Džiugins ryškiausios pavasario žvaigždės
Giedrais gegužės vakarais žvilgsnius trauks ryškiausios pavasario žvaigždės: šiaurės vakaruose – ryškiausia Vežėjo žvaigždyno žvaigždė Kapela, vakaruose – Dvyniai su ryškiaisiais Kastoru ir Poluksu. Žemiau, tarp Dvynių ir Vežėjo, gelsvai švyti ryškiausias vakaro šviesulys – Jupiteris. Kiek į pietus nuo Dvynių, neryškiame Vėžio žvaigždyne, įsitaisęs rausvasis Marsas, o po juo, palei pat vakarų horizontą – Mažojo šuns ryškiausia žvaigždė – Prokionas.
Pietuose žvilgsnį traukia – įspūdingasis Liūto žvaigždynas su savo ryškiausia žvaigžde Regulu. Kiek kairiau ir žemiau nuo jo spindi Mergelės žvaigždynas su savo ryškiausia žvaigžde Spika.
Virš šiaurės rytų horizonto kopia vasariškieji Lyros ir Gulbės žvaigždynai su ryškiąja Vega ir Denebu, o pietryčiuose – Jaučiaganio žvaigždyne ryškiai švyti Arktūras.
Palei šiaurės horizontą ryškėja „W” raidės apybraižų pavidalo Kasiopėja ir Persėjas. Neįprastoje padėtyje, aukštai virš galvos sukasi Grįžulo ratai.
Šviesiausiai žibės: Vakarais – Jupiteris, rytais – Aušrinė
Jupiteris ir toliau išlieka vienvaldžiu vakaro dangaus šeimininku: visą mėnesį vakarais ryškiai spindi Tauro žvaigždyne, iki gegužės vidurio leisis apie 24 val., mėnesio pabaigoje – 23 val.
Marsas vakarais rausvai spindi blausiame Vėžio žvaigždyne, o pačioje gegužės pabaigoje persislenka į Liūto žvaigždyną.
Venera-Aušrinė (Žuvų žvaigždyne) ir Saturnas (ant Žuvų-Vandenio ribos) teka rytui auštant, tačiau aukščiau pakilti nespėja ir dėl to trumpam matyti galima tik Aušrinę, o Saturnas išblėsta šviesiame ryto danguje.
Nustebins nebent nelaukti reginiai, nes pranašautų – nebus
Balandžio mėnesį išreklamuota, esą, net plika akimi gegužės pradžioje būsianti matoma neseniai atrasta kometa C/2025 F2 (SWAN), deja laukiančiuosius nuvylė – laukto ryškumo nepasiekė. Gegužės 1 d. priartėjusi prie Saulės šiuo metu ji slenka Tauro žvaigždynu, kaip 9 ryškio blausus šviesulys ir yra atrandama tik per teleskopą ir jau ne Lietuvos, o pietinio dangaus pusrutulio padangėje.
Neaišku kaip bus ir jau nuo pernai metų pavasario žiniasklaidos reklamuojama tuoj tuoj sužibsiančia „nauja žvaigžde“ nedideliame gražiame Šiaurės vainiko (Coronae Borealis ) žvaigždyne slypinti žvaigždė T (T CrB), esą, nuo pernai metų pavasario iki rudens turėjo „blykstelėti“ nuo plika akimi nematomo +10 mg ryškio žvaigždės iki +2 mg ryškio (kuo mažesnis skaičius tuo didesnis ryškis, plika akimi matome nuo +6 mg). Deja pranašystė neišsipildė iki šiol. Tačiau pranašautojai rankų nenuleido ir šio įvykio datą perkėlė į šių metų pavasarį arba… rudenį.
Tad giedrais vakarais verta pastebėti gražų Šiaurės vainiko žvaigždžių lankelį. Atrasite jį žvelgdami Grįžulo ratų „ienos“ rodoma kryptimi tarp Jaučiaganio ir Heraklio žvaigždynų.
O už neišsipildančias astronomų ir žiniasklaidos pažadėtas dangiškąsias naujienas kantriausiems stebėtojams dangus gali atsidėkoti ir nelauktais reginiais: netikėtai ryškiais, įspūdingais meteorų žybsniais (iki gegužės 28 d. dar reikšis Eta Akvaridų meteorų srautas), spalvingomis pašvaistėmis ar žmogaus rankų sukurtos ryškios kosminės stoties tarpžvaigždiniu skrydžiu.
Astrofizikas Jonas Vaiškūnas: “Jupiteris ir toliau išlieka vienvaldžiu vakaro dangaus šeimininku”. Plačiai apie šį dangaus šeimininką, susijusį su senovine laiko apskaita, yra aprašyta dokumentinės knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, įsigyjama per Patogupirkti.lt) skyriaus “Jupiterio Griausmavaldžio šventykla Vilniuje” 21 – 28 puslapiuose. Ten kartu su pateiktais brėžiniais ir skaičiavimais yra parašyta, kad ant tų pačių pamatų, kur dabar stovi Arkikatedra, anksčiau stovėjo 12-ka laiptų turinti su aukuru Didžiųjų Lietuvos kunigaikščių deginimui viršuje šventykla. Iš išorės ji atrodė tokia pati, kaip kad atrodo dabar Cheopso Didžioji piramidė Egipte, tik be aukuro viršuje (Egipto faraonai buvo mumifikuojami). Vilniaus laiptuotos piramidės matmenys, pervedus juos iš aprašomų uolekčių į metrus, atitinkamai buvo h = 10 m. ir b x b = 22,5 x 22,5 m ribose (žr. p. 27). Statinį Vilniuje pastatė sūduviai dzūkai, kurie (žr. 28 p.) 7.275 m. pr. Kr. įkūrė Vilniaus miestą. Piramidė viduj turėjo kambarėlius, kurių vienas buvo skiriamas Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių urnų po sudeginimo laikymui, o kitas buvo skiriamas astronomui, kuris pro kanalą, nukreiptą į Vakarus, stebėjo kas 12 – ka metų virš horizonto per lietingos charakteringos griausmais sezoną vasaroje vis naujai ir naujai pasirodantį Jupiterį. Apart to, šalia piramidės pamatų (dabar ten presbiterija) buvo įrengtas ratas (p. 22), kuriame vaidilutės žibinto pagalba vedė dienų, mėnesių ir metų apskaitą. Čia akmens pentagrama, į kurią įsipaišo Vilko pėda, yra pažymėta (žr. p. 22) pati Vilniaus miesto įkūrimo 7.275 m. pr. Kr. data. Dėkoju.