Karštą vasaros dieną nei vienas nesame apsaugotas nuo perkaitimo ir šilumos smūgio. Paprastai tai patiriame dėl aplinkos veiksnių bei fizinio pervargimo. Karštame ore labai prakaituojama ir netenkama skysčių bei druskų, organizmą ištinka dehidratacija ir galiausiai perkaitimas.
Pasak vaistinių tinklo atstovės Elvyros Ramaškienės, nesiėmus reikiamų priemonių, krinta kraujospūdis, retėja pulsas, perkaitęs žmogus gali apalpti. Jei jis ir toliau būna karštyje, kūnui atvėsinti nebepakanka prakaitavimo. Staigiai pradeda kilti kūno temperatūra – ši gyvybei pavojinga būklė vadinama šilumos smūgiu.
Vaistininkė teigia, jog perkaitimas ir šilumos smūgis labiau gresia vaikams, apkūniems ir pagyvenusiems žmonėms, tačiau jis gali pakirsti net ir galiūną, jei šis nepaisys kūno siunčiamų perspėjamųjų signalų. Perkaitimas dažnai gresia ir turistams, keliaujantiems po atogrąžų kraštus, todėl vaistininkė pataria prieš žygius pasilikti laiko aklimatizacijai.
Perkaitimo atveju būklė paprastai pagerėja atsigulus vėsioje vietoje ir atsigėrus nealkoholinių bei negazuotų skysčių. „Raginkite nukentėjusįjį po truputį gurkštelėti kas valandą, kol pagerėja savijauta. Nuvilkite nebūtinus drabužius, atvėsinkite kūną sudrėkinta drungnu vandeniu kempine ar audinio pluoštu. Aplink nukentėjusįjį vėdinkite orą ventiliatoriaus, žurnalo ar laikraščio pagalba. Jei žmogaus būklė blogėja, kvieskite medikus“, – sako vaistininkė.
E. Ramaškienė pabrėžia, kad karštą vasaros dieną privalome tinkamai apsirengti. „Dėvėkite šviesius, laisvus drabužius, nepamirškite užsidėti galvos dangalų ir akinių nuo saulės. Patartina, kad dėvimi drabužiai būtų natūralaus pluošto“, – teigia farmacininkė.
Tokiu oru rekomenduojama riboti ir fizinį aktyvumą. Sunkiausius dienos darbus reikia stengtis atlikti anksti ryte arba vakare. Dienos metu patartina viską daryti lėčiau nei įprastai, stengtis laiką leisti vėsesnėse patalpose – tai ypač svarbu vidurdienį.
„Karštomis dienomis skysčius vartokite ne tik tada, kai ištrokštate, tačiau gerkite juos reguliariai. Tinkamiausi gėrimai tokiam laikotarpiui – vanduo (lengvai mineralizuotas, negazuotas) ar natūralios sultys. Venkite alkoholio ar kofeino turinčių gėrimų, nes jų skaidymui yra sunaudojamos nemenkos vandens atsargos“, – pataria vaistininkė.
„Maisto pagrindą karštu laikmečiu turėtų sudaryti vaisiai ir daržovės, lengvai virškinami, nekaloringi produktai. Nevengti aštraus maisto, jo sukeliamas prakaitavimas padės aušinti kūną. Venkite riebių, kaloringų „užtaisų“, – priduria pašnekovė.
Anot vaistininkės, negalima numoti ranka į šilumos smūgį ar perkaitimą, nes tai gali būti sunki būklė, ypač jei ji ištinka vaiką, pagyvenusį ar susižeidusį žmogų.
„Jokiais būdais negalima trinti nukentėjusiojo kūno alkoholiu, duoti vaistų, tokių kaip aspirinas, vartojamų karščiavimui mažinti, leisti šilumos smūgio ištiktam žmogui iškart po pagerėjimo imtis fizinio krūvio“, – įspėja E. Ramaškienė.
Būnant kaitrioje saulėje padidėję tikimybė susirgti piktybiniais odos navikais, todėl reikia vengti tiesioginių saulės spindulių nuo 10 iki 14 valandos.
„Nuo jų saugokite ne tik labai jautrią veido, kaklo, krūtinės odą, bet ir galvą, pridengiant ją šiaudine skrybėle ar gerai orą praleidžiančiu audeklu. Neapsigaukite ir nepamirškite, kad debesuotą dieną ultravioletinių spindulių poveikis yra beveik toks pat kaip ir saulėtą, iki 80 proc. saulės ultravioletinių spindulių vis tiek prasiskverbia į odą“, – pasakoja vaistininkė.
Nepatariama piktnaudžiauti saule ir norint išsigydyti spuogus. „Nors pačius spuogus UV spinduliai veikia teigiamai, bet oda aplink juos dėl intensyvaus saulės poveikio storėja, ko pasėkoje užsikemša poros ir susidaro sąlygos naujiems spuogams formuotis. Tad naudokite kremus su SPF 15 ir daugiau. Jautrią odą turintiems asmenims ir vaikams derėtų naudoti apsaugines priemones nuo saulės su ne mažesniu kaip 30 apsaugos faktoriumi“, – pabrėžia E. Ramaškienė.
