų, nutolusių nuo sostinės ir kitų Lietuvos didžiųjų miestų, plėtros galimybes. Skatinant verslą regionuose būtina keisti verslumo priemones: pakraščių regionams pridėti balus, keisti koeficientus ir mokestines sistemas. Priėmus šias nuostatas sustiprėtų regionų konkurencingumas, būtų sukurtos naujos darbo vietos“, – sakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija regionams jau numatė beveik 5 milijonas eurų investicijų: socialinio būsto programai bus skirta 3,364 mln. eurų, o socialinių paslaugų infrastruktūrai – 1,347 mln. eurų.
Regionams didesnį dėmesį žada ir Vidaus reikalų ministerija, kuri ketina numatyti investicijas silpniau išsivysčiusių gyvenamųjų vietovių, pripažintų tikslinėmis teritorijomis, vystymuisi.
„2014-2020-metų investicijos regionuose planuojamos naudojant naujus būdus – integruotas teritorines investicijas ir bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos Regionines politikos departamento direktorius Arūnas Plikšnys.
Apie Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociaciją.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija vienija daugiau kaip 1500 verslo įmonių ir organizacijų, kurios yra susibūrusios į penkerius rūmus, veikiančius Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.
Susiję straipsniai:
- Sprendžiant regionų ateitį svarų žodį turėtų tarti vietos žmonės
- Valstybės pagalba verslui didins ekonominį aktyvumą Lietuvos regionuose
- Jubiliejinėje turizmo parodoje Maskvoje – netikėtas Lietuvos įvertinimas
- Į Lietuvą atvyks Turkijos Prezidentas
- Į Lietuvą atvyks Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos vadovas
- Vilniuje vyks didžiausia intelektinės nuosavybės konferencija Baltijos šalyse
- Lietuvos išradėjai džiaugiasi nauja Europos patentų išdavimo tvarka
- Privačiam verslui kaime, pateikus paraišką, gali būti suteikta per 200 tūkst. Lt
- ES paramos milijonai – kaip į balą
- Lietuva yra viena iš 17 verslui palankiausių valstybių pasaulyje
- Eurorevoliucija Kijeve tęsiasi. Protestuotojai atsisako politinių lozungų ir susivienija (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- ES ir Kinija pasirašo svarbų abipusio pripažinimo susitarimą ir stiprina savo muitinių bendradarbiavimą
- D. Grybauskaitė: Europa turi skatinti užimtumą, o ne pašalpas
- M.Kundrotas. Regionų mirtis – neišvengiamybė ar valios stokos pasekmė?
- Vilniuje iškils aukštybinis biurų pastatas „Grand Office“
- A.Akstinavičius. Įžanga kovai su šešėliu
- D. Paukštė. Darbdaviai nori tik pigių juodadarbių
- Paskirta 4,3 mln. Lt ES lėšų turizmo trasoms įrengti aplink Platelių ežerą
- D. Paukštė. Kaip emigrantas premjero sudarytai darbo grupei „kruopų davė“
- D. Paukštė. Ar Darbo kodekso liberalizavimas yra panacėja nuo visų lietuviško verslo bėdų?
- R.Garuolis. Lietuvos bankas: optimistiniais skaičiavimais euras atsipirks po 16, pesimistiniais – po 102 metų
- M. Jonaitis. Ekonominis karas arba pirkim prekę lietuvišką!
- D. Paukštė. Diskutavome apie Darbo kodekso projektą, kurio akyse nematėm
- P. Gylys. Bankų ekspertų benefisai mokesčių klausimais
- Vilniuje renkasi kosmoso technologijų įžymybės
- B. Ropė. Ką Lietuvai pasakė Europos Komisijos pirmininkas?
- Tarptautinio forumo akiratyje – mokslo ir verslo bendradarbiavimas
Labai abejotinas informacijos pavadinime esantis teiginys, kad didžiausia dalis investicijų suplaukia į Vilnių. Reikia imti santykinį rodiklį. Juk Vilnius yra 650 tūkst. gyventojų turintis miestas, taigi šia prasme gerokai daugiau negu du kartus didesnis už Kauną, tad dėl to ir investicijų daugiau palyginti su kitais surenka. Be to, jis yra mūsų sostinė bei esantis mažiau išvystytoje pietrytinėje Lietuvos dalyje, kuriai, suprantama, yra būtinos didesnės investicijos. Tai viena. Antra, yra pagrindo manyti, kad pakraštinės Lietuvos dalys labiausiai skriaudžiamos atiduodant ES paramos lėšas Kaunui. Antai, intermodalinį krovinių terminalą užuot plėtojant Lenkijos pasienyje – Šeštokuose, jis įrengiamas Kaune ir tuo tikslu iki jo nutiesiama netgi europinės vėžės geležinkelis, visiškai nereikalingas, nes ta vėžė jau buvo ateinanti iki Šeštokų. Taigi būtent juose buvo logiška įrengti krovinių terminalą ir ant išlikusio pylimo pratiesti apie 50 km geležinkelį tarp Alytaus ir Varėnos. Štai jums ir būtų buvęs tikrasis regijonų vystymas ir beveik 100 km trumpesnis kelias į Vilnių – sostinę ir rytinius krovinių tranzito vartus. Taip vakariniais krovinių tranzito vartais be jūrinių Klaipėdos, sausumos – būtų tapę Šeštokai. Dabar į vėžę iki Kauno buvo investuota 377 mln. eurų ES lėšų. Tai visiškai nepamatuotas investicinių lėšų panaudojimas. Atrodo, – panašūs dalykai vyksta ir su ES struktūrinėmis investicijomis atitenkančiomis Kauno oro uosto plėtojimui. Tad iš tikrųjų visiškai ne Vilnius yra Lietuvos regionų ir pakraščių skriaudėjas. Taigi kaltinimai dėl didesnės dalies investicijų atitekimo Vilniui yra visiškai ne tuo adresu. Apskritai, manytina, kad Kaunas kaip labiau viduryje Lietuvos esantis yra kokį dešimtmetį kitą paliktinas gyvuoti tik privačiomis investicijomis.
Žiūriu, kompleksai nesibaigia. 🙂 Lyg ir didesnis miestas, ir sostinė – bet vis tiek pavydas liko. Kažkaip prisiminiau, kaip vaikystėje erzinome vieną didelį ir ne itin gudrų vaiką: “auk, sūneli, kad ir durnas – bile didelis”. 🙂
Žiūriu, kompleksai niekaip nesibaigia. 🙂 Lyg ir didesnis miestas, ir sostinė – bet vis tiek pavydas liko. Kažkaip, žiūrėdamas į kai kurių “wilenskų” kompleksus, prisiminiau, kaip vaikystėje erzinome vieną didelį ir ne itin gudrų vaiką: “auk, sūneli, kad ir durnas – bile didelis”. 🙂
Nedrumsk Lietuvos vandens “kownenska” Lenkijos lazda…