Rugsėjo 26–28 d. Briuselis prisipildys lietuviškų balsų ir bendrystės dvasios – Europos lietuvių kultūros dienos Belgijoje suburs per 500 dalyvių ne tik iš Europos šalių, bet ir iš JAV bei Meksikos. Tris dienas truksiančiame renginyje vyks susitikimai, koncertai, jungtinis meninių kolektyvų pasirodymas, diskusijos apie diasporos kultūros politiką, Dainų ir šokių švenčių papročio puoselėjimą.
Šventės programoje numatyta ir apvaliojo stalo diskusija, kurioje dalyvaus Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Seimo, Užsienio reikalų ministerijos, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovai. Diskusijoje bus aptariamos lietuvių kultūros sklaidos, bendrystės ir lietuviškos tapatybės stiprinimo užsienyje temos.
Dainų švenčių paprotys
„Šis renginys – tai gyvas susitikimas, stiprinantis bendrystės jausmą, atveriantis mūsų kultūrą ir papročius pasauliui. Šventė taps gyvu įrodymu, kad Dainų švenčių paprotys, prieš dešimtmečius užgimusi Lietuvoje, ir toliau gyvuoja, tapdama bendruomenių stiprybės simboliu“, – pabrėžia rengėjai.
Europos lietuvių kultūros dienas vainikuos įspūdinga meninė programa, kurią specialiai renginiui kūrė Lietuvos meno kolektyvų vadovai kartu su užsienio lietuvių bendruomenėmis – į sceną žengs Airijos, Belgijos, Danijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Škotijos, Latvijos, Lenkijos, Liuksemburgo, Norvegijos, Švedijos, Šveicarijos, Vokietijos chorai, folkloro ir tautinių šokių kolektyvai.
Šiųmetis renginys – jau trečiasis
Ankstesnės Europos lietuvių kultūros dienos vyko Norvegijoje ir Vokietijoje. Belgijos lietuvių bendruomenė tęsia šį gražų paprotį ir dar kartą parodo, kad kultūra, daina ir šokis jungia visus lietuvius, nepaisant atstumo.
Europos lietuvių kultūros dienas Belgijoje rengia Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Pasaulio lietuvių bendruomenė ir Belgijos lietuvių bendruomenė. Renginį remia Lietuvių fondas bei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.
Lietuviai iš viso pasaulio, susirinkę į Briuselį, demonstruos, kokie jie dideli Lietuvos patriotai, kaip jie jos pasiilgę ir kaip jie ją myli. Bet iš tiktųjų jie savo Tėvynę, Lietuvą pardavė, išmainė į geresnį ir sotesnį gyvenimą svetur. Jie visiškai neturi piliečiui privalomo jausmo, kad pilietis privalo kurti savo valstybę. Tai žmogaus, piliečio misija ir gyvenimo tikslas. Piliečiai, savo valstybę gindami, už ją kovoja, net aukodami savo gyvybes. Šie netikri piliečiai nesugebėjo net kurti savo valstybę. Tai dvasios menkystos, priklausomi nuo materialinių vertybių. Tiesa ir tai, kad Lietuvos valdžios savo piliečius tiesiog išvijo, nes viską griovė, gyvenimas Lietuvoje tapo sunkus.