Asociacijos „Laisvė rinktis“ surengtoje spaudos konferencijoje vyko diskusija apie žaliąsias iniciatyvas ir veganišką mitybą, kurioje buvo raginama kritiškai vertinti iki šiol viešumoje transliuojamas žinutes šiomis iš pažiūros pozityviomis temomis.
Kiek veganiška mityba pervertinta, kiek iš tikro įvairūs aplinkosaugos sumanymai duoda realią naudą planetai ir kodėl nepelnytai demonizuojamas žemės ūkis kalbėjo asociacijos „Laisvė rinktis“ pirmininkė Austė Korbutė, prof. Žaneta Stasiškienė, KTU Aplinkos inžinerijos instituto direktorė, Gediminas Kvietkauskas, projekto „Rykliai” mentorius, bendrovės „East West Agro” vadovas ir dietistė, sporto mitybos specialistė Rūta Urbonavičienė.
Konferencijos pradžioje A. Korbutė pabrėžė, kad „Laisvei rinktis“ aplinkosauga ir gyvūnų gerovė yra svarbi ir turi būti plėtojama. „Asociacija pasisako ne prieš veganišką ar kokią nors kitokią gyvenseną pasirinkusius žmones. Esame prieš emocinį-informacinį spaudimą, kurį pastebime iš tam tikrų aktyvistų organizacijų“, – kalbėjo asociacijos pirmininkė.
Emocijos, o ne faktai
A.Korbutė paminėjo informacines grėsmes, sklindančias iš kai kurių aktyvistų organizacijų: „Į emocijas, o ne faktus orientuoti pranešimai, klaidinantys pranešimai, taip pat, kurie skirti naikinti mūsų šalies ekonominę gerovę be realaus pagrindo, ir ypatingai tie, kurie, prisidengdami gražiais siekiais skaldo mūsų visuomenę“. Visi šie pranešimai, pasak A. Korbutės, atima iš mūsų, vartotojų, teisę rinktis tai, kas mums naudingiausia.
Augalinė mityba
„Laisvė rinktis“ pirmininkė perspėjo, kad raginimai pereiti prie augalinės mitybos negali išgelbėti nei sveikatos, nei planetos, kaip iki šiol įprasta teigti. Ji klausė: „Kodėl taip aktyviai propaguojama augalinė mityba, nors Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos širdies asociacija, „Forbes“ sveikatos analitikai ir visi iki šiol kalbinti lietuvių dietologai ir dietistai sako, kad sveikiausia žmogui yra – Viduržemio jūros dieta? Žiūrint vadinamuosius dietų reitingus, pirmame penketuke veganiškos mitybos nėra“.
Jai antrino ir dietistė Rūta Urbonavičienė: „Mitybos metodai, kurie skatina atsisakyti ištisų maisto grupių, gali būti žalingi … Prieš pradedant taikyti sau mitybos ribojimus, patariama pasitarti su gydytoju arba mitybos specialistu apie galimas rizikas ir žalas konkrečiai jūsų sveikatai. …Didelė klaida yra aklai tikėti socialinės medijos skleidžiamais pranešimais, sėkmės istorijomis ir dietų madomis“.
Nauda kūnui
R. Urbonavičienė pripažino, kad mitybos pagrindą turi sudaryti daržovės ir vaisiais, tačiau perspėjo, kad „Gyvūninis maistas taip pat yra būtinas, nes su juo mes gauname B grupės vitaminų, riebaluose tirpstančių vitaminų, bei svarbiausia – visaverčių baltymų“.
Dietistė paaiškino, kuo skiriasi augalinės kilmės baltymas nuo gyvūninės: „Augaliniuose baltymose būna nes visos amino rūgštys, o tos kurios yra – jų daug mažiau nei gyvūniniame baltyme. Todėl klaidinga yra manyti, kad surinkus tokį patį kiekį baltymo kaip iš gyvūninio šaltinio, patenkinami visi organizmo poreikiai“. R. Urbonavičienė patarė atsargiai rinktis pusgaminius – mėsos pakaitalus, pagamintus iš sojos ir kitų baltyminių augalų, nes daugumoje iš jų yra itin daug sudėtinių dalių, o jų nauda mitybai – abejotina.
R .Urbonavičienė perspėjo, kad vitamino B12 suvartojimas yra didelė veganinės dietos problema, todėl jo būtina gauti su maisto papildais. „B12 trūkumas siejamas su neurologinėmis ir hematologinėmis problemomis vyresniame amžiuje, todėl mažas jo suvartojimas turi rimtų klinikinių pasekmių“, – paaiškino mitybos specialistė.
Savo kalbos pabaigoje R. Urbonavičienė paragino šeimoje ugdyti vaikų gebėjimą pasirinkti vertingą maistą ir prisiminti, kuo maistas svarbus psichologiškai. „Pradėjus maistą skirstyti į gerą ir blogą, sveiką – nesveiką, kyla ginčai, norime pamokyti, įrodyti savo teisumą“, – kalbėjo dietistė ir paragino daugiau dėmesio skirti šeimos valgymo ritualams bei maisto kultūrai.
„Žaliasis smegenų plovimas“
Prof. Žaneta Stasiškienė atskleidė keletą „žaliojo smegenų plovimo“ pavyzdžių ir priminė, kad tvarumo siekis turi būti grindžiamas moksliškais faktais, o ne ideologiniais įsitikinimais ar rinkodaros strategijomis.
„Kai kurie augaliniai gaminiai gali turėti didesnį anglies pėdsaką nei tradiciniai gyvūniniai gaminiai, priklausomai nuo gamybos proceso, transportavimo ar kitų faktorių. Todėl svarbu nepasikliauti vien tik etiketėmis, o remtis duomenimis ir analizėmis“, – kaip pavyzdį pateikė profesorė ir paminėjo Būvio ciklo vertinimo (angl. Life Cycle Assessment, LCA) metodiką.
„Taikant šį metodą, galima nustatyti, ar gaminys visumoje tikrai yra draugiškas aplinkai ar tik tam tikroje jo gamybos fazėje – būtent pastarasis atvejis dažnai naudojamas rinkodaros tikslais“.
Mokslininkė perspėjo, kad politikai ir sprendimų priėmėjai turi būti supažindinami su įvairiais veiksniais, lemiančiais tvarumą, o ne pasikliauti vien populiariomis nuomonėmis ar spaudimu iš tam tikrų interesų grupių.
„Būtent dėl inertiškumo dažnas pasikliauja jau vyraujančia nuomone arba atvirkščiai puola į kraštutinumus, kurie gali turėti negrįžtamų pasekmių – tiek asmeniui, tiek planetai“, – vardijo prof. Ž. Stasiškienė. Ji paminėjo pavyzdį, kad mažai kam žinoma, tačiau didžiausia tarša dėl mikroplastiko atsiranda dėl automobilių padangų, kurios dėl trinties su asfaltu „barsto“ mūsų aplinkoje didžiulius kiekius teršalų. „Ar žinojote, kad norint sutaupyti vieno plastikinio maišelio sukeliamą taršą jį atstojantis medvilninis maišelis turi būti panaudotas, skirtingų tyrimų duomenimis, nuo 50 iki net 7200 kartų!“, – kalbėjo mokslininkė.
Ji pasidžiaugė, kad Europos Sąjungoje jau galioja ir yra rengiami dokumentai, siekiantys reguliuoti teisingų duomenų apie tvarumą pateikimą.
Žemės ūkis
Gediminas Kvietkauskas piktinosi, kad žemės ūkis, kuris yra svarbiausias maisto šaltinis, kaltinamas dėl taršos ir spaudžiamas Žaliojo kurso, kuris iš esmės yra pozityvus reiškinys, tačiau dalis Žaliojo kurso reikalavimų, vargu, ar pritaikomi praktikoje.
Pradėdamas pasakojimą G. Kvietkauskas atskleidė, kad mūsų pamėgti avokadai yra bičių žudikas nr. 1 pasaulyje, nes į jų plantacijas atgabenamos bitės su aviliais, ten jos dažniausiai ir žūsta.
Gediminas Kvietkauskas paminėjo neseniai viešumoje pagarsėjusį pavyzdį, kuomet žemės ūkis buvo kaltinamas dėl tam tikrų paukščių nykimo. „Buvo kalbama, kad dėl ariamos žemės nyksta graužikai, o kartu ir plėšrūs paukščiai. Deja plūgai Lietuvoje jau praktiškai nenaudojami, didžiąja dalimi pereita prie neariminės technologijos, ir dėl to itin daugėja graužikų“, – teigė verslininkas.
G. Kvietkauskas teigė, jog modernūs traktoriai į aplinką išmeta net 95 proc. mažiau azoto oksido ir 98 proc. mažiau anglies monoksido nei prieš kelis dešimtmečius. „Keleivinis lėktuvas sudegina apie 3420 l aviacinio kuro per valandą. Vidutinio dydžio traktorius – apie 20 l per valandą. Įsivaizdavimui – ūkyje per metus vienam hektarui išdirbti tereikia tik apie 100-120 l kuro, tai kodėl žemės ūkis kaltinamas dėl taršos?“, – klausė G. Kvietkauskas.
Žemės ūkio specialistas teigė, kad žalioji propaganda diktuoja Europos Sąjungai nerealistinius standartus ir daro šį sektorių nuostolingą, kuriį tenka subsidijuoti. „Kam naudinga ekonominė stagnacija ir ekonominis nekonkurencingumas Europos Sąjungoje? Vėlgi tai pačiai Rusijai ir Kinijai“, – svarsto G. Kvietkauskas.
