Rudenį atlikta šalies bendrovių vadovų apklausa atskleidė, kad 50 proc. įmonių susiduria su kvalifikuotų darbuotojų trūkumu. Beveik tiek pat įmonių siekia glaudesnės partnerystės su švietimo įstaigomis, kurios galėtų aktyviau prisidėti ruošiant verslui reikalingus specialistus.
„Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, daugelis bendrovių mano, kad tokią partnerystę tarp verslo ir švietimo įstaigų turėtų inicijuoti būtent mokymo institucijos. Šiuo metu kas penkta įmonė bendradarbiauja su profesinio mokymo įstaigomis, parodė apklausa.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrės Agnės Kudarauskienės teigimu, galima pasidžiaugti, kad auga bendradarbiauti norinčių įmonių skaičius, tačiau reikėtų atsiminti ir tai, kad tokio bendradarbiavimo inicijavimas neturėtų būti vienakryptis procesas.
„Nors švietimo įstaigoms labai svarbu siekti, kad specialistų įgyjamos kompetencijos atitiktųdarbo rinkos poreikius, visgi partnerystės paskata neturėtų būti vienašališka. Tikime, kad darbdaviai supranta, jog verta palaikyti nuolatinį ryšį su profesinėmis mokyklomis, puoselėti atvirą dialogą su jų vadovybe, kelti konstruktyvius iššūkius specialistų ugdymo procese. Norint užtikrinti, kad ateityje verslui kiltų mažiau iššūkių ieškant kompetentingų darbuotojų, profesinės mokyklos savo ruožtu galėtų imtis svarbesnio vaidmens nei iki šiol. Tam reikia bendradarbiavimo, prie kurio prisideda abi pusės – darbdaviai, siūlantys galimybes, ir profesinės mokyklos, sudarančios sąlygas profesiniam tobulėjimui“, – sako ji.
Kad verslo ir profesinio mokymo įstaigų santykis turėtų būti paremtas abipuse partneryste, sutinka ir Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Jo teigimu, verslui reikia bendradarbiauti, kad būtų ruošiami šiandien darbo rinkai reikalingi specialistai, o profesinėms mokykloms būtinas verslo indėlis, kad jos spėtų prisitaikyti prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių.
„Pastebime, jog dažniausiai bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis renkasi didelės įmonės, nes tam reikalingi papildomi resursai, kuriuos smulkiam ir vidutiniam verslui skirti yra sudėtingiau. Norint, kad verslas aktyviau bendradarbiautų su profesinio mokymo įstaigomis, pirmasis žingsnis turėtų būti glaudesnė partnerystė profesinio orientavimo srityje. Matome poreikį vykdyti intensyvią komunikacijos kampaniją dėl mokymosi profesinėse mokyklose teikiamos naudos, aiškiai informuoti apie specialistų trūkumą tam tikrose srityse, pabrėžiant lengvas galimybes įsidarbintiir gauti didesnį nei vidutinį darbo užmokestį“, – teigia pašnekovas.
Įmonių apklausos duomenimis, net du trečdaliai su profesinėmis mokyklomis bendradarbiaujančių bendrovių dažnai arba kartais įdarbina praktiką atlikusius studentus.
49 proc. apklaustų įmonių teigia, kad pageidautų glaudesnės partnerystės su mokslo įstaigomis.
Užmegzti daugiau partnerystės iniciatyvų su verslu pageidautų ir pačios profesinės mokyklos.
„Net 86 proc. apklaustų profesinių mokyklų vadovų įsitikinę, kad glaudesnė partnerystė su verslu leistų mokymo programą labiau pritaikyti prie šiandienos darbo rinkos poreikių. Be to, prie rinkos poreikius atitinkančių profesinio mokymo sistemų kūrimo ir profesinių mokyklų aprūpinimo pažangesne bei modernesne infrastruktūra ženkliai prisideda ir Europos Sąjungos investicijos. Per 2014 – 2020 m. periode CPVA administravo dvi priemones, susijusias su profesiniu mokymu, kurioms bendrai skirta 66, 2 mln. Eur“, – sako Centrinės projektų valdymo agentūros direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė.
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės A. Kudarauskienės, vertinant vienam studentui tenkančią finansavimo dalį, šiuo metu profesinės mokyklos tik labai nedideliu skirtumu nusileidžia universitetams. Paklausta apie populiariausias švietimo kryptis profesinėse mokyklose, viceministrė įvardija inžinerijos, sveikatos priežiūros studijas, pavyzdžiui, paramedikų, masažuotojų arba slaugytojų mokslus.
„Jeigu kalbėtumėme apie darbdavių poreikius, daugiausiai pastebime gamybos ir inžinerijos darbuotojų trūkumą. Šie sektoriai Lietuvoje gana stipriai plečiasi ir galėtų plėsti pajėgumus dar labiau, jeigu būtų didesnis skaičius šiuose sektoriuose dirbančių žmonių. Kita vertus, turime suprasti, kad inžinerinės profesijos reikalauja šiek tiek aukštesnių gebėjimų, kuriuos mokinys atsineša iš bendrojo ugdymo. Ko gero, įstojus į mechatronikos specialybę ne kiekvienas galės pasiekti tokį lygį, kokio tikisi darbdavys“, – sako viceministrė.
A. Romanovskis prideda, kad šiuo metu jaučiamas didelis vairuotojų, aviacijos inžinierių, operatorių ir kitų inžinerinių specialybių atstovų trūkumas.
„Iš savo narių girdime, kad didžiausia problema yra ne bendradarbiavimo tarp verslo ir profesinių mokyklų trūkumas, o norinčių mokytis profesinėse mokyklose stoka ir mažas skaičius mokinių, besirenkančių tas specialybes, kurių rinkoje labiausiai trūksta. Taigi, problema čia neretai yra didesnio masto – labiausiai trūksta žmonių, kurie rinktųsi trūkstamas profesijas, nes jos neretai yra reikalaujančios ne tik žinių, bet ir fizinio pasirengimo, kartais tenka dirbti lauke, stovint ir panašiai“, – apibendrina jis.
