Iš pirmo žvilgsnio ši žinia skelbiama kaip didelė pergalė – Telšių policijos komisariatas „išsaugotas“. Tačiau pro „pergalės“ laužų informacines dūmų uždangas šviečiasi visiškai kitoks vaizdas: valdžia skelbia apie „išsaugojimą“ to, ką pati sistemingai griovė.
Griovimo planas, pristatytas kaip „reforma“
2020 m. pradėtas eksperimentas buvo pristatytas kaip „efektyvumo didinimas“, „lėšų taupymas“ ir „pareigūnų trūkumo sprendimas“. Tačiau iš tiesų tai buvo regioninių komisariatų silpninimas, sukėlęs pareigūnų nepasitikėjimą ir vietos gyventojų nerimą.
Buvo pagrįstai bijoma, kad praradus vietinius padalinius policijos paslaugų prieinamumas smarkiai sumažės, o nusikalstamumas – išaugs.
Politinis spektaklis, o ne sprendimų paieška
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų teigimu, šis žlugęs eksperimentas jau seniai turėjo būti nutrauktas. Tačiau ilgą laiką trūko ne tik politinės valios, bet ir tikro noro įsiklausyti į regionų bėdas.
„Sausį į mane kreipėsi sunerimę Telšių komisariato pareigūnai, pranešdami apie planus naikinti Kriminalinės ir Kelių policijos padalinius bei perkelti darbuotojus į Šiaulius,“ – sako Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė. Pasak jos, penkerius metus vykęs „eksperimentas“ buvo nuoseklus komisariato funkcijų mažinimas, kurio galutinis tikslas – visiškas padalinio panaikinimas.
Tylus pareigūnų pasipriešinimas
Padėtį dar labiau apsunkino tai, kad Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ilgą laiką neturėjo tiesioginio vadovo, o Lietuvos policijos vadovybė nekreipė dėmesio į darbuotojų išsakytus skundus. Tuo metu savivaldybės atstovai taip pat tylėjo. Visa ši nuolatinė tylos siena paliko pareigūnus vienus prieš grėsmingas permainas.
Tik pačių pareigūnų ryžtas kreiptis į politikus, paskatino teigiamus pokyčius. Po susitikimų su vidaus reikalų ministru Vladislavu Kondratovičiumi, generaliniu komisaru Arūnu Paulausku ir Telšių atstovais, griovimo užmačios buvo pristabdytos.
Nepavykęs griovimas – ne saugojimas
Nors valdžia viešai skelbia apie „išsaugotą komisariatą“, ši „pergalė“ yra tiesiog šį kartą nepavykęs griovimas, o ne jokia pergalė ar protinga pertvarka.
Todėl dabar kablelio nukėlimas iš už žodžio naikinti po žodžio negalima, žiniasklaidai pateikiamas kaip didelis „išsaugotojų“ nuopelnas, primena farsą – valdžia švenčia pergalę, tarsi pati nebūtų sukėlusi šios grėsmės.
Tokie sprendimai, priimami be visuomenės sutikimo ir platesnio aptarimo, gali tapti pavojinga paskata kitoms „reformoms“, nepaisančioms gyventojų poreikių.
Kas toliau?
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato likimas dabar tapo simboliniu kitų apskričių – Alytaus, Marijampolės, Tauragės ir Utenos – pareigūnams. Tačiau vien sustabdyti naikintojų ketinimus nepakanka – būtina skirti daugiau dėmesio pareigūnų darbo sąlygoms, stiprinti regioninius padalinius ir kurti patrauklias sąlygas naujiems darbuotojams.
Telšių komisariatas išlieka – bet klausimas, kiek laiko teks laukti, kol valdžios „efektyvumo“ eksperimentai vėl grįš į darbotvarkę, persirengę naujos reformos užgavėnių kaukėmis.
Man susidarė įspūdis, kad Šimonytės vadovaujamą vyriausybę menkai tedomino Lietuvos piliečių gyvenimas regionuose,beveik visas dėmesys skirtas “Vilniaus burbulo” gerovei ..Nebent regione reikėdavo įkurti kokią nors “pavojingų atliekų saugyklą” ar atkelti kalėjimą iš Vilniaus ( gink Dieve, ne ministeriją, kaip Estijoje),,,, Berods net Europos fondų, skirtų valstybių regionų atslilikimui mažinti, didžiąją dalį lėšų konservatorių finansų ministrė berods galimai planavo skirti ir taip turtingam Vilniui,berods gaunančiam beveik 70 proc. Lietuvai skirų investicijų…Gerai, kad bent naujoji valdžia rodo bent šiokius tokius susidomėjimo ženklus regionų problemomis- policijos komisariatų, mokyklų,ligoninių skyrių, kaimo ambulatorijų, bibliotekų uždarinėjimu,autobusų maršrutų naikinimu….Juk ir regionuose gyvena tokie patys prieš Konstituciją lygūs Lietuvos piliečiai, kaip ir Vilniuje. Tokia mano nuomonė.
Jonas nusileido į Žemę. ( Ne į Mėnulį) Nustebau, bet ir džiugu.
,,Defund the police” yra tik atskiras komunistinio Gerovės valstybės kūrimo atvejis. Vilniaus mieste vaiką su trauma tenka vežti į Santariškes, nes savo poliklinikoj ,,nėra (šiandien ar išvis?) specialistų”. Miesto valdžia viešai skelbė, kad kelius tyčia daro nepatogesnius – kad žmonės pereitų į visuomeninį transportą. Taip ir matau paprastus varguolius besimakaluojant su sužeistu vaiku iš kokių Grigiškių. O įsivaizduokit žmones kaime. Komunistų vedliai Švabas ar Geicas mano, kad žmonių reiktų smarkiai sumažint. Tai yra, grįžtama prie draugo Stalino doktrinos: nėra žmogaus – nėra problemos.
Arba . Žmogaus netektis – tragedija, tūkstančių – statistika. Iš to pačio.
Objektyvus straipsnis. Ir teisinga prasme pavartotas žodis “griovimas”. Jis buvo retai naudojamas, nors aš stengiausi jį populiarinti. .Per daugiau nei trisdešimt metų griovimas buvo gan plačiai ir visose srityse naudojamas, todėl dabar visur susidarė problemų. Ypatingai tai pastebima švietimo bei sveikatos apsaugos srityse. Matos, kad pakeisti griovimą į kūrimą gali sunkiai sektis, nes labai įsigalėjęs godumo jausmas.Jis beveik nereguliuojamas, nestabdomas.
Čia tik godumas aptemdė protą ? O gal sistemingai , nuosekliai ir klastingai siekiama tam tikro tikslo ?
Man regis, yra dar viena skaudi problema: susitvarko koks žmogelis dokumentus su parašais ir leidimais pasistatyti savo namą, bet štai, dėmesio, pasikeičia valdžia ir žmogelį paduoda į teismą, atseit, draudžiamoje zonoje jo namas atsirado, būk malonus – n u s i g r i a u k … Netgi jeigu ir būtų kokioje draudžiamoje vietovėje pastatytas namas, tai (turėkit smegenų nors kiek, viršininkėliai nelaimingi!) kodėl nekonfiskavus namo ir neatidavus panaudoti savivaldybės interesams tenkinti??? BET KAM B A R B A R I Š K A I NUGRIAUTI?????