Šeštadienis, 12 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės (video)

www.alkas.lt
2021-05-08 07:00:21
14
Minimos Barboros Radvilaitės mirties 470-osios metinės (video)

Dubingių piliaviete | Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.

Gegužės 8 d. sukanka 470 metų nuo Barboros Radvilaitės mirties. Tai data, verta atskiro ypatingo šios asmenybės paminėjimo bei dėmesio. Dubingiai – istorinis, su Radvilomis bei tiesiogiai su pačia Barbora Radvilaite siejamas miestelis.

Prasminga, jog iš šios vietos sklinda jos atminimo pagerbimui skirti žodžiai.

Šeštadienį, gegužės 8 d., Dubingių bendruomenės iniciatyvinės grupės narės Vaidos Navickaitės-Šakėnienės ir bendruomenės draugų pastangomis socialiniuose tinkluose pasklis video miniatiūra – visų dėmesiui ir įsiklausymui skambės Barboros Radvilaitės laiškai, rašyti iš Dubingių, savo mylimajam – karaliui Žygimantui Augustui.

Barbora Radvilaitė Dubingiuose

Radviliškoji Dubingių miestelio, esančio Molėtų rajone, istorija prasidėjo XV a. vidury nuo nedidelės, greičiausiai valdovo Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai (m. 1509) dovanotos valdos, kurią paveldėjo ir išplėtė didiko sūnus, Vilniaus kaštelionas, LDK didysis etmonas Jurgis Radvila (apie 1480–1541).

Jurgio Radvilos laikais prasidėjo giminės rezidencinė istorija: čia gimė vyriausias sūnus Mikalojus, dvare ne sykį lankėsi didiko šeima, sutvarkytas valdos administravimas. Valdą paveldėjęs Vilniaus vaivada Mikalojus Radvila Rudasis (apie 1515–1584) 1547 m. Dubingius ir Biržus pasirinko savo kunigaikštiškoje titulatūroje.

Radvilos, nors ir valdydami daugybę miestų bei rezidencijų, būtent Dubingius pasirinko kaip vieną iš laidojimo panteonų.

Dubingių istorija, romantika taip pat siejama su Karaliene Barbora Radvilaite (apie 1522–1551).

Būtent Radvilų rūmuose, Dubingių valdoje, Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė 1547–1548 m. nuo lapkričio iki balandžio mėn. su savo dvaru gyveno po slaptų vedybų su Žygimantu Augustu.

Šio dramatiško ir ypatingo jos gyvenimo tarpsnio pulsavimą liudija išlikę 8 Barboros Radvilaitės laiškai, Dubingiuose rašyti karaliui Žygimantui Augustui.

Dubingių piliavietė – Asvejos tiltas | Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Asmenybė sužavėjusi karalių

Lietuvos visuomenės istorinėje sąmonėje Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė Barbora Radvilaitė tebėra viena geriausiai žinomų visų laikų Lietuvos istorijos moterų. 1551 m. gegužės 8 d. mirusi Krokuvoje, Lenkijoje, pačios prašymu palaidota Vilniaus arkikatedroje.

Prof. Raimondos Ragauskienės ilgalaikių tyrimų dėka mus pasiekia tiksliausia ir išsamiausia Radvilų giminės, ypač Barboros Radvilaitės, istorija. Pasak profesorės: „Lietuva gali didžiuotis, kad turėjo tokią moterį.

Moterį, kurios asmenybė sužavėjo vieną įtakingiausių XVI a. Europos valdovų, „renesanso princą“ – Lenkijos karalių ir Lietuvos didįjį kunigaikštį Žygimantą Augustą – dėl jos valdovas buvo pasiryžęs paaukoti ir karūną.

Moterį, kurios sudėtingas ir kartu tragiškas gyvenimo kelias bei trumpas karūnacijos triumfas giliai įsirėžė ne tik į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir jos istorinį palikimą perėmusių XXI a. pr. Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos visuomenių istorinę kultūrą.“

Dubingių tiltas ir piliavietė | Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro nuotr.
Meilės ir ilgesio laiškai

Prieš 20 metų, minint Barboros Radvilaitės 450 metų mirties metines, prof. Raimonda Ragauskienė ir prof. Aivas Ragauskas išleido studiją apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų korespondenciją „Barboros Radvilaitės laiškai Žygimantui Augustui ir kitiems“.

470-ųjų mirties metų sukaktis taip pat paskatino prasmingai ir išskirtinai, visuotinės pandemijos nulemtomis aplinkybėmis, pagerbti šią istorinę asmenybę.

Kūrėjų ir bendraminčių komanda sukūrė poetinę, muzikinę video miniatiūrą, kurios pagrindu tapo išskirtinė istorinė medžiaga – aktorių balsais, lenkų ir lietuvių kalbomis, įskaityti kelių Barboros Radvilaitės laiškų fragmentai (rež. Mindaugas Meškauskas).

Pasak sumanymo autorės Vaidos Navickaitė-Šakėnienės, tai pasakojimas – jautrus pagarbos ženklas, kurį visi turės galimybę išvysti virtualioje erdvėje. Tekstus įskaitė aktoriai Jūratė Vilūnaitė ir Rimantas Bagdzevičius, Barbara Orževska (Orszewska).

„Tai išskirtinė galimybė pamatyti kelių laiškų originalų kopijas ir išgirsti Barboros Radvilaitės įskaitytus laiškus – lenkų kalba, kuria Barbora kalbėjo bei rašė, ir lietuviškai.

Nors „Mirties nugalėti nepavyko“ (tai įtaigus prof. R. Ragauskienės monografijos pavadinimas), bet legenda, meilės ir grožio simboliu tapusi Barbora Radvilaitė tapo nenugalima laikui ir užmarščiai,“ – sako V. Navickaitė-Šakėnienė ir dėkoja gausiam būriui bendraminčių, susibūrusių įgyvendinti šį mirties metinių sumanymą.

Tai Dubingių bendruomenė, Asvejos regioninis parkas, Rusteikų šeimos fondas, Molėtų rajono savivaldybė, Molėtų turizmo ir verslo centras, Molėtų kultūros centras, UAB „TV Manija“, Lenkijos institutas Vilniuje, Renesanso Muzikos ir Šokių Ansamblis „Banchetto Musicale“ ir Jūratė Vičienė, Lina Dainienė, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, UAB „Kino studija“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Istorinis miuziklas „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ sulaukė milžiniško pasisekimo (nuotraukos, video)
  2. Augusto ir Barboros meilė įamžinta pašto ženkle
  3. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Barbora Radvilaitė – iš praeities į ateitį… (video)
  4. Pakeliaukime po Radvilų valdytus Lietuvos dvarus (nuotraukos)
  5. Paskutinė galimybė pasigrožėti Žygimanto Augusto gobelenu su Lietuvos Vyčiu
  6. Dubingių mįslei įminti prireikė šimtmečių
  7. Nesvyžiuje lietuviai su baltarusiais restauruos Radvilų giminės kriptą
  8. G. Karosas. Lietuvos pabaiga de jure, arba Gegužės 3-iosios konstitucija
  9. J. Šorys. Dar neatrasti Dubingiai
  10. Raudondvario dvaras kviečia į kelionę per epochas
  11. Vilniaus Katedros aikštėje atgis legenda apie auksinį pinigą
  12. S. Poderis. Ar buvo rasti Vytauto Didžiojo palaikai karalių kriptoje 1931 m. rugsėjo 21 d.?
  13. Liubavo dvaro sodyba paskelbta valstybės saugomu objektu
  14. Kviečia paskaita apie neseniai atrastas Biržų-Dubingių Radvilų giminės XVI-XVII a. rūmų liekanas
  15. Didikai Radvilos pirmavo pagal mišrias santuokas LDK

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. Antanas says:
    4 metai ago

    Kažin kuriuo metu ji tapo lietuvaite Barbora Radvilaite? Kol buvo gyva ji buvo Barbara Radziwiłłuwna (pagal kitus šaltinius – Barbara Radziwiłł). Barbaros tėvas – nutautėjęs LDK bajoras (szlachta litewska), jos motina – Palenkės lenkė. Namie buvo bendraujama lenkiškai. Kai kurie istorikai teigia, kad ji mokėjo vietines kalbas nenurodant, kokios tai kalbos. Lietuvių? Rusų? Gudų? Totorių? Karaimų? Žydų? Su savo vyru susirašinėjo lenkiškai. Tiesa, laiškuose rasta keletas lietuviškų (?) išsireiškimų, bet ar tai reiškia, kad ji kalbėjo lietuviškai? Jei, pvz., aš, rašydamas kažkam laišką, tekste pavartosiu kokį lotynišką ar prancūzišką posakį, ar tai turėtų reikšti, kad aš moku lotynų ir prancūzų kalbas? Tikrai ne, nes aš nemoku kalbėti nei lotyniškai, nei prancūziškai. Koks vis dėlto begalinis kai kurių mūsų tautiečių noras visame kame įžiūrėti lietuviškumą… Net nežinau, ar tuo didžiuotis, ar verkti…

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      P.S. Atsiprašau už žioplumo klaidą – turi būti “Radziwiłłòwna”.

      Atsakyti
      • -.-.- says:
        4 metai ago

        spėju, kad jei tamsta atsiverstumėte dar 19 a. bažnytines knygas, rastumėte ir kad tamstos pro(-pro)senelės (be kurių ir pačio nebūtų atsiradę) “-aitės” (ar “-ytės”, “-ūtės”, “-ikės”) būtų buvusios užrašytos kaip “-òwna” ar “-овнa”. Tai atvirkštinė logika irgi labai paprasta. Maža to, ta priesaga nėra vien pavardės dalis – ją galima naudoti bet kur kalboje nurodant šeiminį santykį (pvz., karalaitė, raganiūtė, o net ir lietuvaitė ar rusaitė – tai juk ne šiaip mažybinės priesagos), ir ne tik kalbant apie lietuves (nors Radvilaitė, suprantama, yra lietuvė net ir pagal etninę kilmę, nepriklausomai nuo to, kokia buvo jos gimtoji kalba).

        Atsakyti
        • Antanas says:
          4 metai ago

          Komentaras, kaip sakoma, nei į tvorą, nei į mietą arba dar kitaip – pilstymas iš tuščio į kiaurą… Štai tokie pasakoriai ir kuria pasakas apie Lietuvos istoriją… Dar, Tamsta, parašyk, kad karalienė Bona Sforca (Bona Sforza) buvo lietuvė Sforcaitė!

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            4 metai ago

            Nooo, panie Antanasie – pšecieš tam egzistuoja žodžių, asmenvardžių ŠAKNYS, rodančios, katrai kalbai žodis priklauso?
            Kad ir kiek, kad ir kaip jas stengtasi keisti, ar net ir versti, savo kalbai ir liežuviui patogesnius padaryti, происхождение так и выпирает (nepamenu, kieno tas šmaikštus pastebėjimas, jog pochodzenie po prostu wystaje) .

          • -.-.- says:
            4 metai ago

            anaiptol, komentaras kaip tik nurodo į pačią esmę, o jei tiesa nepatinka, tai atsakymo reikėtų paieškoti savo viduje. Dėl Sforcos, manau, kad esate visiškai teisus ir laikantis nuoseklumo ją tikrai derėtų vadinti Sforcaite. Štai Elžbietą ir Oną juk vadiname Habsburgaitėmis.

            Toliau galėčiau labai mandagiai (tarsi ne apie tamstą) užsiminti apie neadekvatų tikrovės ar parašyto teksto suvokimą, kai tūli lakesnės vaizduotės žmonės ima papildyti išgirstus dalykus ar probėgšmais akimis permestus tekstus (nes perskaityti 7 visas eilutes teksto pritrūksta kantrybės ir pagarbos pašnekovui) savo vaizduotės vaisiais. Taip atsiranda pasakoriai. Tada tie pasakoriai dar kuria pasakas. Tada – dar pasakas apie istoriją. Tada – dar ne bet kokias pasakas, bet pasakas apie Lietuvos istoriją. Tada dar sugalvoja, kad pasakoriai visas “-aites” vadina lietuvėmis (teksto tai juk neperskaito). Atvirkštinės psichologijos požiūriu, toks pasakorių visuose kituose matymas ir “tikrovės papildymas” prisigalvojimais atskleistų tai, ką žmogus pats nuo savęs slepia apie save ir pripaišo kitiems, bet į tai gilintis man neįdomu ir, tiesą pasakius, nelabai rūpi, kol tiesiogiai nesusiduriu.

    • Pa- , pa- says:
      4 metai ago

      Palenkėje, t.y. pa-Lenkėje lenkų atsirado… O toji paLenkė, pasirodo, Lenkijos žemė beesanti… 🙂
      Na, taip, kaip žodis pa-Smakrė yra tas pats, kas ir smakras, aniaaa?
      Kaip gražu…

      Atsakyti
  2. Antanas says:
    4 metai ago

    Gerb. Žemyna, tai dabar ir karalių Steponą Batorą laikykime lietuviu! Nors jis faktiškai buvo madjaras (vengras) ir jo vardas buvo Batori Ištvan (Bàthory Istvàn). Gal, sakau, būkim biedni, bet teisingi ir… nenupindėkim “ant tautiškos platformos”?

    Atsakyti
    • Antanas says:
      4 metai ago

      P.S. Beje, Gerb. Žemyna, niekaip nesuvokiu, kodėl į mane kreipiatės “panie” (?!)… Esu lietuvis, beje, kaunietis ir nei su lenkais, nei su tuteišais neturiu nieko bendro. O kad kalbu lenkiškai – tai čia jau mano reikalas. Dar kalbu laisvai rusiškai, vokiškai, itališkai ir šiek tiek ispaniškai…

      Atsakyti
      • Kaip gali būti neaišku? says:
        4 metai ago

        Na, kad kartais kas nepagalvotų, kad aš nelojali kaimyninei valstybei. Juk čia nežinai, nei kada, nei kurią vėliavą` reikia nepavėluoti iškelti, nei ar lietuvių ir Lietuvos apskritai žemėje būta… Todėl visom išgalėm rodau savo šiuolaikišką, netautišką ir net (jei partija lieps) globalistinę nuostatą… Juk suprantate mane?
        Beje, į Batorą nesikėsinu. Ne tos šaknys

        Atsakyti
  3. Antanas says:
    4 metai ago

    Komentaras komentatoriams-tautiečiams: psichoanalitikas Zigmundas Froidas, kaip sakoma, čia ilsisi…

    Atsakyti
  4. Antanas says:
    4 metai ago

    Jo… Nemaniau, kad “Alkas” – tautiškų idiotų portalas… Graudu…

    Atsakyti
    • Tautiška idiotė :( says:
      4 metai ago

      Tautiški idiotai nepatinka? Ar jau nemadingi?
      O kokie dabar patiks?

      Atsakyti
  5. MB says:
    4 metai ago

    Jei pasidomėtumėte dabartinių lietuvių etnine kilme, tai užsuktumėte į vieną didžiausių pasaulyje genetinių tyrimų kompanijų portalą myheritage.com/dna. Sužinotumėte, jog tarp išsityrusių Lietuvos piliečių 95.5% turi Baltų DNR, tačiau tarp tų pačių išsityrusiųjų net 62.6% turi didesnį ar mažesnį procentą Rytų Europos (slavų) DNR ir net 40.4% Balkanų DNR. Ir ne tiktai. Daugiau informacijos galima rasti patiems pasieškojus ir pasiskaičius. Taigi, pagal vyraujantį alkas.lt komentuojančiųjų mąstymą, tie 62.6% lietuvių neturėtų vadintis lietuviais, nes yra suteršti slavų (tame tarpe lenkų) krauju? Rekomenduoju kiekvienam komentuojančiam išsitirti savo DNR ir sužinoti kiek atsirastų šimtaprocentinių baltų. Esu lietuvė ir myliu Lietuvą, tačiau negaliu pakęsti užrietusių nosį “grynakraujų lietuvių”, kurie užsiima raganų medžiokle: saugo vartus nuo bet kokių tariamų “purvakraujų” lietuvių, kabinėjasi prie žmogaus vardo, kilmės, aiškindami kas tikra ir kas netikra, kad net nejauku lankytis baltų kultūros festivaliuose, pastovėti šalia aukuro su kitais susirinkusiais, nes nuo ksenofobinių išsireiškimų ir įtarumo verčiama jausti kaltę ir gėdą, kad esi.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ainis Petkus apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Rimvydas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai
  • Namo fasadas – ne tik išvaizda, bet ir investicija
  • Viena vasara – trys sostinės
  • Lėktuvo ANBO šimtmetis: Lietuvos paštas išleidžia pašto ženklą

Kiti Straipsniai

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas | daugyvenesmuziejus.lt nuotr.

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas

2025 07 12
UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Prof. Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

2025 07 10
Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10

Skaitytojų nuomonės:

  • Ainis Petkus apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Naivus klausimas apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • Rimvydas apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Budweiser apie J. Vaiškūnas. Tarptautinis teismas atsisako persekioti agresorius?
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vaizdų atpažinimo technologijos Lietuvoje: nuo robotikos iki ligų nustatymo

Vaizdų atpažinimo technologijos Lietuvoje: nuo robotikos iki ligų nustatymo

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai