Šeštadienis, 10 balandžio, 2021
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa

Robertas Staponkus, www.alkas.lt
2012 05 30 14:14
1
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių invazijos ir introdukcijos yra viena iš svarbiausių nūdienos problemų aplinkosaugos srityje. Tiesioginė (balastiniai vandenys, rūšių tyčinė ir netyčinė introdukcija, aplinkos tarša, buveinių naikinimas) ir netiesioginė (klimato kaita, bioįvairovės mažėjimas, buveinių degradacija) žmogaus veikla sukėlė tikrą nevietinių žuvų rūšių invazijų sprogimą visame pasaulyje, kuris kelia grėsmę vietinėms gyvūnų rūšims, bendrijoms ir ekosistemoms. Registruojama vis daugiau atvejų, kai invazinės rūšys išnaikina vietines žuvų rūšis, dėl ko pastoviai didėja patiriama ekonominė ir socialinė žala. Svetimžemių gyvūnų ir augalų invazijos neaplenkia ir Lietuvos. Mums dažniausiai pastebimi pokyčiai sausumoje, po vandeniu jie būna ne tokie akivaizdūs, nors neretai yra kur kas didesnio masto.

Invazinės žuvys Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinių žuvų rūšys – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii ) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Nuodėgulinis grundalas, dažniau žinomas kaip „rotanas“, jau senokai pažįstamas žvejams, tačiau pastaraisiais metais Baltijos jūros priekrantėje ypač sparčiai gausėja juodažiočių grundalų. Tą gali paliudyti kiekvienas žvejas nors kartą žvejojęs ant Palangos tilto, Klaipėdos molo ar uosto teritorijoje. Šiais metais juodažiotis grundalas yra pagrindinis žvejų mėgėjų laimikis Baltijos jūroje. Lietuvos vandenyse juodažiotis grundalas pirmą kartą pastebėtas visai neseniai – 2002 metais. Neoficialiais duomenimis rekordiniai grundalai gali pasiekti net 600 g svorį, o žvejų mėgėjų laimikiai yra tokie dideli, kad grundalų jau galima nusipirkti įvairiuose uostamiesčio turguose, už kilogramą šios žuvies mokant 4–5 Lt. Lenkijoje, iš kur juodažiotis grundalas atkeliavo į Lietuvos vandenis, jau gaminami grundalų konservai, kurių galima nusipirkti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje.

Atėjūnas iš rytų

Juodažiotis grundalas apibūdinamas kaip viena greičiausiai iš rytų į vakarus plintančių invazinių rūšių. Natūraliai jis yra paplitęs Juodosios, Kaspijos, Marmuro ir Azovo jūros seklesniuose regionuose. Šie grundalai pakyla aukštyn Kaspijos ir Juodąją jūras maitinančiomis upėmis iki 400 km.

Pirmasis juodažiočio grundalo persikėlimas už natūralaus arealo ribų pastebėtas praeito amžiaus 50-ame dešimtmetyje, kuomet, manoma, introdukuojant  kefalę šoklę (Liza saliens) iš Kaspijos jūros į Aralo jūrą kartu buvo perkeltas ir juodažiotis grundalas.  Per paskutinius trisdešimt metų juodažiotis buvo pastebėtas ir kituose regionuose: 1985 m. rastas Maskvos upėje, Maskvos miesto ribose, 1990 m. atkeliavo į Baltijos jūrą, Gdansko įlanką, tais pačiais metais jis rastas ir Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose. Manoma, jog būtent iš Gdansko įlankos juodažiotis grundalas paplito po visą Baltijos jūrą: 1999 m. aptiktas Vokietijos vandenyse, 2002 m. – Rygos įlankoje, 2002 m. – Lietuvos vandenyse, 2005 m. –  Suomijos pakrantėje.

Ką apie šį atėjūną žinome?

Europoje ir Lietuvoje šios invazinės žuvies tyrimų kol kas nedaug, o ir tie patys fragmentiški ir dažniausiai apsiriboja aptikimo aprašymais, gausumo ir mitybos tyrimais; mitybos grandinių pokyčių analize. Daugiau tyrimų su juodažiočiu grundalu atlikta JAV ir Kanadoje, kur juodažiočio grundalo invazija Didžiuosiuose Amerikos ežeruose labai neigiamai paveikė visą ekosistemą.

Nustatyta, kad juodažiotis grundalas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose daugiausiai minta dreisenomis ir midijomis. Dreisenos ir midijos yra filtratoriai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir „išvalyti“ didžiulius kiekius vandens. Manoma, kad dėl juodažiočio grundalo ženkliai sumažėjus  dreisenų ir midijų gali labai pablogėti vandens kokybė – suintensyvės  „vandens žydėjimas“, todėl vandenyje  ištirpusio deguonies kiekis gali sumažėti žemiau kritinio lygio, tuo sukeldamas masinius žuvų kritimus. Lokalaus pobūdžio žuvų kritimai pastaraisiais metais itin karštomis dienomis jau yra stebimi Kuršių mariose.

Kita potenciali problema susijusi su kenksmingų medžiagų pernešimu. Midijos ir dreisenos kaip vandens filtratoriai sugeba sukaupti palyginti didelius kenksmingų medžiagų kiekius. Juodažiotis grundalas misdamas midijomis ir dreisenomis neišvengiamai taip pat sukaups daug kenksmingų medžiagų. Baltijos jūros ir Kuršių marių plėšriųjų žuvų mityboje juodažiotis grundalas sudaro vis didesnę raciono dalį, todėl kyla pavojus, kad dėl juodažiočio grundalo menkės, starkiai, vėgėlės, ešeriai gali sukaupti didelius kenksmingų medžiagų kiekius. JAV Didžiuosiuose Amerikos ežeruose vėžį sukeliančių medžiagų koncentracija starkiuose jau pasiekė sveikatai pavojingą lygį. Taigi, juodažiočių grundalų paplitimas gali kelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai bei pakenkti žvejybos pramonei.

Šiuo metu vis dar nežinomi atsakymai į daugybę klausimų: koks yra šio grundalo poveikis vietinėms žuvų ir kitų gyvūnų rūšims, kokie veiksniai riboja jų plitimą, iš kur tiksliai pas mus atkeliavo šios žuvys, kokią vietą jos užima mitybos grandinėje, kiek kenksmingų medžiagų jos sugeba sukaupti ir ar įmanoma tokį jų plitimą sustabdyti.
Į visus šiuos klausimus bandys atsakyti Gamtos tyrimų centro mokslininkai, projekto „Nuodėgulinio ir juodažiočio grundalų paplitimo, poveikio ir gausos mažinimo studija Lietuvoje“ metu.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl svarbu saugoti biologinę įvairovę?
  2. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  3. Gamta – kultūros lopšys
  4. Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai
  5. Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    9 m. ago

    Ir gyvūnijos pasaulyje imigrantai – bėda 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

2021 04 09
Pildant automobilių  kondicionierius – nauja garantija

Pildant automobilių kondicionierius – nauja garantija

2021 04 08
Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

2021 04 05
Gyventojai raginami nenaikinti meškinių česnakų

Gyventojai raginami nenaikinti meškinių česnakų

2021 04 04
Gamtininkai ragina prieš šventes neskinti pataisų

Gamtininkai ragina prieš šventes neskinti pataisų

2021 04 01
Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

Plečiama žaliųjų pirkimų erdvė

2021 04 01
Nuo balandžio pirmosios privalu užtikrinti sąlygas žuvims neršti ir migruoti

Nuo balandžio pirmosios privalu užtikrinti sąlygas žuvims neršti ir migruoti

2021 03 31
Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Prezidentas teikia viešam svarstymui Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus

2021 03 29
Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

Stabdykime miško teršimą automobilių atliekomis

2021 03 28
inlandsocal.com nuotr.

Pabudusios erkės – pavojus šunims ir katėms

2021 03 27
Rodyti daugiau

Naujienos

Streso sukeltos odos ligos: gydyti reikia ne tik požymius, bet ir priežastį
Gamta ir žmogus

Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu

2021 04 10
Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
Gamta ir žmogus

Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje

2021 04 10
Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą
Gamta ir ekologija

Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

2021 04 10
Gyventojai vis dažniau praneša apie aplinkosauginius pažeidimus
Gamta ir žmogus

SAM: laikinai neveiks paramos linijos

2021 04 10
Trichineliozės pamiršti negalima
Gamta ir žmogus

Veršiena puikiai tiks ir sveikuoliams

2021 04 10
M. Mažvydo biblioteka | lnb.lt nuotr.
Lietuvoje

Atveriamos Nacionalinės bibliotekos skaityklos

2021 04 10
Lietuva pritaria automobilių su vidaus degimo varikliais gamybos atsisakymui
Lietuvoje

Tyrimas: gyventojai rūpinasi aplinkosauga

2021 04 10
Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
Gamta ir ekologija

Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui

2021 04 10


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Bartas apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė
  • Bartas apie V. Sinica. Leftizmas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Pervargimas tampa nuolatiniu palydovu
  • Gatvių valymą galima stebėti ir žemėlapyje
  • „Iš savo varpinės“: Narvai ir Černobylio hibridas puoš Vilnių
  • Įstatymas užtikrins žalos aplinkai atlyginimą

Skaitomiausi straipsniai

  • A. Jakubauskas: Metas telkti Lietuvos atsinaujinimo sąjūdį (video) peržiūrėta: 873; komentarų: 13
  • Ar bus apgintas gyvasis Juškų etninės kultūros muziejus? (nuotraukos, video) peržiūrėta: 578; komentarų: 4
  • „Aktualioji istorija“: „Lietuvos piliakalnių tyrimų medžiaga“ – nauja informacija apie Lietuvos piliakalnius peržiūrėta: 491; komentarų: 7
  • Seimui bandant atleisti LGGRTC direktorių Lietuvoje kils piketų banga (tiesioginė transliacija) peržiūrėta: 382; komentarų: 2
  • V. Juozapaitis. Nesprendžiamos problemos nedingsta savaime peržiūrėta: 379; komentarų: 4
  • Seimas nužudė paskutinę piliečių iniciatyvą peržiūrėta: 342; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Rasos

    2021-06-23 08:00 - 2021-06-24 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

by Ditė Česėkaitė
2021 04 09
0
Jūros taršą stebės dar nematyti orlaiviai

Europos jūrų saugumo agentūra Lietuvoje pradeda nuotolinio valdymo orlaivių, stebinčių laivų taršą, misiją. Tai padės sustiprinti Baltijos jūros aplinkos apsaugos...

Skaityti toliau

Pildant automobilių kondicionierius – nauja garantija

by Ditė Česėkaitė
2021 04 08
0
Pildant automobilių  kondicionierius – nauja garantija

Aplinkos ministerija siūlo įdiegti naują garantijų sistemą papildomiems transporto priemonių oro kondicionieriams. Kondicionierius pildantys subjektai prieš pildami dujas turės įsitikinti, kad iš...

Skaityti toliau

Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

by Ditė Česėkaitė
2021 04 05
0
Darbdaviai pasiruošę padėti gyvūnus auginantiems darbuotojams

Nors pandemija vis dar neatleidžia savo gniaužtų, gyvūnų šeimininkai jau svarsto, kaip po karantino grįžus į darbo vietas prie pakitusių...

Skaityti toliau

Naujausios pastabos

  • Bartas apie Į pagalbą senoliui Stelmužės ąžuolui
  • Bartas apie J. Vaiškūnas. Žodžių karai: edukacija prieš švietimą (II)
  • Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas apie „Aktualioji istorija“: Marija Gimbutienė – žymiausia lietuvių archeologė
  • Bartas apie V. Sinica. Leftizmas
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys
Kitas straipsnis
Šventė „Atataria lamzdžiai“ priminė senuosius vestuvių papročius (video)

Šventė „Atataria lamzdžiai“ priminė senuosius vestuvių papročius (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi rašiniai
Pradžia

 

Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai