Partizano Antano Kraujelio-Siaubūno (1928-1965) daugeliui pristatinėti nereikia. Tai buvo ilgiausiai aktyviai sovietų okupacinei valdžiai priešinęsis Lietuvos partizanas. A. Kraujelis net ir po septyniolikos metų kovos su įsibrovėliais krito su ginklu rankoje. Lietuvos gyventojų pasipriešinimas vyko ir toliau, jo formos keitėsi ir virto nesmurtiniu pasipriešinimu ir disidentine veikla, bet liko pavieniai aktyvūs partizanai, kurie ilgus metus nepasidavė. Tokio nepasidavimo simboliu galima laikyti ir Siaubūną, net ir žlugus ginkluotam pasipriešinimui, dar beveik du dešimtmečius pogrindyje kovojusį už laisvą Lietuvą.
Paskutinius penkerius metus, 1960-1965 m., A. Kraujelis gyveno partizanų globėjų Antano ir Onos Pinkevičių sodyboje Papiškių kaime (Utenos r.). 1965 m. kovo 17 d. rytą Pinkevičių sodybą apsupo didelės KGB ir ginkluotų kareivių pajėgos ir operacijos metu A. Kraujelis, nenorėdamas pakliūti okupantams, nusišovė. Kad ir kaip budeliai stengėsi ištrinti partizano A. Kraujelio gyvenimą iš tautos atminties, pažeminti jį ir paniekinti, jiems nepavyko. Tikėjimas ir meilė yra stipresni baimę ir neapykantą, ant kurių pamatų buvo statomas okupacinis sovietų režimas.
Vytauto Didžiojo karo muziejus ir Utenos rajono savivaldybė 2025 m. kovo 16 d. kviečia dalyvauti partizano paminėjimo renginiuose Utenoje ir Pinkevičių sodyboje Papiškiuose. Gražiojoje Utenos Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčioje (Vytauto a. 3, Utena) vyks Šv. Mišios, po kurių užsakytas autobusas nuveš į renginį Pinkevičių sodyboje Papiškių kaime. Paskutinio Siaubūno mūšio vietoje laukia iškilmingas paminėjimas, Lietuvos Karinių oro pajėgų pajėgų orkestro atliekami kūriniai, Lietuvos Šaulių Sąjungos narių dedikacinės salvės.
Pasibaigus renginiui Papiškiuose, autobusas visus parveš į Utenos kultūros centrą (Aušros g. 49, Utena), kur lankytojų lauks Vytauto Didžiojo karo muziejaus istoriko pasakojimas apie partizaną A. Kraujelį-Siaubūną, ir roko grupės „Thundertale“ koncertas.
Knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 78 p. Antanas Kraujelis taip paminėtas: “Maironis buvo poetas, kuris parašė neoficialų Lietuvos himną “Lietuva brangi”. Šį himną giedojo neseno okupacinio režimo kaliniai ir tremtiniai Vorkutos, Sibiro ir Rytų Europos lagerių platybėse, žinodami, jog sargyba nesupras, kad giesmė “Lietuva brangi” širdyse jiems atstoja tikrąjį Lietuvos himną. O su tikru Lietuvos himnu lūpose rusų holokausto lietuviams metu 1953 m. žuvo paskutinieji Kęstučio apygardos partizanų būrių Lietuvoje vadai. Su meilės Tėvynei aukuro ugnimi širdyje 1965 m. rytų Aukštaitijoje žuvo ir paskutinysis Vytauto apygardos partizanų būrio žvalgybos vadas Antanas Kraujelis”.