Ambicingi Kauno projektai netolimoje ateityje žymiai pagerins susisiekimą tarp mikrorajonų ir nukreips transporto srautus nuo centrinių miesto gatvių. Keturių eismo juostų tilto kontūrai ties Santaka jau ryškėja. Neatsilieka ir pirmosios pėsčiųjų ir dviratininkų jungties statybos iš Nemuno salos į Žemąją Fredą. Dar šiemet tikimasi pradėti trečiąsias – sujungti Neries krantus tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės. Ir tai dar ne viskas: praėjusį mėnesį startavo viaduko statyba per A1 magistralinį kelią ties Ašigalio gatve.
Statybos – pagal planą
„Patogus keliavimas mieste išlieka vienu pagrindinių Kauno prioritetų. Gatvių tvarkymas jau nieko nebestebina – tai seniai tapo elementaria ir būtina miesto higiena. Visgi pastarieji metai labiausiai išsiskiria didžiaisiais projektais – tiltų statybomis. Veiksmo tiek, kiek nebuvo nuo pat nepriklausomybės atkūrimo.
2022-ųjų pradžioje duotas pažadas per ketverius metus pradėti trijų naujų tiltų ir vieno viaduko statybas vyksta pagal planą. Didžioji dalis darbų jau matomi. Liko sukrusti ties Senamiesčiu, tarp Neries krantų. Visą infrastruktūrą tobuliname kompleksiškai, galvodami apie patogumą žmonėms, darnų judumą ir miesto plėtros kryptis. Tokių prioritetų laikysimės ir toliau“, – sako Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Abipus Nemuno jau matomi dviejų naujų jungčių kontūrai. Tarp Brastos ir Užnemunės gatvių statomas vadinamasis Kėdainių tiltas ilgainiui ne tik sukurs patogesnį ir greitesnį susisiekimą, aplenkiant miesto centrą, bet ir žymiai sumažins spūstis.
Būsimojo tilto dešiniajame krante įrengtos atramos, pradėta montuoti perdangą, Užnemunės gatvėje statomos tunelio atraminės sienos.
Jis savo ilgiu (417 m) nusileis tik M. K. Čiurlionio (475 m) ir Č. Radzinausko-Lampėdžių (446 m) tiltams. 23,2 m plotyje išsiteks keturios eismo juostos ir pėsčiųjų bei dviračių eismui skirtos zonos.
Prieigose bus įrengtos dvi sankryžos. Brastos gatvės pusėje – žiedinė dviejų eismo juostų, o Užnemunės gatvėje nepertraukiamą eismą užtikrins viadukas. Abipus šių arterijų numatytos ir triukšmą mažinančios užtvaros.
Pėstiesiems ir dviratininkams
Per metus darbai pasistūmėjo greta Mokslo ir inovacijų populiarinimo centro. Tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos įrengtos būsimojo pėsčiųjų ir dviratininkų tilto tarpinės atramos, imamasi prietilčių ir krantinės atramų.
Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas sudarys vientisą jungtį su prieš kelerius metus pastatytu mažesniuoju ties I. Kanto gatve ir vadinamaisiais Ugniagesių rūmais. Pagal projektą statinio konstrukcijų ilgis sieks 294 m, o plotis – virš 6 m.
Šiemet dar vieno panašaus tilto statybą planuojama pradėti tarp Brastos gatvės ir Senamiesčio. Šis bus 302 m ilgio ir 6,5 m pločio, sudarytas iš nekarpytos kombinuotos sistemos plieno. Šiuo metu vyksta rangos darbų pirkimo procedūros.
Dėmesys – ir viadukams
Praėjusį mėnesį statybos startavo ir ties Ašigalio gatve. Čia atsiras dar viena patogi Kauno jungtis su A1 magistrale. Ji leis patogiai įvažiuoti į miestą nuo Vilniaus pusės ir išvykti pajūrio link.
Abipus magistralės įrengtos viaduko statybvietės, pradedamas pamatų įrengimas, rekonstruojami jungiamieji keliai.
Kaune tiltų ir viadukų priežiūra didelio dėmesio sulaukia pastaruosius penkerius metus. Vien 2021-aisiais užbaigtos dvi svarbios statybos.
Prieš ketverius metus pastatytas naujasis pėsčiųjų tiltas nuo Karaliaus Mindaugo prospekto kaip Nemuno gatvės tęsinys. Jo prieigas papuošė aynaujinta požeminė perėja, jau pakrikštyta Gaisrininkų tuneliu. Šis driekiasi nuo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ir išnyra tiesiai į kitapus prospekto atsiveriančią Nemuno krantinę.
Taip pat naujai perstatytas daugiau kaip 60 metų skaičiuojantis Žaliakalnio viadukas, po kuriuo tęsiasi sutvarkyta P. Kalpoko gatvė. Po rekonstrukcijos važiuojamoji viaduko dalis šiek tiek praplatėjo – įrengtos dvi 3 m pločio eismo juostos. Statinio šonuose pėstiesiems nusidriekė beveik 2 m pločio siekiantys šalitilčiai.
Parengta pagal Kauno savivaldybės pranešimą
