Lapkričio 30 d. 11–12 val. Vyriausybės rūmuose (Gedimino pr. 11, Vilnius), Didžiojoje salėje, kviečiama į renginį „1863–1864 m. sukilimo istorija, atmintis ir prasmės šiandienai“, kuriame dr. Zita Medišauskienė skaitys pranešimą „1863–1864 m. sukilimo tikslai ir aplinkybės“.
Po pranešimo vyks diskusija, kurioje dalyvaus dr. Z. Medišauskienė, dr. Olga Mastianica-Stankevič ir prof. dr. Virgilijus Pugačiauskas.
Renginys rengiamas parodos „Laisvės šauklys: 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“ (rodoma Vinco Kudirkos aikštėje) uždarymo proga.
Daugiau apie parodą:
2023 m. sukanka 160 metų nuo 1863–1864 m. sukilimo.
Tai buvo paskutinis ginkluotas bandymas atkurti istorinę Lenkijos ir Lietuvos valstybę, kartu viena iš daugelio pastangų ilgoje ir nesibaigiančioje, kaip parodė pastarieji įvykiai, tautų ir visuomenių kovoje už laisvę, už teisę patiems rinktis savo raidos kelią.
1863–1864 m. sukilimas, prasidėjęs Lenkijos Karalystėje sausį, o buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse – vasarį, siekė atkurti buvusią Abiejų Tautų Respubliką bent jau tose žemėse, kurias XVIII a. pabaigoje okupavo ir inkorporavo Rusijos imperija.
Sukilimas prieš Rusiją apėmė visas į imperijos sudėtį patekusias žemes, bet atkakliausiai kovos veiksmai vyko etninėse lenkų ir lietuvių žemėse bei Vakarų Baltarusijoje.
Sukilimą Rusija nuslopino iki 1864 m. vėlyvo rudens, pasiremdama gausesne ir geriau ginkluota karine jėga.
Sukilėliai nesulaukė ir tikros karinės Vakarų Europos šalių paramos, kurios tikėjosi.
Rusijos autokratinės valdžios represijos po sukilimo visu sunkumu užgulė nepaklusnias visuomenes.
Tačiau nepriklausomos valstybės sumanymas, kovos už tautos ir individo laisvę paprotys tapo svarbiu buvusiose Lenkijos ir Lietuvos valstybės žemėse susiformavusių naujoviškų tautų kultūrinės atminties dalimi.
Parodos „Laisvės šauklys: 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“ tikslas – gaivinti ir palaikyti bendros tautų kovos už politinę nepriklausomybę ir laisvę paprotį bei atmintį.
Žinia, kurią siunčia ši paroda, yra ta, kad tik bendros visų laisvę pripažįstančių tautų ir valstybių pastangos gali užtikrinti kiekvienos atskiros valstybės ar tautos laisvę.
Parodą sudaro šeši teminiai blokai:
1. Svarbiausi faktai apie sukilimą (sukilimo preliudija: patriotinis sąjūdis, sukilimo tikslas ir programa, sukilimo teritorija).
2. Sukilimo politinis mechanizmas (pogrindžio valstybė, sukilimo propaganda, atgarsiai užsienio spaudoje, sukilimo diplomatija).
3. Sukilimo vadai ir dalyviai (valstiečiai, dvasininkai, moterys).
4. Sukilimo karinė organizacija ir vyksmas (veiksmai, ginkluotė, mūšiai).
5. Sukilimo priešai ir sukilimo pasekmės (Rusijos kariuomenė ir karo vadai, sukilimo pasekmės: bausmės, tremtys, represijos).
6. Sukilimo atminimas ir įamžinimas.
Parodos „Laisvės šauklys: 1863–1864 m. sukilimas Lietuvoje“ rengėjai: dr. O. Mastianica-Stankevič, dr. Z. Medišauskienė, dr. V. Pugačiauskas (Lietuvos istorijos institutas).
Parodos techninį įgyvendinimą atliko Lietuvos istorijos institutas.
Paroda Vinco Kudirkos aikštėje rodoma lapkričio 6–30 d.
Ar renginyje bus minima, kad okupacinė Rusijos caro valdžia 40 metų uždraudė viešai vartoti lietuvių kalbą, lietuviškas mokyklas, lietuvišką spaudą? Ar bus minima, kad dėl tokių nuožmių priemonių sparčiai vyko lietuvių slavėjimas? Lenkų kalbos,mokyklų ir spaudos Rusijos caro valdžia berods neuždraudė? Ar Istorijos instituto vadovas vėl kalbės apie lietuvių “akultūrizaciją” ( berods, savanorišką lietuvių kalbos atsisakymą?)