Naujausia Vidaus reikalų ministerijos inicijuota reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidžia, kaip per dvidešimt metų pasikeitė visuomenės saugumo jausmas, nuostatos ir elgsena bei pasitikėjimas viešojo saugumo institucijomis. Šiandien gyventojai ne tik jaučiasi saugesni, bet ir aktyviai rūpinasi savo bei artimųjų saugumu, o pagal pasirengimą ekstremalioms padėtims Lietuva lenkia daugelį Europos Sąjungos šalių.
„Per du dešimtmečius Lietuva padarė įspūdingą pažangą – tai rodo ne tik augantis gyventojų pasitikėjimas teisėsaugos institucijomis, bet ir gerėjantis saugumo jausmas gyvenamojoje aplinkoje.Pasitikėjimas mūsų pareigūnais yra labai aukštas, tai sunkaus ir nuoseklaus darbo bei pasišventimo savo profesijai įvertinimas.
Apklausos duomenimis, net 92 proc. respondentų nurodo, kad jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje vietovėje. Tai reiškia, kad pareigūnai tinkamai vykdo savo pareigą visuomenei, ateidami į pagalbą žmonėms sunkiose ir pavojingose situacijose bei užtikrindami viešąjį saugumą“, – sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.
Saugumas ir atsakomybė
Per pastaruosius du dešimtmečius smarkiai padaugėjo žmonių, kurie jaučiasi saugūs savo gyvenamojoje aplinkoje (nuo 54 iki 92 proc.), gerai vertina kriminogeninę situaciją (nuo 29 iki 80 proc.) bei mano, kad rizika tapti nusikaltimo auka yra maža (nuo 34 iki 77 proc.). Nors vyresnio amžiaus (65–80 m.) žmonės, taip pat mažas pajamas gaunantys ir kaimo vietovėse gyvenantys gyventojai jaučiasi kiek mažiau saugūs, bendras situacijos vertinimas – itin pozityvus.
Per šį laikotarpį reikšmingai pasikeitė ir žmonių požiūris į savo atsakomybę už savo ir savo turto saugumą. Net 94 proc. respondentų teigė, kad ėmėsi tam tikrų veiksmų apsaugoti savo nuosavybę – tai ženkliai daugiau nei 2006 m., kai tokių buvo tik 63 proc. Augantis sąmoningumas – vienas esminių šiuolaikinės visuomenės bruožų, rodančių stiprėjantį pilietiškumą.
Grėsmės
Dažniausiai gyventojų įvardijamos grėsmės – sukčiavimai ir su narkotikų vartojimu bei platinimu susiję nusikaltimai. Vis daugiau gyventojų bendradarbiauja su kaimynais, draudžia savo turtą ir rūpinasi asmens duomenų apsauga (tai daro net 68 proc. apklaustųjų). Tarp skirtingų amžiaus grupių ryškėja saugumo elgsenos skirtumai: jaunimas mažiau rūpinasi prevencija, o vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės labiau linkę imtis konkrečių priemonių.
Vieni saugiausių ES
Lietuvos rodikliai itin pozityviai atrodo ir Europos Sąjungos kontekste. Remiantis 2023 m. Eurostato duomenimis, pagal subjektyvų saugumo jausmą Lietuva patenka tarp trijų saugiausių ES šalių – geriau situaciją vertina tik Kroatijos ir Lenkijos gyventojai.
Palankiai vertina teisėsaugą
Tyrimas taip pat rodo, kad žmonės teigiamai vertina teisėsaugos institucijų veiklą. 2024 m. apklausoje 81 proc. respondentų palankiai įvertino policijos, 90 proc. – ugniagesių gelbėtojų, 86 proc. – Bendrojo pagalbos centro, o 73 proc. – pasieniečių darbą.
Pasitikėjimas policija ne tik viršija daugelį kitų šalies institucijų, bet ir užima aukštas pozicijas visoje ES – pagal 2024 m. Eurobarometro duomenis Lietuva yra 8 vietoje, nusileisdama tik Skandinavijos šalims, Austrijai, Portugalijai ir Liuksemburgui.
Parengta pagal VRM pranešimą
