Lietuvos gyventojų požiūris į biologinės įvairovės išsaugojimą ir didinimą yra gana palankus – 58 proc. žino, kas yra bioįvairovė, 19 proc. nežino, bet norėtų sužinoti, o 21 proc. imasi arba norėtų imtis veiksmų bioįvairovei padidinti.
Tačiau yra ir 16 proc. skeptikų, manančių, kad bioįvairovės saugojimas ir didinimas – ne jų reikalas, rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
„Šiandien daug kalbama apie ekologiją ir klimato kaitą, o su tuo labai susijusi ir būtinybė saugoti bioįvairovę.
Pasaulyje gamtinė bioįvairovė sparčiai mažėja, labiausiai prie to prisidedame mes, žmonės.
Reikia suprasti, kad nuo bioįvairovės priklauso ir žmonijos gerovė, todėl turime domėtis jos išsaugojimo galimybėmis ir kiekvienas prie to prisidėti tiek ir taip, kaip galime.
Apklausos rezultatai rodo, kad Lietuvos gyventojai nėra abejingi bioįvairovei ir jos saugojimui“, – sako apklausą sumaniusios bendrovės „Husqvarna Lietuva“ rinkodaros vadovė Lina Linkė.
Žinantys, kas yra bioįvairovė, bet neįsivaizduojantys, kaip savo veiksmais galėtų ją padidinti, nurodė 28 proc. arba net trys iš dešimties apklaustųjų.
Dar 15 proc. teigė turintys žinių ir norintys patys imtis veiksmų jai padidinti.
Tarp pastarųjų daugiau aukštesnio išsilavinimo ir jauno bei vidutinio amžiaus gyventojai.
Dėl bioįvairovės rečiau pjauna veją
Labai svarbi bioįvairovės dalis yra vabzdžiai apdulkintojai, kurių pasaulyje mažėja dėl žemės ūkyje naudojamų pesticidų, aplinkos taršos, miestų plėtros ir kitų priežasčių.
Mokslininkų įrodyta, kad vabzdžių mažėjimas daro neigiamą įtaką augalų įvairovei – neapdulkinami augalai duoda mažesnį derlių, kai kurie ima nykti, nuo to nukenčia ir žmonės.
Vabzdžių bioįvairovės išsaugojimui labai svarbu, kad prie to prisidėtų ir miestų bei priemiesčių gyventojai, turintys nors ir nedideles vejas ar sodus, juose kurdami gamtines buveines, pritaikytas gyventi vabzdžiams apdulkintojams:
naminėms ir laukinėms bitėms, kamanėms, žiedmusėms, drugeliams ir kitiems.
„Bioįvairovės išsaugojimui naudinga retinti vejos pjovimą arba skirti dalį jos žydintiems augalams.
Apklausos metu paaiškėjo, kad iš turinčių nuosavą veją kol kas tik mažuma (9 proc.) dalį vejos pjauna du kartus per metų laiką tam, kad padidėtų bioįvairovė.
Dar 11 proc. ketina tai pradėti daryti artimiausiu metu.
18 proc. pagalvoja apie bioįvairovės didinimą, tačiau veiksmų kol kas nesiima, o 21 proc. yra neapsisprendę ir norėtų daugiau informacijos šiuo klausimu“, – vardija pašnekovė.
Jos teigimu, biologės įvairovės didinimas nuosavame kieme kartais klaidingai suprantamas kaip viso ploto užleidimas nepjaunama žole, piktžolėmis, tačiau tai nėra tiesa.
Kiekvienas pagal savo galimybes gali atrasti balansą tarp gamtos ir savo poreikių, o sode sukurti vietas tiek bioįvairovės didinimui, tiek poilsiui.
Bendrovė šiuo metu vykdo kampaniją „Veja – ne dykuma. Pamaitink bitę“, kviesdama privačių sklypų ar sodybų savininkus įsirengti juose nors ir nedidelį žydinčios pievos plotą.
Tuo tikslu buvo sukurtas ir vejos robotų „Automower“ naujas funkcionalumas „Rewilding mode“.
Jis leidžia vejos savininko pasirinktoje vietoje 10 proc. vejos ploto nepjauti, leisti žolei natūraliai augti ir formuotis žydinčiai pievai, tampančiai vabzdžių prieglobsčiu ir maitinimosi vieta.
Didžioji Britanija pasiekė stulbinančių rezultatų
Žinantys, kas yra bioįvairovė, bet nieko nedarantys ir nenorintys daryti dėl jos didinimo atsakė 9 proc. apklausos dalyvių, tarp kurių daugiau vyrų.
Ketvirtadalis (26 proc.) apklausos dalyvių atsakė nesuprantantys bioįvairovės sampratos, tačiau iš jų 19 proc. būtų įdomu sužinoti, o tik 7 proc. ir nežino, ir nenori sužinoti.
„Natūralu, kad kalbant apie bioįvairovę, kaip ir apie bet kokį kitą klausimą, yra žmonių, tuo nesidominčių ar neturinčių nuomonės.
Vis dėlto toks požiūris gali pasikeisti, susidūrus su tam tikromis aplinkybėmis ar išgirdus tinkamus argumentus.
Kaip pavyzdį būtų galima paminėti ne vienerius metus Didžiojoje Britanijoje vykdomą kampaniją, kuria žmonės raginami kiekvieną gegužę nepjauti savo vejų, leisti žydėti jose esantiems laukiniams augalams ir taip pritraukti į sodą vabzdžių apdulkintojų.
Kampanijos rengėjų vykdoma apklausa parodė, kad per vienerius metus sodininkų, nusprendusių prisidėti prie iniciatyvos ir rečiau pjauti veją, skaičius išaugo nuo 34 proc. iki 79 proc.“, – dalijasi L. Linkė.
Kampanija leidžia joje dalyvaujantiems žmonėms patiems savo akimis įsitikinti, kaip toks palyginti menkas veiksmas reikšmingai prisideda prie gamtos ir bioįvairovės puoselėjimo.
Vejos gegužę nepjovę britai pranešė joje pastebėję iš viso daugiau kaip 250 skirtingų augalų, įskaitant ir retas rūšis, bei beveik 100 rūšių vabzdžių apdulkintojų.
„Spinter tyrimai“ Lietuvos gyventojų apklausą atliko balandžio 18–27 dienomis, joje dalyvavo 1014 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
Praeitą savaitę savo akimis nepatikėjau – kieme pamačiau skraidant drugelį dilgėlinuką. Net nežinau, kiek metų apskritai jokio nesimatė. O juk prieš porą dešimtmečių tai žiū, koks ir į troleibusą įskrisdavo, kad zuikiu pasivažinėtų…
Ko ateiviams vabalams nepulti į mūsų laukus, miškus ir kiemus, jei jie tušti, jei joks vabalėlis jų nesaugo, nes ne tik žolės po karo su gamta mašinos pasismaginimo jose neliko, bet ir viršutinis žemės sluoksnis su jų urveliais nugremžtas.
Bet kokia nauda kai kam iš to pasivažinėjimo: už kiekvieną tokį mūšį su gamta išrašo sąskaitą savivaldybei… O visos tos technikos gamintojams? O šaligatvių plytų gamintojams ir klojėjams, kai ta technika plyteles varto, traiško? Nors bent jau daugiabučių kiemuose puikiausiai kiemsargiai su dalgiu tvarkydavosi.
Prie gimnazijos mačiau jos kiemsargį su ?savadarbe būgno pavidalo vejapjove. Būgnas ~60 cm ilgio, skersmuo mažesnis, jo sieneles sudaro kiek įstrižai įtaisyti peiliai. Jie žolę ne tik pjovė, bet ir į būgno vidų rinko. Paskui dar su grėbliu apeina, dar pašvarina. O anais laikais Palangoje mačiau tokia rankine vejapjove prie partinio-ūkinio aktyvo poilsio namų pievą tvarkant.
Gamtininkai kviečia masiškai naikinti lietuvių pamėgtą augalą – už jo dauginimą baudos
– delfi.lt/agro/sodinu-auginu/gamtininkai-kviecia-masiskai-naikinti-lietuviu-pamegta-augala-uz-jo-dauginima-baudos-93493429
arba vejoje salelėmis jas auginti –
Vaistažolės, kurias vaistininkė pataria auginti savo darže: gerina kraujotaką ir stiprina sveikatą
– lrytas.lt/sveikata/gyvenu-sveikai/2023/05/29/news/vaistazoles-kurias-vaistininke-pataria-auginti-savo-darze-gerina-kraujotaka-ir-stiprina-sveikata-27203018