Penktadienis, 12 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

M. Kundrotas. Transeuropa: idėja ir galia

Marius Kundrotas, www.alkas.lt
2022 07 28 16:47
5
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Europa dar antikos laikais plėtėsi į kitų civilizacijų kraštus, pradedant graikų kolonijomis, Aleksandro Makedoniečio žygiais ir Roma, iš pradžių – respublika, o po to – ir imperija.

Visgi didžiausia Europos ekspansija vyko moderniojo kolonializmo laikais, nuo XV a. II-osios pusės iki pat XX a. pradžios. Užvaldytuose kraštuose europiečiai plėtojo savo kultūrą, pasaulėžiūrą, gyvenimo būdą ir kėlėsi ten patys.

Iš Europos kilo daugybė tautų, kultūrų ir valstybių, peržengusių pačios Europos ribas ar net išvis susikūrusių už geografinės Europos sienų. Tarp tokių šalių – Izraelis, kurį kūrė žydų išeiviai iš Europos, Turkija, Atatiurko laikais perėmusi europinės tapatybės dalį, Amerikos, Australijos ir Afrikos šalys, kuriose mėgdžioti Europos tautų modeliai, o dažnu atveju šias šalis kūrė patys prigimtiniai europiečiai.

Vis dėlto tiktai dvi šalys, susikūrusios europiniu pagrindu, išplėtojo ir iš dalies – pakeitė pačios Europos idėją kaip civilizacinį galios centrą pasaulio mastu. Tai – Jungtinės Amerikos Valstijos ir Rusija.

Taip, patinka kam ar nepatinka, Rusija yra Europos kūdikis. Ji gimė šiandieninėje Ukrainoje, tiksliau – ukrainietiškos Kijevo Rusios paribiuose, ją kūrė genetiniai europiečiai, priėmę Azijoje sukurtą, bet tik Europoje išplėtotą ir subrandintą krikščioniškąją kultūrą. Rusijos problemos – tai europietiškos problemos.

Rusiškąją autokratiją iš dalies galima sieti su azijietišku despotizmu, bet lygiai taip pat – ir su europietišku absoliutizmu. Naugardo Rusiją valdė Večė – respublikoniškas parlamentas, Moskovijoje įsitvirtino autokratinis modelis. Prancūzija autokratijos atsikratė tik XVIII a. pabaigoje, sulig revoliucija.

Rusai Petro I-ojo laikais nusikirpo savo ortodoksines barzdas, pasidabino perukais ir europietiškais drabužiais, caras pasivadino imperatoriumi ir veržėsi į Europą kaip lygus tarp lygių, o kiek vėliau – ir kaip pirmasis tarp lygių. Komunizmą Rusija taip pat importavo iš Europos.

Boriso Jelcino laikais ne itin sėkmingai mėginta importuoti liberaliąją demokratiją, o Vladimiras Putinas įvedė beveik klasikinį itališką fašizmą – su jėgos estetizavimu, personaliniu Vado kultu, ekonomikos ir politikos susiejimu ir masių egzaltavimu. Iš pažiūros jo režimas taip pat gali priminti azijietiškas despotijas, bet jos tradiciškai retai kada būdavo grindžiamos ideologija, įtraukiančia mases, dažniau – personalija.

Šiuolaikiniai ideologiniai režimai Azijoje gimė kaip reakcija į Europos ekspansiją ir jos įtakos dėka. Ideologija – Europos išradimas, lojalumą personai keičianti arba papildanti vidiniu tikėjimu į viziją.

Rusija tiesiog persmelkta ideologija. Nors Vado persona – itin svarbi, o ji buvo svarbi ir fašistams, pirmiausiai pats Vadas įkūnija ideologinę viziją – tikėjimą civilizacine Rusijos misija.

Vadas čia – veikiau ideologijos įrankis, priemonė, nei tikslas. Jis – idealusis tobulo ruso įvaizdis, o toks Vado santykis su idėja – grynai europietiškų autoritarinių ir totalitarinių režimų bruožas. Ne V. Putinas sukūrė šiandieninę Rusiją, veikiau Rusija sukūrė V. Putiną. Nebūtų V. Putino – jo vieton galėjo stoti kas nors kitas.

Rusijos ideologija grįsta įsivaizduojamu pasaulio išlaisvinimu iš blogio, kuris ateina iš Vakarų – liberalizmo, fašizmo, kas paradoksalu fašistinei valstybei, o galiausiai – materializmo. Ši šalis manosi tvirtai stovinti ant doros ir dvasingumo pagrindų, užtai galinti tai nešti visam pasauliui.

JAV – taip pat Europos produktas. Jų elitą ligšiol sudaro europiečiai, kurie šią valstybę ir sukūrė. Tik jų vizija – visiškai kitokia, nei Rusijos. Amerikiečių vertybės – laisvė, darbštumas ir jų sąlygojamas pelnas.

Jei Rusija tariasi nešanti pasauliui dorą ir dvasingumą, tai amerikiečiai tariasi visiems nešantys demokratiją. Kai kada – ir kraujo kaina, tiek savo, tiek ir svetimo.

Lyginant JAV su Rusija tegalima pasakyti, kad JAV paskutines teritorijas aneksavo XIX–XX a. sandūroje, o Rusija – XXI a. ir iki šiol tęsia agresyvią politiką.

JAV dar XIX a. stebino Europos mąstytojus savo religiniu pliuralizmu. Jei senasis žemynas nuolatos svyravo ir tebesvyruoja tarp valstybinės (valstybės pripažintos) religijos ir radikalaus sekuliarizmo, išvis atmetančio viešą religijos vaidmenį, tai JAV įtvirtino kiekvienos religijos teisę skelbtis pačia teisingiausia ir kartu užkardė valstybės kišimąsi į asmeninio ir bendruomeninio tikėjimo sritis.

JAV po Šaltojo karo tapo pasaulio policininku, bet visame kame vengia tapti sąžinės policininku.

Amerikietiška demokratija – unikali. Joje vietinis teisėsaugos pareigūnas renkamas bendruomenės, o visos valstybės vadovas – per įgaliotuosius rinkikus. Įdomu, kad tarpukario Lietuva, įsivedusi panašią valstybės vadovo rinkimų sistemą, laikoma autoritarine, o JAV skelbiasi ir skelbiamos demokratijos švyturiu.

Ten veikia gausybė partijų, bet realiai politiniame gyvenime veikia tik dvi: viena jų skelbia kultūrinį liberalizmą ir ekonominį socializmą, kita – kultūrinį konservatizmą ir ekonominį liberalizmą. Negausus pasirinkimas tokiai gausiai visuomenei.

Šalia religinio pliuralizmo čia veikia žodžio, draugijų ir susirinkimų laisvė. Laisvai reiškiamos tiek komunistinės, tiek nacistinės idėjos, nors nei vienos, nei kitos nėra palaikomos vyriausybiniu lygiu.

Politinis korektiškumas čia atėjo gerokai vėliau, nei įsigalėjo Europoje, ir iki šiol varžomas minties laisvės. Tuo pat metu JAV laiko savo teise ir net pareiga nešti šias demokratijos idėjas į visą pasaulį, kas retai pasiteisina: Vokietiją ir Japoniją demokratizuoti pavyko, o štai daugumos Azijos ir Afrikos valstybių – ne.

Vienaip ar kitaip laisvės, demokratijos, valdžių atskyrimo principai į Ameriką atėjo iš Europos. Tiesa, visuotine amerikietiškoji demokratija tapo vėlai: afrikiečių kilmės amerikiečiai emancipuoti tik XIX a., po žiauraus pilietinio karo, o indėnų skerdynės vyko dar XIX–XX a. sandūroje.

XIX a. viduryje europiečiai juokavo, kad Amerika laiko save laisva šalimi, nes ten nėra lordų, nors yra vergai, o Europą amerikiečiai laikė ne tokia laisva, nes čia kai kur buvo lordai, nors jau nebuvo vergų.

Iki pat XX a. vidurio Europa buvo pasaulio centras ir viešpats, pirmiausiai – Britanija ir Prancūzija. Ispanija ir Portugalija ligtol jau buvo praradusios didžiumą kolonijų, o Vokietija ir Italija susikūrė tik XIX a., tad joms teko tiktai kolonijų nuograužos.

Tai sąlygojo Pirmąjį ir iš dalies – Antrąjį pasaulinį karą. Naujosios valstybės siekė pasaulio perdalijimo. Kai vokiečiai žygiavo skersai ir išilgai senojo žemyno, istoriškai įsitvirtinusias Europos šalis šokiravo ne tai, kad vokiečiai elgiasi agresyviai, o kad savo agresiją nukreipia prieš tuos pačius europiečius.

XX a. II-oje pusėje pasaulis jau atrodė visiškai kitaip. Pasaulinę valdžią ir pačią Europą dalijosi dvi transeuropinės galybės – Vašingtonas ir Maskva, o kiek vėliau į pasaulinę areną išsiveržė ir Pekinas. Europa prarado pasaulinę įtaką. Nevykęs projektas – Europos Sąjunga – užuot grąžinęs globalią įtaką tik paspartino senojo žemyno mirtį.

Užsikrėtusi leftizmo ir kosmopolitizmo virusais Europos visuomenė pamažėle užleidžia vietą atvykėliams iš Trečiojo pasaulio šalių. Panašūs demografiniai procesai vyksta ir abiejose transeuropinėse šalyse, bet jos kol kas išlaiko valstybinę ideologiją ir pasaulinę galią.

Europa ir vėl tampa Amerikos ir Rusijos, o iš dalies – jau ir Kinijos įtakos dalybų erdve. Kai kurių šalių, ypač – Prancūzijos ir Vokietijos viltys Europą paversti vieningu ir galingu tarptautinės politikos ir kultūros subjektu dvelkia utopija. Vidiniai skirtumai per dideli.

Europai teliko rinktis Rytų ar Vakarų įtaką. Teisūs tie, kurie sako – kuo daugiau Europoje bus Amerikos, tuo mažiau joje bus Rusijos (o taip pat – ir Kinijos).

Šiandien dvi iš trijų didžiųjų pasaulio galybių priklauso Transeuropai. Abi šios galybės įkūnija Europą naujame lygyje, nors ir su labai skirtingomis vizijomis. Jos tęsia Europos idėjas, viena – fašistinę, kita – demokratinę. Tuo metu, kai dabartinės Europos šalys kūrė kolonijas užjūriuose, Rusija ir JAV kolonizavo socialiai atsilikusias teritorijas savo pašonėse. Jų kolonijos tapo integraliomis jų valstybių teritorijomis.

Tai leido joms tapti galybėmis geografiškai ir demografiškai, o po to atitinkamai – ir politiškai bei kultūriškai.

Europos šalims vėl tapti pasaulinėmis galybėmis, praradus savo kolonijas, nėra jokios vilties, kaip nėra vilties ir suvienytos Europos imperijai.

Bet Europa lieka galingu istoriniu veiksniu per Transeuropą.

Autorius yra politologas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Aplebaum. Karas Europoje nėra tik isterikų idėja
  2. M. Kundrotas. Jeigu būčiau Putinas: devyni būdai sunaikinti Vakarus
  3. M. Kundrotas. Kas užpildys Europą?
  4. M. Kundrotas. Kur ta Rusijos opozicija?
  5. M. Kundrotas. Fašizmo ir bolševizmo genetika
  6. M. Kundrotas. Tarptautinės pertvarkos būtinybė
  7. M. Kundrotas. Rusijos režimo prigimtis
  8. M. Kundrotas. Imigracijos liberalizavimas naudingas Rusijai
  9. M. Kundrotas. Freksitas – Europos tragedija ar pergalė?
  10. M. Kundrotas. Dvejopa apgaulė: kas valdo pasaulį?
  11. M. Kundrotas. Nepatogi tiesa geopolitikos kontekste
  12. M. Kundrotas. Lietuvos himno dekonstrukcija liberalo akimis
  13. M. Kundrotas. Europa. Kas tai yra?
  14. M. Kundrotas. Meluoti – sarmata
  15. M. Kundrotas. Daugiaveidė tiesa
  16. M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra
  17. M. Kundrotas. Psichiatrija ir politologija
  18. M. Kundrotas. Karas. Pradžia
  19. M. Kundrotas. Suprasti Rusiją
  20. M. Kundrotas. Ar susikursime laisvės visuomenę?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 5

  1. Kamara says:
    2 savaitės ago

    Smetononė valdymo sistema veikė kitaip. Smetona nuo 1926 metų iki 1940 metų buvo prerzidentas. JAV ne ilgiau dvi kadencijas. Štai kodėl Smetona buvo nepakeičiams, autoritarinis, apsimelavęs, jog saugo Lietuvą nuo sovietų okupacijos. Smetoninė santvarka – šių dienų :Lietuvos politinė nelaimė.

    Atsakyti
    • Ponas says:
      1 savaitė ago

      FDR prezidentu buvo 12 metu

      Atsakyti
  2. Romas says:
    2 savaitės ago

    Yra ir kitas faktorius – kosminis, apie kurį kalbėti politikams – ne lygis. Bet anksčiai ar vėliau šita “yla” iš maišo išlys ir taps faktoriumi pačiu svarbiausiu.

    Atsakyti
    • aha says:
      2 savaitės ago

      kai kurie politikieriai ištisai skraido kosmose be skafandrų – yra tas kosmoso veiksnys, yra

      Atsakyti
  3. Jokių Europų! - says:
    2 savaitės ago

    • Šoką sukėlė Šoigu pareiškimas: „Vėl bus Sovietų Sąjunga“
    – delfi.lt/news/daily/lithuania/soka-sukele-soigu-pareiskimas-vel-bus-sovietu-sajunga.d?id=90846149
    (O kaip dėl kremlinių vyrukų raskulačivanijos bei ekspropriacijos? Kaip Putinas be savo dvarų?)
    • Buvęs Rusijos vadovas Medvedevas žada atsaką į Suomijos narystę NATO
    – delfi.lt/news/daily/world/buves-rusijos-vadovas-medvedevas-zada-atsaka-i-suomijos-naryste-nato.d?id=90848737
    • Tarp šventikų Ukrainoje kilo muštynės: rusų dvasininkas kryžiumi trenkė ukrainiečiui
    – tv3.lt/naujiena/uzsienis/tarp-sventiku-ukrainoje-kilo-mustynes-rusu-dvasininkas-kryziumi-trenke-ukrainieciui-n1180802
    (Popas nutraukė žuvusio Ukrainos kario laidotuves)
    • Su Kremliumi siejamas nacių medžiotojas Zuroffas užsipuolė Lietuvą ir kitas šalis dėl „istorijos klastojimo“
    – tv3.lt/naujiena/lietuva/su-kremliumi-siejamas-naciu-medziotojas-zuroffas-uzsipuole-lietuva-ir-kitas-salis-del-istorijos-klastojimo-n1180514
    • Rusija įteikė notą Lietuvai: vėl bėdos dėl Kaliningrado tranzito
    – tv3.lt/naujiena/uzsienis/rusija-iteike-nota-lietuvai-vel-bedos-del-kaliningrado-tranzito-n1180709
    (Gal EK vadas turėtų gyventi ir miegoti čia ant bėgių, kad galėtų staigiau tenkinti kremlinių pageidavimus?)
    • Rusijos okupantų žiaurumui nėra ribų: ukrainiečiai įsiutę dėl vaizdo įrašo, kuriame kankintas ir kastruotas sulaikytas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karys
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/rusijos-okupantu-ziaurumui-nera-ribu-ukrainieciai-isiute-del-vaizdo-iraso-kuriame-kankintas-ir-kastruotas-sulaikytas-ukrainos-ginkluotuju-pajegu-karys/261500/
    • S. Lavrovo vizitai Afrikoje duoda derlių? Egiptas atšaukė sutartis dėl 240 tūkst. tonų Ukrainos kviečių
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/s-lavrovo-vizitai-afrikoje-duoda-derliu-egiptas-atsauke-sutartis-del-240-tukst-tonu-ukrainos-kvieciu/261409/
    • FRONTEX slėpė Graikijos vykdomą priverstinį migrantų apgręžimą
    – alfa.lt/aktualijos/pasaulis/frontex-slepe-graikijos-vykdoma-priverstini-migrantu-apgrezima/261495/
    (Čia ta pati, kur mus ,,nusikalstant” sumedžiojo, ar kita? Pati į tą patį ,,nusikaltimą” per skirtingus akinius žiūri, ar pakišutės padeda?)
    • L. Kasčiūnas svarsto migrantų apgręžimo politiką įtvirtinti įstatymu
    – alfa.lt/aktualijos/politika/l-kasciunas-svarsto-migrantu-apgrezimo-politika-itvirtinti-istatymu/261423/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lietuvos piliečio pasas | vrm.lt nuotr.

Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką

2022 08 11
Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos | lrt.lt nuotr.

Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos

2022 08 11
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

2022 08 11
Senųjų amatų dienos Neringoje. Kibirėlių gamyba | Neringos muziejaus archyvo nuotr.

Per Žolinę – Senųjų amatų dienos Neringoje

2022 08 11
Archyvui perduoti žurnalisto V. Kazakevičiaus veiklos dokumentai | archyvai.lt nuotr.

Archyvui perduoti žurnalisto V. Kazakevičiaus veiklos dokumentai

2022 08 11
D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje | voruta.lt nuotr.

D. Nausėdienė apsilankė lituanistinėje vaikų vasaros stovykloje

2022 08 11
Po driskių apšaudymo netoli Charkivo atvira liepsna dega „išlaisvinta“ privati nuosavybė | autorių FB nuotr.

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 10 11:21

2022 08 10
Lietuvos Respublikos ambasados Ukrainoje nuotr.

Tautininkai ir centristai kviečia į piketą prieš „Amnesty International“

2022 08 10
Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

Kaune iškilo vienas aukščiausių statinių

2022 08 10
Hibridinis parkas | „Idea prima“ nuotr.

Vėjo ir saulės parkai skinasi kelią Lietuvoje

2022 08 10
Rodyti daugiau

Naujienos

Pixabay.com nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

Danguje – Perseidų meteorų strėlės

2022 08 11
Prezidentas susitiko su VERT vadovu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su VERT vadovu

2022 08 11
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane
Lietuvoje

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

2022 08 11
Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama
Lietuvoje

Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama

2022 08 11
Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena
Lietuvoje

Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena

2022 08 11
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pokyčiai Užsienio reikalų ministerijoje

2022 08 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Lietuvoje

Laikas pasirūpinti naujomis vaistinėlėmis

2022 08 11
Grūdai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Grūdininkams nerimą kelia fuzariozė

2022 08 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Ewelyn Dobrowolsk apie Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Patarimai, kaip prižiūrėti sausą veido odą
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės
  • Prezidentas susitiko su VERT vadovu
  • Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 586; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 469; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 455; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 440; komentarų: 0
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 432; komentarų: 0
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 427; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Konservatoriai siūlo sukurti pilietybės netekimo tvarką

by daiva
2022 08 11
0
Lietuvos piliečio pasas | vrm.lt nuotr.

Rugpjčio 11d. Seimo Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai, reaguodami į Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko priimtą sprendimą...

Skaityti toliau

Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos

by Kristina Aleknaitė
2022 08 11
1
Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos | lrt.lt nuotr.

Rugpjūčio 10 d., Lietuvos bankas išleido kolekcines monetas, skirtas pasakai „Zuikis Puikis“ (eiliuotos pasakos autorius – Eduardas Mieželaitis). Išleistos dviejų...

Skaityti toliau

7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje

by Kristina Aleknaitė
2022 08 11
0
7-asis „Gimtosios kalbos“ numeris – apie gyvūnų įvaizdį kalboje | vlkk.lt nuotr.

Septintajame 2022 metų „Gimtosios kalbos“ numeris pradedamas B. Jasiūnaitės straipsniu apie lydekos įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje; spausdinama varžytuvių...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Ewelyn Dobrowolsk apie Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • valdis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

Kitas straipsnis
Ar valdžios skatinimas pirkti elektromobilius domina įmones ir gyventojus?

Įsigijusius elektromobilius jau pasiekė išmokos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai