2025 m. gruodžio 17 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje įvyko reikšmingas balsavimas, kuris, nepaisant menko dėmesio Lietuvos žiniasklaidoje, turi platesnę politinę ir vertybinę reikšmę. Balsuota dėl pataisos A/80/L.40, susijusios su Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimu. Kaip matyti iš viešai paskelbto oficialaus balsavimo rezultatų ekrano, už pataisą balsavo 81 valstybė, prieš buvo 77, o 15 šalių susilaikė.
Apie šį balsavimą pranešė Visuomeninė tarptautinė šeimos politikos stebėsenos organizacija „Family Watch International“, savo oficialioje svetainėje paskelbusi informaciją ir balsavimo rezultatų ekrano nuotrauką.
Organizacijos teigimu, minėtoji pataisa lėmė tai, kad iš rezoliucijos teksto buvo pašalinta nuoroda į vadinamąją seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės SOGI (sexual orientation and gender identity) sąvoką, kuri nėra įtvirtinta jokioje tarptautinėje sutartyje ar konvencijoje.
Pasak Tarptautinės šeimos politikos stebėsenos organizacijos, SOGI terminija pastaraisiais metais vis dažniau įtraukiama į Jungtinių Tautų dokumentus ne kaip neutralus nediskriminavimo principas, bet kaip priemonė vėliau spausti valstybes keisti nacionalinę teisę – ypač švietimo, šeimos politikos ir vaikų apsaugos srityse. Organizacijos vertinimu, būtent tokiam „užpakaliniam“ ideologinių nuostatų įtvirtinimui šis balsavimas ir sudavė rimtą smūgį.
Reikšminga ir tai, kad šį kartą Jungtinės Amerikos Valstijos palaikė pataisą, ragindamos tai padaryti ir kitas šalis. Tarptautinių stebėtojų teigimu, būtent pasikeitusi JAV pozicija tapo lemiamu veiksniu, leidusiu suburti balsų daugumą. Tai akivaizdžiai paneigia dažnai kartojamą teiginį, esą Vakarų pasaulyje dėl SOGI klausimų egzistuoja „platus tarptautinis sutarimas“.
Visai kitokią laikyseną demonstravo Europos Sąjunga. Pasak Tarptautinės šeimos politikos stebėsenos organizacijos, ES iniciatyva balsavimas buvo atidėtas 48 valandoms, siekiant papildomo politinio spaudimo valstybėms – raginant jas balsuoti prieš pataisą, susilaikyti, arba apskritai nedalyvauti balsavime. Tai leidžia kalbėti ne tik apie vertybinį, bet ir apie procedūrinį konfliktą Jungtinėse Tautose.
Lietuva balsavo prieš pataisas – pasirinko genderistinę ES liniją, kurios šiuo atveju atsisako JAV ir nemaža dalis kitų pasaulio valstybių. Tai reiškia, kad Lietuva pasirinko ne šeimos, tėvų teisių ar nacionalinio suvereniteto pusę, o ideologinę kryptį, kurią vis aktyviau kritikuoja dalis tarptautinės bendruomenės.
Rašytojas ir visuomenininkas dr. Vytautas Rubavičius, vertindamas šį balsavimą, atkreipė dėmesį, jog toks Lietuvos pasirinkimas verčia kelti principinį klausimą: ar mūsų valstybės užsienio politika šiais klausimais tebėra grindžiama tautos vertybėmis, ar vis labiau tampa ideologinių srovių Briuselyje atspindžiu.
„Ar nevertėtų viešai kreiptis ir į Prezidentą, kuris ne kartą yra pasisakęs už šeimos ir tėvų teisių apsaugą, prašant aiškios pozicijos dėl tokio Lietuvos balsavimo“, – retoriškai klausia V. Rubavičius.
Šis Jungtinių Tautų balsavimas dar nereiškia diskusijų pabaigos. Tačiau jis aiškiai parodė, kad globalioje politikoje stiprėja pasipriešinimas ideologiniam spaudimui, ir kad vadinamoji „neišvengiama pažanga“ toli gražu nėra vienintelis galimas kelias.
Bet klausimas lieka atviras: kurioje šio vertybinio lūžio pusėje – Lietuva?
Pasaulyje kol kas nepastebėjau kokių nors dvasinių vertybių buvimo, tad ir joks vertybinis lūžis neįmanomas. Kažkada su beždžionėmis atliktas genetinis aukštesnių jėgų eksperimentas nenusisekė, žvėries genomas vis vien įveikė dvasinį, todėl ir toliau nebaigia galioti tvarkelė, kuri palaiko tik stipresniojo ir plėšresniojo teisę egzistuoti. Vergovinė santvarka neužleidžia pozicijų per tūkstantmečius.
Taip išeina, kad politika neatspindi Lietuvos žmonių nuomonės. Juk dauguma, absoliuti, yra prieš genderizmą, bet politikai priima sprendimus, kurie atspindi mažumą, bet ne daugumą.
Tai kur čia demokratija?..
Bet genderizmas yra tik ideologija, kuri nėra visuotinai žmonijos pripažinta vertybė, taigi jo skelbiamų “tiesų” įstatymas nereguliuoja, demokratinis įstatymo viršenybės principas jam negali būti taikomas. Šiuo atveju problema yra partijos, valdžios asmenys, kurie atstovauja Lietuvos valstybę. Asmeninis ar partijinis genderizmas gali būti “šluojamas” renkant Seimą, Prezidentą, kitus atstovautojus, tarp jų ir JT.
Bet jei tą ideologiją stumia itin galinga jėga, kurios rankose didžiuliai finansiniai ištekliai, daugybė fondų, per kuriuos finansuojamas jau tiesioginis poveikis švietimui, kultūrai, viešąjai nuomonei, kai jų rankose žiniasklaida ir t.t. – kaip išrinkti tokius, kurie nėra vienaip ar kitaip paveikiami tos galingos jėgos?
Pvz., kas prastūmė, kad popiežių Vilniuje pasitiktų juodaodė mergaitė lietuviškais tautiniais rūbais?
Žinoma, neišrinkti genderistų – sunku. Tačiau darbas padaromas darant. Manau, kad kažkiek ta kryptimi būtų galima nuveikti atidžiau stebint kandidatą, partiją keliais aspektais. Kiek tokiais atvejais matosi tikros meilės lietuvybei, koks dėmesys jų kalbose skiriamas lietuviškos aplinkos išlaikymui, jos kūrimui, kiek kandidatas(ė) yra šeimos žmogus ir t.t., ir pan. Žodžiu, vien pagal šias netiesiogines kandidatų, partijų nuostatas būtų galima apsispręsti už ką balsuoti, – taip galėtų būti išvengta genderizmo valdžiose.
Klausimas dėl to “prastūmimo” tikrai vertas atsakymo. Popiežiaus vizitą be abejonės rengė Vatikanas, tai tos “juodaodės mergaitės”… idėja gali būti rengėjų sumanymas. Bet neatmestina, kad tai pačios Lietuvos “davatkavimo” išmislas. Tačiau, regis “laisvojo žodžio” LRT to “šposelio” mintimi net nesidomėjo, nors ji kaip ir disonuoja su popiežiaus raginimu Lietuvos jaunimą laikytis tradicijų, o gal net tyčiojasi iš tai… Iš tikrųjų kas gi – “prastumta” tokia eklektika?
Na, paimkime Benkunską – turi gražią šeimą – žmona, du vaikučiai. O leidžia lgbt paradus ir pučia tą pačią genderinę leftistinę dūdą.
O kiek tokių, kurie lyg ir šneka prieš rinkimus gražiai, teisingai, o po to daro kitaip.
Visi žino, kad reikia žiūrėti ne tik ką šneka, bet ir ką daro.
Žmonių masės atmintis labai trumpa, deja.
Janutienė pričiupo Šimonytę: žinojote, kad ji gynė nusikaltėlius?
youtube.com/watch?v=9XWlD7M9HJI
Ėlėrtė. Geroji naujiena(straipsnis):
Ministerija: 2029 m. translytiškumas nebebus traktuojamas kaip psichikos sutrikimas
Kitokio sprendimo iš Lietuvos nesitikėjau. Esame sąjungoje , tai gyvename pagal sąjungos nustatytas taisykles.
Nieko netikėto. Europinis komunizmas.
Taip, tik stojom į laisvų šalių sąjungą, o dabar apsižiūrėjom, kad vėl atsidūrėm komunistinių vergų sąjungoj.
Aišku viena – šliužų niekas negerbia, čia turiu omeny lietuvių prabalsavimą už genderizmą
Čia ne lietuviai taip prabalsavo, o mūsų valdžios ponai, nupirkti per kominterno fondus.
Federalinė rezervų sistema, kuri yra dolerinės globalios finansų sistemos šerdis, kominterno rankose?
Panašu į tai.
Tai, kad visai ne. FRS savininkai – itin stambaus finansinio kapitalo atstovai.
Manau, tai ta pati jėga.
ПОЧЕМУ ЕВРОПА НЕНАВИДИТ ТРАМПА #веллер 26 12 2025:
youtube.com/watch?v=POtZ9_HK4jc