Penktadienis, 27 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Invazinės žuvų rūšys grasina tikra katastrofa

Robertas Staponkus, www.alkas.lt
2012 05 30 14:14
1
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Lietuvos gamtos fondo nuotr.
Lietuvos gamtos fondo nuotr.

Nevietinių augalų ir gyvūnų rūšių invazijos ir introdukcijos yra viena iš svarbiausių nūdienos problemų aplinkosaugos srityje. Tiesioginė (balastiniai vandenys, rūšių tyčinė ir netyčinė introdukcija, aplinkos tarša, buveinių naikinimas) ir netiesioginė (klimato kaita, bioįvairovės mažėjimas, buveinių degradacija) žmogaus veikla sukėlė tikrą nevietinių žuvų rūšių invazijų sprogimą visame pasaulyje, kuris kelia grėsmę vietinėms gyvūnų rūšims, bendrijoms ir ekosistemoms. Registruojama vis daugiau atvejų, kai invazinės rūšys išnaikina vietines žuvų rūšis, dėl ko pastoviai didėja patiriama ekonominė ir socialinė žala. Svetimžemių gyvūnų ir augalų invazijos neaplenkia ir Lietuvos. Mums dažniausiai pastebimi pokyčiai sausumoje, po vandeniu jie būna ne tokie akivaizdūs, nors neretai yra kur kas didesnio masto.

Invazinės žuvys Lietuvoje

Šiuo metu Lietuvoje oficialiai patvirtintos dvi invazinių žuvų rūšys – nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii ) ir juodažiotis grundalas (Neogobius melanostomus). Nuodėgulinis grundalas, dažniau žinomas kaip „rotanas“, jau senokai pažįstamas žvejams, tačiau pastaraisiais metais Baltijos jūros priekrantėje ypač sparčiai gausėja juodažiočių grundalų. Tą gali paliudyti kiekvienas žvejas nors kartą žvejojęs ant Palangos tilto, Klaipėdos molo ar uosto teritorijoje. Šiais metais juodažiotis grundalas yra pagrindinis žvejų mėgėjų laimikis Baltijos jūroje. Lietuvos vandenyse juodažiotis grundalas pirmą kartą pastebėtas visai neseniai – 2002 metais. Neoficialiais duomenimis rekordiniai grundalai gali pasiekti net 600 g svorį, o žvejų mėgėjų laimikiai yra tokie dideli, kad grundalų jau galima nusipirkti įvairiuose uostamiesčio turguose, už kilogramą šios žuvies mokant 4–5 Lt. Lenkijoje, iš kur juodažiotis grundalas atkeliavo į Lietuvos vandenis, jau gaminami grundalų konservai, kurių galima nusipirkti kiekvienoje didesnėje parduotuvėje.

Atėjūnas iš rytų

Juodažiotis grundalas apibūdinamas kaip viena greičiausiai iš rytų į vakarus plintančių invazinių rūšių. Natūraliai jis yra paplitęs Juodosios, Kaspijos, Marmuro ir Azovo jūros seklesniuose regionuose. Šie grundalai pakyla aukštyn Kaspijos ir Juodąją jūras maitinančiomis upėmis iki 400 km.

Pirmasis juodažiočio grundalo persikėlimas už natūralaus arealo ribų pastebėtas praeito amžiaus 50-ame dešimtmetyje, kuomet, manoma, introdukuojant  kefalę šoklę (Liza saliens) iš Kaspijos jūros į Aralo jūrą kartu buvo perkeltas ir juodažiotis grundalas.  Per paskutinius trisdešimt metų juodažiotis buvo pastebėtas ir kituose regionuose: 1985 m. rastas Maskvos upėje, Maskvos miesto ribose, 1990 m. atkeliavo į Baltijos jūrą, Gdansko įlanką, tais pačiais metais jis rastas ir Šiaurės Amerikos Didžiuosiuose ežeruose. Manoma, jog būtent iš Gdansko įlankos juodažiotis grundalas paplito po visą Baltijos jūrą: 1999 m. aptiktas Vokietijos vandenyse, 2002 m. – Rygos įlankoje, 2002 m. – Lietuvos vandenyse, 2005 m. –  Suomijos pakrantėje.

Ką apie šį atėjūną žinome?

Europoje ir Lietuvoje šios invazinės žuvies tyrimų kol kas nedaug, o ir tie patys fragmentiški ir dažniausiai apsiriboja aptikimo aprašymais, gausumo ir mitybos tyrimais; mitybos grandinių pokyčių analize. Daugiau tyrimų su juodažiočiu grundalu atlikta JAV ir Kanadoje, kur juodažiočio grundalo invazija Didžiuosiuose Amerikos ežeruose labai neigiamai paveikė visą ekosistemą.

Nustatyta, kad juodažiotis grundalas Baltijos jūroje ir Kuršių mariose daugiausiai minta dreisenomis ir midijomis. Dreisenos ir midijos yra filtratoriai, kiekvieną dieną sugebantys perfiltruoti ir „išvalyti“ didžiulius kiekius vandens. Manoma, kad dėl juodažiočio grundalo ženkliai sumažėjus  dreisenų ir midijų gali labai pablogėti vandens kokybė – suintensyvės  „vandens žydėjimas“, todėl vandenyje  ištirpusio deguonies kiekis gali sumažėti žemiau kritinio lygio, tuo sukeldamas masinius žuvų kritimus. Lokalaus pobūdžio žuvų kritimai pastaraisiais metais itin karštomis dienomis jau yra stebimi Kuršių mariose.

Kita potenciali problema susijusi su kenksmingų medžiagų pernešimu. Midijos ir dreisenos kaip vandens filtratoriai sugeba sukaupti palyginti didelius kenksmingų medžiagų kiekius. Juodažiotis grundalas misdamas midijomis ir dreisenomis neišvengiamai taip pat sukaups daug kenksmingų medžiagų. Baltijos jūros ir Kuršių marių plėšriųjų žuvų mityboje juodažiotis grundalas sudaro vis didesnę raciono dalį, todėl kyla pavojus, kad dėl juodažiočio grundalo menkės, starkiai, vėgėlės, ešeriai gali sukaupti didelius kenksmingų medžiagų kiekius. JAV Didžiuosiuose Amerikos ežeruose vėžį sukeliančių medžiagų koncentracija starkiuose jau pasiekė sveikatai pavojingą lygį. Taigi, juodažiočių grundalų paplitimas gali kelti tiesioginį pavojų žmonių sveikatai bei pakenkti žvejybos pramonei.

Šiuo metu vis dar nežinomi atsakymai į daugybę klausimų: koks yra šio grundalo poveikis vietinėms žuvų ir kitų gyvūnų rūšims, kokie veiksniai riboja jų plitimą, iš kur tiksliai pas mus atkeliavo šios žuvys, kokią vietą jos užima mitybos grandinėje, kiek kenksmingų medžiagų jos sugeba sukaupti ir ar įmanoma tokį jų plitimą sustabdyti.
Į visus šiuos klausimus bandys atsakyti Gamtos tyrimų centro mokslininkai, projekto „Nuodėgulinio ir juodažiočio grundalų paplitimo, poveikio ir gausos mažinimo studija Lietuvoje“ metu.

Lietuvos gamtos fondo informacija

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kodėl svarbu saugoti biologinę įvairovę?
  2. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  3. Gamta – kultūros lopšys
  4. Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai
  5. Ar saugome pagrindinį Lietuvos valstybės turtą – dirvožemį?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Pikc says:
    11 metų ago

    Ir gyvūnijos pasaulyje imigrantai – bėda 🙂

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Paukštis | am.lrv.lt nuotr.

LSMU rūpinsis laukiniais gyvūnais

2023 01 25
Šuo, katė | pixabay.com nuotr.

Kai namuose atsiranda augintinis

2023 01 22
Prezidentas Valdas Adamkus | adamkuslibrary.lt nuotr.

Prasidėjo nusipelniusiųjų gamtosaugai teikimas V. Adamkaus premijai gauti

2023 01 21
Šuo, korgis | pixabay.com, Ozsvathcsilla nuotr.

Per metus naminių gyvūnų padvigubėjo

2023 01 20
Kuršių marios | am.lrv.lt nuotr.

Įsigaliojo įstatymas dėl žvejybos Kuršių mariose

2023 01 19
Vetygalos atodanga | vstt.lt nuotr.

Ką mena gamtos istorija

2023 01 19
Punios piliakalnis. Nemuno kilpų reg. parke | vstt.lt nuotr.

Žiemą verta aplankyti 7 neseniai pritaikytus lankymui gamtos objektus

2023 01 13
Susitikimas Telšiuose | am.lrv.lt nuotr.

Ministras tarėsi Germanto parko steigimo

2023 01 11
Klimato kaita | europarl.europa.eu nuotr.

Penkios atgarsio sulaukusios knygos apie aplinkosaugą

2023 01 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Lauko mokyklos | Kastyčio Mačiūno nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių

2023 01 26
Ukraino sgynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Naujienos

JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

2023 01 26
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

2023 01 26
Gatvių apšvietimas | enmin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Dviejuose miestuose atnaujintas apšvietimas

2023 01 26
Dronas | Alkas.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva dalyvaus kuriant bepiločių oro erdvę

2023 01 26
Miško sodinukai | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Miškų savininkai kviečiami įsigyti sodinukų

2023 01 26
Į ką atkreipti dėmesį perkant vandenį plastikiniame butelyje?
Lietuvoje

Pasiektas naujas pakuočių grąžinimo rekordas

2023 01 26
Dirbantys pensininkai | sodra.lt nuotr.
Lietuvoje

Kas skatina dirbti sulaukus pensijos?

2023 01 26
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kuo naudingi Pomi-T papildai?
  • Kas kiek laiko būtina valyti baldus?
  • Vilniuje ruošiamasi įrengti daugiau lauko klasių
  • Žinovai pataria, kaip pritaikyti komodas prie namų interjero
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

by Ditė Česėkaitė
2023 01 26
1
Šuo, labradoras | pixabay.com nuotr.

Lietuvoje sausio 31 d. atverčiamas naujas puslapis kuriant šalyje atsakingą ir vakarietiškus standartus atitinkančią naminių gyvūnų priežiūros kultūrą. Atidaromas didžiausias...

Skaityti toliau

LSMU rūpinsis laukiniais gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2023 01 25
0
Paukštis | am.lrv.lt nuotr.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU) būtų pavesta teikti laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtinę aplinką...

Skaityti toliau

Kai namuose atsiranda augintinis

by Ditė Česėkaitė
2023 01 22
0
Šuo, katė | pixabay.com nuotr.

Remiantis statistika, tikėtina, jog žinote ne vieną šunį ar katę, vardu Luna, Maja, Pupa, Murka, Pūkis ar Arčis – tai...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tadas apie Leopardai, kurie sudraskys Rusiją
  • Rimgaudas apie S. Birgelis. Vis daugiau lenkų nusigręžia nuo Bažnyčios
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Bartas apie JAV Ukrainai siųs tankus. Kada NATO šalys ten siųs karius?
  • Gydys krevetes? Oho! apie Vilniuje duris atvers didžiausia gyvūnų ligoninė

Kitas straipsnis
Šventė „Atataria lamzdžiai“ priminė senuosius vestuvių papročius (video)

Šventė „Atataria lamzdžiai“ priminė senuosius vestuvių papročius (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai