Šeštadienis, 21 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Lietuvos mokslininkai sukūrė DI modelį upių būklei vertinti

www.alkas.lt
2026-04-08 06:00:00
47
PERŽIŪROS
0
Nemunas

Nemunas | Pexels nuotr.

KTU Informatikos fakulteto (IF) mokslininkai kartu su Lietuvos energetikos instituto (LEI) tyrėjais sukūrė integruotą fizikinės elgsenos ir dirbtinio proto (DI) modelį, skirtą lygumų upių hidromorfologinėms savybėms tirti.

Ši technologija padeda tiksliau nustatyti vandens telkinio būklę, stebėti jo pokyčius vykstant kraštovaizdžio transformacijoms ir vertinti galimą poveikį ekosistemoms.

Panašūs tyrimai dažniausiai vykdomi kalnuotose vietovėse, kur dėl didelių nuolydžių ir intensyvios tėkmės hidromorfologiniai procesai yra gerokai dinamiškesni. Tačiau didžioji Lietuvos upių dalis yra lyguminės – monotoninės ir mažo nuolydžio, todėl net smulkūs pokyčiai jose sunkiau identifikuojami.

Pasak KTU IF profesorės Dalios Čalnerytės, modelio tikslas – įvertinti tėkmės greitį nesiremiant supaprastintomis prielaidomis. „Daugelis matematinių modelių nevertina vietinių parametrų, tokių kaip dugno struktūra, akmenys ar augmenijos tankumas – būtent šie veiksniai lemia pasipriešinimą vandens tėkmei“, – pasakoja KTU profesorė.

Mokslininkų sukurtas modelis įvertina vietinės upės savybes ir apskaičiuoja numanomą tėkmės vidurkį. Tokiu būdu DI modelis susieja vaizdų seką su upės tėkmės greičiu, ypač aplinkose, pasižyminčiose lygumų vandens telkiniams būdingomis charakteristikomis.

Vytautas Akstinas
Vytautas Akstinas | Asmeninė nuotr.

Daugialypė mokslo integracija

LEI Hidrologijos laboratorijos vadovas dr. Vytautas Akstinas teigia, kad kuriant modelį buvo įtrauktos kelios mokslo sritys, kurios tarpusavyje papildė viena kitą.

Hidromorfologinis upių vertinimas suteikė aiškią problemos apibrėžtį ir padėjo įvardyti praktinį poreikį, skaitmeninis modeliavimas leido tiksliai atkurti fizikos procesus tikromis sąlygomis, kompiuterinė rega buvo pasitelkta vaizdų sekų analizei, o dirbtinio proto būdai atliko esminį vaidmenį mokant modelį veikti tiksliai ir patikimai.

„Kiekvienas gamtoje vykstantis procesas turi savo fizikinę prigimtį, todėl visų šių sričių visuma padeda mums geriau suprasti aplinkoje vykstančius procesus“, – sakė dr. V. Akstinas.

Duomenys – iš dronų surinktų vaizdo sekų

Tradiciniai būdai upių tėkmės greitį modeliuoja remdamiesi tik dviem vaizdo kadrais, todėl žinių tikslumas yra ribotas, o tiesioginiai matavimų gavimas gali užtrukti ilgiau.

KTU mokslininkai šiam tikslui pritaikė dronus, kurie leidžia pagreitinti duomenų rinkimo ir analizavimo procesą. Tuo pačiu tai palengvina gaunamuose rezultatuose panaikinti vėjo, atsitiktinių nešmenų, atspindžių ir kitų aplinkos veiksnių įtaką.

Anot prof. D. Čalnerytės, gauti duomenys papildomi fizikos principais grįsto baigtinių elementų modelio rezultatais, kurie įvertina vietines upės savybes ir apskaičiuoja vidutinį tėkmės greitį. Šios žinios naudojamos DI modeliui apmokyti, kad jis gebėtų susieti vaizdų seką su tikromis tėkmės greičio reikšmėmis.

„Pagal tiesioginius matavimus sukurtas modelis įvertina vietinės upės savybes ir leidžia išplėsti duomenų rinkinį. Jis suteikia galimybę susieti vaizdo pokyčius su tėkmės greičiu bet kuriame analizuojamo upės ruožo taške“, – pasakoja KTU profesorė.

Dalia Čalnerytė
Dalia Čalnerytė | Asmeninė nuotr.

Nauda ekstremaliomis klimato sąlygomis

Mokslininkų ir partnerių sukurtas būdas padeda greitai reaguoti į staigius hidrodinaminius upės pokyčius ekstremalių oro reiškinių metu.

„Modelis leidžia dažniau ir greičiau vertinti upės ruožo būklę per potvynius, sausras ar kitas ekstremalias padėtis. Turint daugiau duomenų galima laiku imtis apsaugos priemonių ir sumažinti galimą žalą“, – akcentuoja KTU profesorė.

Tyrėjai pažymi, kad būdas gali būti taikomas ir vertinant žmogaus veiklos poveikį ekosistemoms – pavyzdžiui, šalia užtvankų, hidroelektrinių, tiltų ar ištiesintų upių ruožuose. „Upės yra kritinis įvairių organizmų buveinių elementas. Mūsų metodika padeda nustatyti žmogaus poveikį pažeistose vietovėse“, – prideda laboratorijos vadovas.

„Projekte sprendėme įdomų informatikos srities uždavinį – skaitinio modeliavimo ir DI būdų įtraukimą ir šis sumanymas gali būti pritaikomas kitose srityse“, – sako KTU prof. D. Čalnerytė.

Mokslininkė pažymi, kad ateities tyrimai galėtų būti susiję su skaičiavimo veiksmingumu ir modelių architektūros modifikacija. Pasak dr. V. Akstino, technologija galėtų būti panaudojama ne tik kiekybiniame vandens telkinių vertinime, bet ir kokybiniame.

„Galimi tyrimai, skirti vandens užterštumui, drumstumui ar kitiems fiziko-cheminiams parametrams analizuoti. Viskas priklauso nuo naudojamų sensorių ir surinktų duomenų apdorojimo, todėl ši technologija turi dideles galimybes įvairioms skirtingoms taikymo sritims“, – pasakoja LEI atstovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Ištrinti neįmanoma: kas nutinka žinioms, įkeltoms į dirbtinio proto modelį?
  2. Lietuvos mokslininkai kuria technologijas, kurios ligas nustatytų iš balso
  3. Vilniuje bus įrengtas pirmasis butas Baltijos šalyse, kurio interjerą sukūrė DI
  4. Lietuviai sukūrė įrankį, leidžiantį saugiau naudoti skirtingus DI įrankius
  5. Lietuvos mokslininkai kuria naują technologiją, galinčią pakeisti stiklo pramonę
  6. Lietuvos mokslininkai tiria mikroskopinių grybų paslaptis ir naudą
  7. Žaliasis vandenilis pramonėje: Lietuvos ir Vokietijos mokslininkai siūlo aplinkai nekenksmingą technologiją
  8. Šiurpi riba jau peržengta? Mokslininkai ragina kuo greičiau stabdyti dronų-žudikų naudojimą, kol jie netapo masinio naikinimo ginklu (video)
  9. Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai
  10. Su „NASA“ bendrą technologiją vystantis 17-metis žada revoliucingą CO2 perdirbimą
  11. Įteiktos 2023 metų Lietuvos mokslo premijos
  12. Įteiktos 2022 metų Lietuvos mokslo premijos
  13. 35-asis geologų draugijos suvažiavimas: didysis mineralogas ir švietėjas Ignotas Domeika – Lietuvos mokslininkų akiratyje
  14. Darbo pokalbis metavisatoje – nebe mokslinės fantastikos filmo scenarijus
  15. Panevėžio medelyne pradėjo veikti šiuolaikinė sėklų saugykla

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Tadas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Mikabalis apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas rodo, vien tėvų pastangų neužtenka apsaugoti vaikus kelyje nepakanka
  • 5 programėlės į pagalbą besimokantiems
  • Tyrimas parodė, kiek pinigų lietuviams lieka mėnesio pabaigoje
  • Lietuva prisideda prie pasaulio vandenynų gyvybės išsaugojimo

Kiti Straipsniai

Jūrinis vėžlys, delfinai ir žuvų būrys pasaulio vandenyne.

Lietuva prisideda prie pasaulio vandenynų gyvybės išsaugojimo

2026 11 21
Žmogus prie kompiuterio nagrinėja duomenų diagramas

Duomenų vis daugiau, bet ar tampame protingesni? Mokslininkas įspėja apie klaidingas išvadas

2026 11 21
Studentas su nešiojamuoju kompiuteriu universiteto bibliotekoje.

Nutrauktos studijos – dar ne pralaimėjimas: universitetas siūlo kitą kelią

2026 11 21
Nijolė – italų fotografo Gianluca Sodaro portretas iš parodos „Laiko aidai“

Italų fotografo akimis – lietuvių veiduose įrašyta istorija

2026 11 21
Irena Šukytė-Ungaro su atkurtu promočiutės delmonu

Klaipėdoje atsivers keturių kartų moterų istorija, išsaugota delmonų raštuose

2026 11 21
Seni metaliniai vandentiekio vamzdžiai ir stiklinė geriamojo vandens.

Švinas Europoje kasmet siejamas su šimtais tūkstančių priešlaikinių mirčių

2026 11 21
2026 m. lapkričio 21 d. horoskopas – plaukikė šoka į vidaus baseiną

Lapkričio 21-osios horoskopas: kai praverčia paprasti gebėjimai

2026 11 21
Mergina bibliotekoje renkasi knygą iš lentynos

Kviečiama teikti kūrinius ir darbus Vaikų literatūros premijai gauti

2026 11 20
Projekto „Kartu sveikiau“ dalyviai sėdi prie stalo ir klausosi kalbančios moters

Biblioteka, kurioje ne tik skaitoma: bendrystė padeda įveikti vienatvę

2026 11 20
Atnaujintas Vilniaus rotušės vidus – marmuriniai laiptai, baliustrados ir kolonos.

Atnaujinta Vilniaus rotušė atveria istorinius rūsius ir kviečia į atgimimo šventę

2026 11 20

Skaitytojų nuomonės:

  • Tadas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Mikabalis apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
Kitas straipsnis
Kleboniškių muziejuje vaikų laukia smagios Velykėlės

Kleboniškių muziejuje vaikų laukia smagios Velykėlės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai